- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1-685-1206/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Nukentėjusysis
- O. N.
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedeklaravęs ir neturintis faktinės gyvenamosios vietos, mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. Č. kaltinamas 2023 m. gruodžio 25 d., apie 11.50 val., viešoje vietoje – autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini) g., esančioje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kilus žodiniam konfliktui kumščiu du kartus sudavė O. N. į veidą, dėl ko ji pargriuvo ant šaligatvio ir patyrė sužalojimų: odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos I piršte, poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, kairiame kelyje, taip nukentėjusiajai O. N. nežymiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.
2. M. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, kad įvykis kada įvyko, nepamena. Pamena, kad buvo žiema. Tuo metu dirbo gatvių šlavėju. Ir tada prisėdo parūkyti stotelėje, prie (duomenys neskelbtini). Ten tuo metu buvo vienas stotelėje, moteris priėjo prie jo pati, vėliau ir išvadino valkata, nabagu, debilu. Ji jau antrą kartą buvo prie jo priėjusi. Primą kartą ji buvo priėjusi prie jo prieš kelias savaites iki įvykio. Tada ji priėjo prie jo ir pasakė, kad jis nabagėlis, valkata, sėdi stotelėje ir rūko. Jis atsakė, kad ji pasižiūrėtų, kaip ji atrodo. Pirmą kartą jai nieko nesakė, antra kartą pasakė. Tada ji pradėjo kraipyti galvą ir pasakė, kad vyras, kuris stebėjo iš antro aukšto (duomenys neskelbtini) gatvėje, nušaus jį, nes jie pasamdys gaują, kuri jį sumuš ir jie tada jį nušaus. Iš tokios garbingo amžiaus moters nesitikėjo tokiu žodžių. Sakė, kad prieis prie jos ir pabars. Priėjo prie jos ir tik pamojavo pirštu, pasakė, kad negalima grasinti seniems žmonėms. Moteris tada šoko ant pilvo, jis nusistebėjo, kaip ji gali taip padaryti. Nesuprato, kas jai pasidarė. Ji nukrito ant kelių, neišlaikė galvos ir trenkėsi galva į žemę. Jam grasino, kad jį nušaus, bet taip, jis buvo priėjęs prie tos moters ir pagrūmojo pirštu. Nukentėjusiosios nelietė, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Tada ji pati nugriuvo ant pilvo ir alkūnių. Nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi. Ji po to pati atsikėlė prie jo akių ir nusipurtė paltą. Ant jos matė sužalojimų, ant kaktos buvo trys kraujo lašai, jos pirštai buvo sulūžę. Kai ji nukrito ant pilvo, neišlaikė galvos ir trenkėsi galvą į žemę, taip galėjo užsigauti. Kai nukentėjusiajai priėjo pagrūmoti, įvykį matė vyras iš antro aukšto, jis kažką sumurmėjo, bet ką, negirdėjo. Mano, kad ji teigia, jog jis ją sumušė, nes ji iš jo nori prisiteisti pinigų. Ji matė, kad jis yra dirbantis žmogus, todėl turi pinigų, nors ir išvadino jį valkata. Nukentėjusiosios ieškinio nepripažįsta. Sužalojimų ant moters prieš jos nugriuvimą ant žemės nematė. Iš įvykio vietos pasišalino, nes moteris pasakė, kad jį nušaus. Greitosios pats nekvietė, nebuvo jokio noro jai padėti, jis buvo užpykęs ant jos. Moteriai be abejonės skaudėjo patyrus tokius sužalojimus. Ji stipriai nukrito ant alkūnių ir ant kelių.
3. Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. parodė, kad dirba gatvių šlavėju akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) specialus autotransportas“. Autobusų stotelę (duomenys neskelbtini) g., jis šluoja kiekvieną dieną. 2023 m. gruodžio 25 d. taip pat buvo toje stotelėje, galėjo būti tas laikas, kuris nurodytas įtarime. Stotelėje jis atsisėdo ir rūkė, toliau nuo jo, apie kokius 4 metrus atstumu, buvo moteris, kaip supranta iš įtarimo, kad tai O. N.. Kai jis rūkė, matė, kad ji demonstratyviai rodo, kad jai smirda rūkalų dūmai, ranka dengėsi nosį, raukėsi. Jis jai pasakė, kad ji turi gerą uoslę, kad iš tokio atstumo užuodžia rūkalų dūmus. Tada ji parodė pirštu į daugiabutį namą, antrąjį aukštą. Pamatė, kad lange stovi vyriškis ir žiūri į juos. Ta moteris rodydama į tą vyrą lange pasakė, kad jis yra jos asmens sargybinis ir jis jį (M. Č.) nušaus. Jis tada priėjo prie tos moters, kuri stovėjo, veido, pagrūmojo pirštu jai prieš veidą ir pasakė, kad negalima seno žmogaus užmušinėti. Ji netikėtai pilvu griuvo ant žemės visu svoriu. Taip ji ir susižalojo. Jis nustebo, išsigando ir nuėjo nuo jos. Matė, kad buvo 3 skylutės ant nosies ir kraujo lašeliai. Daugiau sužalojimų nesimatė. Tas vyras lange pradėjo šaukti pro langą. Jis paliko tą moterį stotelėje ir išėjo savo reikalais. Jis tos moters nepažįsta, nėra niekada su ja bendravęs, taip pat nepažįsta ir to vyro lange. Jis tai moteriai nesmūgiavo, jos net nepalietė. Ji pati demonstratyviai griuvo ant šaligatvio ir pati susižalojo (1 t., b. l. 128-131).
