- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 1-380-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02885-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent,
jis, 2021 m. sausio 27 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
V. P. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 55-57) ir teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad 2021 m. sausio 27 d. apie 18.00 val