4. Nukentėjusioji O. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjo laukti (duomenys neskelbtini) autobuso važiuoti namo. O brolis žiūrėjo per langą, ar ji spės įsėsti į autobusą. Atėjo į stotelę ir kaltinamasis ten sėdėjo ir rūkė. Ji paprašė jo neberūkyti, nes jai kenkia dūmai. Jis pasitraukė toliau ir toliau rūkė. Jis iš pradžių nieko jai nedarė, bet vėl atsisėdo ir rūkė. Tada ji jam vėl pasakė, kad stotelėje negalima rūkyti prie žmonių. Tada jis šoko prie jos ir pradėjo mojuoti kumščiais. Ji galvojo, kad jis jai pirmą kartą nieko nedarė ir dabar nedarys. Gal dar ir būtų spėjusi pabėgti. Tada ji prabudo ant šaligatvio be sąmonės. Kai atsipeikėjo, jis pasidėjęs kastuvą ant peties palengva nuėjo. Brolis pamatė, kad ji guli ant šaligatvio, atbėgo, iškvietė policiją. Tada policija atvažiavo, iškvietė greitąją, ją nuvežė į ligoninę ir ten nustatė, kad jai buvo smegenų sukrėtimas. Po to ji labai ilgai juto skausmą galvoje, paakiai buvo pamėlę. Žmonės galvojo, kad ji girta kur susimušė, nes atrodė siaubingai. Jeigu jis būtų jos atsiprašęs, ji gal būtų jam atleidus, bet dabar, tikrai ne. Ji kaltinamojo tikrai nevadino įžeidžiamais žodžiais, tikrai jokio apsižodžiavimo nebuvo, problema buvo dėl rūkymo. Nei ji jam grasino, nei jis jai iš pradžių. Tik jis prieš ją tada pradėjo mojuoti kumščiais ir ji atsibudo ant šaligatvio. Ji jam negrasino, nei brolis grasino, kad nušaus. Ji tik paprašė, kad nerūkytų ir kai vėl pasakė, kad draudžiama rūkyti stotelėje, tada jis ją puolė ir sumušė. Tikrai nesuprato, net kas įvyko, tik pajuto kumščius į veidą ir nukrito be sąmonės, nepamena, kiek smūgių buvo suduota. Galvojo, kad jis tik pagąsdins, negalvojo, kad jis jai tikrai trenks. Konkrečiai, jai trenkė į kaktos kairę pusę. Kiek sudavė smūgių, negali pasakyti, nes tada prarado sąmonę. Sąmonę atgavo ant šaligatvio. Kai atgavo sąmonę, kaltinamasis buvo paėjęs gerą dalį kelio, užsidėjęs kastuvą ant peties nuėjo už namo. Ji tuo metu gulėjo ant žemės, kai jis nuėjo. Jis paliko ją be sąmonės. Ji atsikėlė pati. Pabudo ir ropodama pamažu atsikėlė. Pakėlė galvą ir pamatė jį nueinantį. Kai atsikėlė, atėjo brolis, iškvietė policiją. Paskui, atvažiavo policija ir jie iškvietė greitąją ir ją išvežė į ligoninę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu paskelbti nukentėjusiosios O. N. parodymai, duoti 2023 m. gruodžio 25 d. Nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. apie 11 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ laukė autobuso „Nr. (duomenys neskelbtini)“, nes ketino važiuoti namo adresu (duomenys neskelbtini). Svečiavosi pas savo brolį A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jai laukiant autobuso sustojimo stotelėje, ant suoliuko sėdėjo iš matymo pažįstamas vyras ir rūkė cigaretę. Tada ji jo paprašė nerūkyti, nes nuo cigarečių dūmų ją pykina, jis atsistojo ir ėjo link jos, tačiau kiek paėjęs link jos vėl atsisėdo. Atsisėdęs vėl rūkė toliau, antrą kartą davė pastabą nerūkyti, asmuo atsistojo ir atėjęs prie jos trenkė jai dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veido sritį, nuo smūgio ji iš stotelės nukrito ant šaligatvio, trenkėsi galva į grindinį, nusibrozdino kelius, abiejų rankų delnų nugarėles. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Trumpam prarado sąmonę, pabudusi pakėlė galvą, jai sukosi galva, tačiau sugebėjo pamatyti asmenį nueinant, jis vilkėjo darbiniais rūbais, nueidamas užsidėjo kastuvą ant dešinio peties ir užėjęs už pastato kampo dingo iš jos akiračio. Kai asmuo jai trenkė, nei stotelėje, nei aplink stotelę kitų žmonių nebuvo. Atgavusi sąmonę iš lėto atsikėlė ir kiek palaukusi vargais negalais įlipo į atvažiavusį autobusą „Nr. (duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtą autobusą sustabdė jos brolis A.N., kadangi jis pamatė pro savo buto langą, kaip jai trenkė apibūdintas asmuo ir atėjo jai padėti. Atėjęs brolis A.N. iškvietė policiją, atvykę pareigūnai iškvietė medikus, kurie išvežė ją į VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo nustatyti paviršiniai veido nubrozdinimai ir smegenų sukrėtimas. Šis viešoje vietoje jai trenkusio vyro įžūlus elgesys ją labai papiktino (1 t., b. l. 26-29). Pagarsinus jos duotus parodymus, nukentėjusioji papildomai parodė, kad kai atsikėlė, bandė lipti į autobusą, brolis ją ištraukė iš jo. Autobusas buvo atvažiavęs. Prašė vairuotojo kažką daryti, bet jis sakė, kad nenorėjo kištis. Jos brolis atėjęs iškvietė policiją. Tada atvažiavo policija, ją apklausė vietoje. Greitąją kas iškvietė, nepamena. Kai greitoji atvažiavo, ją nuvežė į ligoninę. Kokie sužalojimai jai buvo padaryti, tai buvo nubrozdintas veidas, paakiai mėlyni, daugiau neatkreipė dėmesio, nes jai buvo šokas. Vėliau nelabai kažką pastebėjo. Šiek tiek galva buvo sutrenkta. Ir jai po šio įvykio pablogėjo klausa. Prieš nugriuvimą ant žemės, sužalojimų ant jos tikrai nebuvo. Tik po įvykio atsirado sužalojimų. Ji neturi sveikatos problemų, kad pati nualptų. Be smūgio tikrai pati negalėjo nualpti. Kaltinamasis jos nebuvo atėjęs atsiprašyti. Iki šio įvykio, kaltinamąjį yra mačiusi, jis dirbo valytoju. Anksčiau konfliktų tarp jų nebuvo. Čia buvo pirmas kartas, jie problemų neturėjo. Savo ieškinį 1000 eurų palaiko. 1000 eurų prašo, nes buvo šokas, jis turi atlyginti, bet kiek, palieka spręsti teismui. Po įvykio juto skausmą labai ilgai, ne mėnesį ir ne du.
5. Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla yra nagrinėjama todėl, nes buvo sumušta jo sesuo. Jis per langą mato autobusų sustojimą. Jis per langą pamatė, kad kaltinamasis prišokęs isterikavo. Pradarė langą, sušuko ir paklausė, ką jis daro. Jis lyg ir prisėdo, gal nusiramino, nes matė, kad kažkas jį stebi. Po kiek laiko liudytojas vėl atsikėlė pasižiūrėti, pamatė, kad sesuo guli ant žemės, o tas žmogus buvo dingęs. Apsirengė ir nuėjo į autobusų stotelę. Kol nuėjo, ji jau buvo įsėdusi į autobusą, jis sustabdė autobusą. Pamatė, kad sesuo sužalota. Tada iškvietė policiją, o policija iškvietė greitąją. Teismo posėdyje buvo pagarsintas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambutis, kuriame A. N. sako: „aš per langą mačiau kaip muša“ (1t., b. l. 57). Liudytojas A. N. parodė, kad kaip mušė seserį nematė, tik matė, kad ji buvo nukritusi ant šaligatvio. Kaltinamąjį atpažįsta, jis sėdėjo stotelėje. Konfliktų su juo anksčiau tikrai nėra turėjęs. Jis gyvena antrame aukšte. Stotelė matosi truputį per vidurį. Kaltinamasis, kai liudytojas sušuko, truputį atšoko nuo sesers ir atsisėdo. Liudytojas galvojo, kad tuo ir užsibaigė, nes matė, kad kažkas jį stebi ir galvojo, kad jos nemuš. Kai sesuo išlipo iš autobuso, jis neklausė, kas nutiko, nes matė, kad tas žmogus isterikavo. Daugiau šalia žmonių nebuvo, todėl nekilo klausimų. Sesuo tikrai negriuvinėja, neturi jokių pusiausvyros problemų. Jis mano, kad ji gavo į akį, nes akis visą savaitę mėlyna buvo.
6. 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje buvo pagarsinta dalis Kitų objektų apžiūros protokolo: „Pareigūnės pasiūlo iškviesti medikus, nes labai didelis guzas. Ant moters veido – apatinės lūpos, nosies, matyti žaizdos, ant kaktos – guzas. Pareigūnės klausia vyro, ar jis matė. Vyras sako: aš mačiau per langą, nes va čia gyvenu (rodo į namą, kuris yra kitoje gatvės pusėje). Vyras patikslina, kad jis yra moters brolis ir kai trenkė valytojas seseriai, ji nukrito ant žemės. Moteris tikslina, kad buvo praradusi sąmonę. Atvyko medikai, kurie moterį įsisodino į medikų automobilį. Pareigūnės klausia vyro: kiek kartų trenkė moteriai? Vyras atsako: du kartus, viena kartą neiškrito, o antrą kartą kai trenkė – iškrito, nukrito ant žemės. Pareigūnės tikslina, ar veidu griuvo ant žemės sesuo. Vyras atsako, kad tiksliai negali pasakyti, nes pradėjo rengtis, o kai išėjo į lauką, jo jau nebebuvo“ (1 t., b. l. 60). Liudytojas nepatvirtino, kad tikrai matė smūgius.
7. 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2023 m. gruodžio 25 d. liudytojas parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. apie 11:40 val. buvo savo namuose ir išlydėjo savo seserį O. N. namo. Sesuo nuėjo į autobuso sustojimo stotelę esančią (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelė pavadinimu (duomenys neskelbtini). Išlydėjęs seserį nuėjo prie virtuvės lango pažiūrėti, ar O.N. suspės į autobusą, įprastai jis nežiūri, kaip O.N. laukia autobuso, bet kadangi šį kartą ji skubėjo į autobusą, tai lydėjo ją akimis pro langą. Pro namų langus jam matosi visa gatvė. Kelias minutes palaukęs pamatė, kaip O.N. ateina prie stotelės. Po kelių minučių pamatė, kaip agresyviai nusiteikęs vyras sėdėjęs stotelėje staiga atsistojo ir stuktelėjo O.N. per petį, jis nieko nelaukęs prasidarė virtuvės langą ir sušuko garsiai „Ką darai!?“, tačiau asmuo nesiliovė ir trenkė O.N. dešinės rankos kumščiu vieną kartą, ar į veidą, ar į galvą tiksliai nematė, tik pamatė, kaip O.N. nukrenta. Greitai bėgo rengtis striukę, batus ir bėgo į gatvę padėti sesei. Kai atėjo, O.N. jau buvo įlipusi į autobusą „Nr. (duomenys neskelbtini)“, jam atėjus vairuotojas sustojo, liudytojas O.N. išlaipino atgal prie stotelės bei iškvietė policiją. Liudytojui atėjus asmens trenkusio jo sesei O.N. nebuvo, jis pasišalino. Asmenį žino puikiai iš matymo, jį mato kiekvieną dieną pro langą, jis valo gatves (nurodomi asmens požymiai). Minėtą asmenį galėtų iškart atpažinti (1 t., b. l. 44-47). Paklausus liudytojo, ar jis gali patvirtinti šiuos parodymus, jis nurodė, kad viskas vyko seniai ir jis tiksliai neatsimena, ar matė smūgius. Tuomet buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas pareigūnės kūno kamera 2023 m. gruodžio 25 d. įvykio vietoje. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą liudytojas patvirtino, kad nors dabar ir neatsimena, bet jeigu tada taip sakė, tai smūgius matė.
8. Specialistas R. Ž. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad prieš surašant išvadą buvo pareigūnų nurodytos aplinkybės ir papildomai buvo atėjusi nukentėjusioji į (duomenys neskelbtini) skyrių apžiūrai ir ji paaiškino, kad prisimena, kad vieną smūgį patyrė į kaktos sritį ir ji griuvo. Specialistas nustatė, kad yra kaktos kairėje pusėje, virš kairiojo antakio vidinio trečdalio, tai kažkiek į kairę nuo kūno vidurio linijos kaktoje 7x7 milimetrų, odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva. Tada buvo matomos kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje. Nosies nugarėlėje taip pat buvo keletas nubrozdinimų, tai yra trys nubrozdinimai, du iš jų kairėje pusėje, vienas jų kažkur per vidurį. Vertino, kad tie trys trauminiai poveikiai, nubrozdinimai, kraujosruvos galėjo susidaryti nuo smūgio į nosį. Tai pat buvo nustatyta kraujosruva lūpos kairėje pusėje ir smakro kairėje pusėje, kairio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės plaštakos pirmo piršto nugariniame paviršiuje, tai buvo padaryta aštuoniais trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, tai sužalojimai nosyje ir nubrozdinimai taip pat nubrozdinimai lūpoje apatinėje, kelyje, piršte, jie galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus. Kraujosruva smakro kairėje pusėje, sunku pasakyti, gali būti tiek nuo smūgio, tiek nugriuvus. Kaktoje, kur nustatyta 7 mm nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, vėlgi, galima tiek nuo smūgio, galbūt kumščio, jeigu nagu užkabino, irgi galima padaryti smūgiuojant. Taip vienareikšmiškai pasakyti, ar nugriuvus, ar smūgį sudavus, ta kraujosruva gali atsirasti abejais atvejais, kategoriškai pagal lokalizacija, daugmaž viskas vienoje pusėje, tai taip išskirti negalima, kad ten vienas sužalojimas nuo smūgio, o kitas jau ne. Pagal sužalojimus atsitrenkė veidu, kur yra nubrozdinimai nosyje, ten jie daugiau būdingi griuvimui, nes yra keletas smulkių nubrozdinimų. Kažkoks buvo smūgis ir kraujosruvos galėjo susidaryti tiek nosyje, vėliau ir akių vokuose. Tai reiškiasi veidu atsitrenkė ir kelio priekiniu paviršiumi, tai greičiausiai ne aukštielninka griuvo. Kiekvienas nubrozdinimas vertinamas kaip trauminis poveikis, tai trys nosyje, piršte, kelyje, kakta, smakras, kaip matome, tas šaligatvis toks grublėtas, tai vėlgi, gal atsitrenkė į stotelės dalis griūdama, sunku pasakyti. Vienu griuvimu, negali atmesti, kad negalėjo susižaloti nugriuvusi. Kelyje sužalojimas galėjo atsirasti stojantis, jeigu ant kelio buvo remtasi. Lūpą galėjo nusibrozdinti nukritusi. Kraujosruvos akių vokuose galėjo atsirasti po kiek laiko susitrenkus nosiai. Jeigu smūgis būna į nosį, gali kristi asmuo ir aukštielninkas, gali būti ir sukimasis, gali visaip. Jeigu yra tiesus smūgis į veidą, nėra vienos taisyklės, kad žmogus gali vien aukštielninkas kristi, yra visokios aplinkybės ir padėtys. Gali ir sukdamasi kristi, ir gali atbulomis kristi gavus smūgį į veidą. Gali būti, kad sudavus smūgį gali ir nesusidaryti nei nubrozdinimai, niekas, jokie susižalojimai, o gali būti ir lūžiai.
9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra autobusų sustojimo stotelė, esanti ties (duomenys neskelbtini), pastatu. Autobusų stotelė pavadinimu (duomenys neskelbtini). Autobusų sustojimo stotelė mėlynos spalvos rėmu, stiklinta stiklo paketais, stotelės dešiniame kampe stovi medinis suoliukas ant metalinio rėmo (1 t., b. l. 18-23).
10. Iš 2024 m. vasario 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra. Girdisi pokalbis tarp pranešėjo (toliau – p) ir BPC operatorės (toliau – o): o: 112; p: laba diena; o: laba diena; p: norėjom policininko čia, valytojas moterytę sumušo autobusų sustojime; o: koks adresas?; p: (duomenys neskelbtini); o: autobusas numušė moterį?; p: ne, valytojas paėmė sumušė moterį, nes pasakė, kad nerūkytų; o: valytojas sumušė moterį nepažįstamą?; p: ji mano sesuo, aš per langą mačiau kaip mušė, nes (duomenys neskelbtini) gatvėj gyvenu; o: čia gatvėj ar namuose?; p: ant gatvės; o: o prie kokio namo numerio?; p: (duomenys neskelbtini); o: jai reikia greitosios?; p: nereikia, tik reikia policijos; o: koks ten valytojas?; p: aš nežinau jo vardo, bet jis čia pastoviai tą teritoriją valo; o: ką tik sumušė jūsų seserį, taip?; p: taip; o: jūsų vardas, pavardė?; p: A. N.; o: užpuolikas vietoje?; p: ne, jis pasišalino. Jis valytojas, čia valo pastoviai (1t., b. l. 57-59).
11. Iš 2024 m. vasario 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad daroma vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnių kūno kameromis įvykio vietoje apžiūra. Atidaromas vaizdo įrašas ,,(duomenys neskelbtini)UTC+0200“, kuriame matyti kaip policijos pareigūnės išlipa iš tarnybinio transporto, gatvėje, šalia autobusų stotelės stovi moteris ir vyras. Šviesus paros metas. Pareigūnės klausia, kas atsitiko. Vyras sako: valytojas sumušė. Moteris sako: šitas, kur gatvę valo. Paprašiau, kad nerūkytų. Jis man sako ,,tuoj gausi“ ir trenkė. Moteris rodo ranka mostą sau į kaktą (imituoja trenkimą). Pareigūnės pasiūlo iškviesti medikus, nes labai didelis guzas. Ant moters veido – apatinės lūpos, nosies, matyti žaizdos, ant kaktos – guzas. Pareigūnės klausia vyro, ar jis matė. Vyras sako: aš mačiau per langą, nes va čia gyvenu (rodo į namą, kuris yra kitoje gatvės pusėje). Vyras patikslina, kad jis yra moters brolis ir kai trenkė valytojas seseriai, ji nukrito ant žemės. Moteris tikslina, kad buvo praradusi sąmonę. Atvyko medikai, kurie moterį įsisodino į medikų automobilį. Pareigūnės klausia vyro: kiek kartų trenkė moteriai? Vyras atsako: du kartus, viena kartą neiškrito, o antrą kartą kai trenkė – iškrito, nukrito ant žemės. Pareigūnės tikslina, ar veidu griuvo ant žemės sesuo. Vyras atsako, kad tiksliai negali pasakyti, nes pradėjo rengtis, o kai išėjo į lauką, jo jau nebebuvo. Vyras tikina, kad šį žmogų visada mato, nes jis šią gatvę valo. Aukštas su barzda. Žino vyrą iš matymo (1 t., b. l. 60-62).
12. Iš 2024 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad daroma vaizdo įrašų, užfiksuotų (duomenys neskelbtini) miestui priklausančia vaizdo stebėjimo kamera, apžiūra. Įrašų laikas 2023 m. gruodžio 25 d. nuo 11.51 val. iki 11.57 val. Įrašuose matyti gatvė, jos pakraštyje priparkuoti automobiliai, palei gatvę yra šaligatvis, už jo kairėje pusėje laipteliai, vedantys į plytelėmis išklotą aikštelę. Toliau už aikštelės matyti parkas. 11.51 val. matyti, kaip takeliu iš dešinės pusės į minėtą aikštelę ateina vyras. Jis dėvi tamsią striukę, geltonos spalvos darbo kelnes, apsiavęs auliniais tamsiais batais. Vyras ant kairio peties turi užsidėjęs kastuvą, dešinėje rankoje laiko kibirą. Jis atėjęs į aikštelę prie suoliukų pasideda kastuvą, kibirą ir užsirūko. 11.57 val. šis vyras pasiima kastuvą, kibirą ir išeina iš aikštelės (1 t., b. l. 71-75).
13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. N. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos I piršte, poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, kairiame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais, 8 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėje nurodytu laiku. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
14. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs, todėl privaloma atidžiai vertini visus byloje ištirtus įrodymus: juos analizuoti kompleksiškai, lyginant jų turinį tarpusavyje, išsiaiškinant ir pašalinant iškylančius prieštaravimus, taip pat juos lyginant su kitais turimais bylos įrodymais.
16. Kaltinamasis M. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtino, kad nukentėjusiosios O. N. nemušė, nesudavė jai nei vieno smūgio. Nukentėjusiajai atėjus į stotelę, jis sėdėjo ir rūkė, tuomet O. N. pati pradėjo konfliktuoti, išvadino jį įvairiais žodžiais (nabagu, valkata ir pan.), grasino jį sumušti, rodė į pro langą žiūrintį liudytoją A. N., sakydama, kad šis kaltinamąjį nušaus. Tuo tarpu pats kaltinamasis tik priėjo prie nukentėjusiosios pagrūmoti pirštu, o nukentėjusioji staiga šoko, apsisuko ir griuvo ant pilvo. Kaltinamojo teigimu, taip nukentėjusioji pasielgė specialiai, kadangi norėjo gauti iš kaltinamojo pinigų, neva tai yra nuketėjusiosios „verslo modelis“ taip teismuose užsidirbti.
17. Tokia kaltinamojo M. Č. versija atmetama kaip nepagrįsta ir gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad O.N. nėra dalyvavusi kitų bylų nagrinėjime (nei civilinių, nei baudžiamųjų), ji pati teisiamojo posėdžio metu, atsakinėdama į kaltinamojo užduodamus klausimus, patvirtino, kad teisme dalyvauja pirmą kartą. Pažymėtina, jog, anot kaltinamojo, nukentėjusioji tik atėjusi į stotelę, kaltinamąjį išvadino valkata, nabagėliu, kas reikštų, jog, nukentėjusiosios vertinimu, jis yra neturtingas, todėl nepagrįstas būtų ir, remiantis kaltinamojo pateikta versija, nukentėjusiosios „verslo modelis“ gauti pinigų iš kaltinamojo. Teismas taip pat neįtikima laiko kaltinamojo pateiktą įvykio versiją, kad, jam priėjus prie nukentėjusiosios O. N., ji staiga pašoko ir tyčia griuvo ant pilvo. Į. O. N. garbų amžių ((duomenys neskelbtini) metai), mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėtų staigiai pašokti ir tyčia demonstratyviai griūti ant žemės.
Žemesnės instancijos teismas
18. K. M. Č. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad su nukentėjusiąja O. N. buvo sukonfliktavęs kelios savaitės iki įvykio, neva toje pačioje stotelėje ji buvo prie jo priėjusi ir išvadino jį įvairiais žodžiais. Šią įvykio versiją teismas taip pat atmeta, kadangi nei O. N., nei A. N. nepatvirtino, kad pažinojo kaltinamąjį ar buvo su juo konfliktavę anksčiau. O. N. ir A. N. yra nurodę tik, kad matydavo M. Č. šluojantį gatvę. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat parodė, jog moters (O. N.) nepažįsta, nėra niekada su ja bendravęs, taip pat nepažįsta ir to vyro lange (A. N.).
19. Nukentėjusioji O. N. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš ją panaudojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis M. Č., t. y. jai paprašius nerūkyti stotelėje, kaltinamasis iš pradžių nieko nedarė, tačiau po antros pastabos priėjo prie jos mojuodamas kumščiais ir sudavė smūgį į veidą, po ko ji prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Šias aplinkybes ji iš pradžių nuosekliai nurodė policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, vėliau duodama parodymus ikiteisminiame tyrime. Visas šias aplinkybes nukentėjusioji O. N. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindama, jog būtent po kaltinamojo smūgio ji parado sąmonę ir nukrito ant žemės, dėl ko patyrė įvairius sužalojimus. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai O. N. aptariamo įvykio metu buvo padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos I piršte, poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, kairiame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais, 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, 2023 m. gruodžio 25 d. VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės išduotame gydytojo įraše užfiksuota, kad nukentėjusiajai O. N. po įvykio buvo nustatytas smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 51). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieš aptariamą įvykį nukentėjusioji O. N. būtų buvusi sužalota (arba susižalojusi pati), pati nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad iki įvykio sužalota nebuvo. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju M. Č. nėra pažįstama, anksčiau nėra turėjusi jokių konfliktų, įvykio dieną jam negrasino nei sumušti, nei nušauti, konfliktas kilo tik dėl kaltinamojo rūkymo autobusų stotelėje.
20. Specialistas R. Ž. teismo posėdyje patvirtino, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją sužalojimai nosyje ir nubrozdinimai, taip pat nubrozdinimai apatinėje lūpoje, kelyje, piršte, jie galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus. Kraujosruva smakro kairėje pusėje gali būti tiek nuo smūgio, tiek nugriuvus. Kaktoje, kur nustatyta 7 mm nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva galima tiek nuo smūgio, galbūt kumščio, jeigu nagu užkabino, irgi galima padaryti smūgiuojant. Taip pat specialistas nurodė, kad nukentėjusioji O. N. paaiškino, jog prisimena, kad vieną smūgį patyrė į kaktos sritį ir ji griuvo. Gynėjo paklaustas, ar nuo smūgio galėjo nukentėjusioji nukristi ant pilvo, nes gynėjo manymu, nukentėjusioji turėjo kristi nebent ant nugaros (aukštielninka), specialistas paaiškino, kad nuo smūgio nukentėjusioji galėjo nukristi ir ant pilvo, nebūtinai ant nugaros.
21. Nukentėjusiosios O. N. parodymus patvirtino ir A. N.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad įvykio metu matė, kaip kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į petį, o po to dešine ranka sudavė ar į veidą, ar į galvą, po ko nukentėjusioji nukrito. Taip pat patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusioji nebuvo sužalota, o po įvykio matė ant jos sužalojimus. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji neserga ligomis, dėl kurių alptų ar griuvinėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas bylą nagrinėjant teisme 2024 m. rugpjūčio 6 d. posėdyje nepatvirtino, kad matė kaltinamąjį suduodant smūgius, nurodė, kad praėjo daug laiko ir jau nebeatsimena. 2024 m. rugsėjo 4 d. posėdyje, parodžius pareigūnių kūno kameromis darytą vaizdo įrašą, liudytojas nurodė, kad šiuo metu neprisimena, ar matė kaltinamojo smūgius, tačiau manė, jog, jeigu jis taip sakė pareigūnėms iškart po įvykio, tai tuos smūgius matė. Teismo vertinimu, dėl savo garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) ir ilgo praėjusio laiko (įvykis buvo daugiau nei prieš pusę metų) liudytojas galėjo pamiršti tikslias įvykio aplinkybes, tačiau liudytojo A. N. skambutis BPC, kurio metu jis aiškiai nurodė, kad matė, kaip valytojas sumušė jo seserį, iškart po įvykio policijos pareigūnėms duoti paaiškinimai, kad kai trenkė valytojas seseriai, ji nukrito ant žemės, trenkė du kartus, viena kartą neiškrito, o antrą kartą kai trenkė – iškrito, nukrito ant žemės, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad agresyviai nusiteikęs vyras sėdėjęs stotelėje staiga atsistojo ir stuktelėjo O.N. per petį, jis nieko nelaukęs prasidarė virtuvės langą ir sušuko garsiai „Ką darai!?“, tačiau asmuo nesiliovė ir trenkė O.N. dešinės rankos kumščiu vieną kartą, ar į veidą, ar į galvą tiksliai nematė, tik pamatė, kaip O.N. nukrenta, teismo vertinimu, yra svarbūs nustatant baudžiamojoje byloje tiesą, yra nuoseklūs bei neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad liudytojas A. N. stebėjo įvykį pro langą, prasidaręs langą kažką šaukė, patvirtino ir kaltinamasis M. Č..
22. Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji O. N. ar liudytojas A. N. būtų turėję pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, jų parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir pareigūnų kūno kamerų įrašai, specialisto išvada, teismas neturi pagrindo netikėti O. N. bei A. N. parodymais, todėl jais remiasi.
23. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galimai susižalojo kitu metu, iki policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos atvykimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad po patirto smurto liudytojas A. N. nedelsiant kreipėsi į BPC, kad jo seserį ką tik sumušė valytojas, policijos pareigūnės atvyko ir užfiksavo įvykio aplinkybes bei matė nukentėjusiosios sužalojimus (CD laikmena, kurioje vaizdo įrašas, darytas pareigūnės kūno kamera įvykio vietoje), dėl ko būtent pareigūnės nusprendė, kad reikia kviesti medikus, O. N. iš karto nuvyko į medicinos įstaigą apžiūrai, 2023 m. gruodžio 25 d. medicinos dokumento išraše nurodyta, kad nustatyti dauginiai paviršiniai veido nubrozdinimai, hematoma kaktos srityje, smegenų sukrėtimas, pacientė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. buvo užpulta kito asmens, pastarasis kelis kartus trenkė į veidą, pacientė nugriuvo, buvo praradusi sąmonę, nevėmė, tačiau pykinimas, galvos skausmas išlieka (1 t., b. l. 51). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad nukentėjusiajai O. N. nustatyti sužalojimai yra M. Č. smurtinių veiksmų, atliktų nustatytu laiku (2023 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val.) padariniai, todėl konstatuotina, kad jo kaltė dėl nusikaltimo padarymo yra įrodyta.
24. Teismas tikslina kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis M. Č. kilus žodiniam konfliktui kumščiu du kartus sudavė O. N. į veidą. Nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad negali pasakyti, kiek kartų kaltinamasis sudavė jai į veidą, atsimena tik vieną smūgį, po kurio prarado sąmonę, daugiau smūgių nepamena. Liudytojas A. N. taip pat nenurodė, jog kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajai į veidą du smūgius, parodė, kad kaltinamasis pirmą kartą stuktelėjo nukentėjusiajai per petį, dėl ko ji nenukrito, o tada trenkė O.N. dešinės rankos kumščiu vieną kartą, ar į veidą, ar į galvą. Todėl kaltinimo aplinkybė tikslinama, nurodant, kad M. Č. kilus žodiniam konfliktui kumščiu vieną kartą sudavė O. N. į veidą. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidžia, padėties neblogina.
25. Bylos duomenys liudija, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji iki kaltinime nurodyto įvykio vienas kito nepažinojo, jokių konfliktų, piktumų tarpusavyje neturėjo. Nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis jokių objektyvių kaltinamojo įžūlaus elgesio priežasčių nurodyti negalėjo. Tokios aplinkybės, jas vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, leidžia teismui pagrįstai spręsti apie M. Č. kaltiname nurodytų įžūlių veiksmų atlikimą prieš nukentėjusiąją be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų.
26. Bylos duomenys taipogi liudija, kad kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis M. Č. atliko viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – vienoje iš judresnių miesto gatvių, dienos metu, kur gali vaikščioti ir vaikščiojo žmonės, tyčia atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį gali matyti kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytai nukentėjusiajai, bet ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, M. Č. kaltinime nurodytus įžūlius veiksmus atliko. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamąjį drausmino ir kiti aplinkui buvę asmenys (liudytojas A. N.). Liudytojas dėl M.Č. veiksmų buvo pasipiktinęs, bandė jį sudrausminti, tačiau kaltinamasis į pastabas nereagavo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys įvykio metu buvo neleistinas ir įžūlus, pažeidžiantis moralės principus.
27. Teismas, ištyręs bylos įrodymus – nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, specialisto parodymus, specialisto išvadą, tarnybinius pranešimus, daiktų apžiūros ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. Č. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 11.50 val., viešoje vietoje – autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kilus žodiniam konfliktui kumščiu vieną kartą sudavė O. N. į veidą, dėl ko ji pargriuvo ant šaligatvio ir patyrė sužalojimų: odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje, dešinės plaštakos I piršte, poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, kairiame kelyje, taip nukentėjusiajai O. N. nežymiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką. Teismas daro išvadą, kad M. Č. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.
28. Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis nemažai gyvenimiškos patirties, neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad savo veiksmais ne tik gali sukelti fizinį skausmą, sutrikdyti sveikatą, o taip pat sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau ir to norėjo – sąmoningai, vietoje to, kad nustotų rūkyti šalia nukentėjusiosios arba pasitrauktų nuo jos didesniu atstumu, to nepadarė, priėjęs prie pagyvenusios moters, kuri yra akivaizdžiai silpnesnė už kaltinamąjį, viešoje vietoje sudavė smūgį nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbų ir jautrų organą – veido sritį, dėl ko ji parkrito ir susižalojo. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
29. Be to, aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl jų buvo sutrikdyta įprastinė nukentėjusiosios bei liudytojo veikla – vietoje to, kad nukentėjusioji saugiai grįžtų namo, liudytojas kvietė jai policiją, policijos pareigūnės kvietė medikus, nukentėjusioji buvo vežama į medicinos įstaigą, vėliau buvo atliekami procesiniai veiksmai. Visa tai patvirtina, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.
Bausmės skyrimas
30. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
31. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
32. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Ši veika baigta, ja buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. N. sveikata. K. M. Č. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamasis nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, nebaustas, nedirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. Č. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimo bausmė, nes, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į kitas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriama laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant tam tikrus įpareigojimus, galinčius paveikti kaltinamąjį.
33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
34. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
35. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji O. N. pareiškė 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė smegenų sutrenkimą, jai pasireiškė miego sutrikimai, galvos skausmai, pykinimas, suprastėjo klausa, jai buvo nubrozdinta ir sumušta veidas bei galūnės, buvo sukeltas fizinis skausmas.
36. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
37. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji O. N. akivaizdu, kad patyrė sužalojimus, skausmą, psichologinį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, stresą. Kita vertus, byloje nukentėjusioji nenurodė ir nėra į bylą pateikta tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl įvykio nukentėjusiajai O. N. emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nenustatyta liekamųjų reiškinių, nepateikti duomenys dėl sveikatos, tame tarpe psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo ir pan. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, bedarbis. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog priteistina neturtinė žala nėra būdas papildomai nubausti nuteistą asmenį, taip pat negali tapti priemone iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo M. Č. amžių, šeiminę, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamas neturtinės žalos dydis, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala O. N. mažintina iki 700 Eur. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
38. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai O. N. sudaro 316,67 Eur.
39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
40. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. Č. amžių, jo finansinę padėtį (bedarbis, neturintis gyvenamosios vietos), priteistą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
41. Kaltinamajam M. Č. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
42. Kaltinamajam M. Č. laikinai sulaikytas nebuvo.
43. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. Č. turtinę padėtį, iš jo neišieškomos ir valstybės patirtos proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
- CD laikmena su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu paliekama byloje;
- CD laikmena su ,,Body“ kamerų vaizdo įrašais paliekama byloje;
- CD laikmena, kurioje vaizdo įrašai, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) miestui priklausančia vaizdo stebėjimo kamera, paliekama byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais įpareigoti M. Č.: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. O. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. Č. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtės žalos.
N. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, CD laikmeną su ,,Body“ kamerų vaizdo įrašu, CD laikmeną, kurioje vaizdo įrašai, užfiksuoti Panevėžio miestui priklausančia vaizdo stebėjimo kamera, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme.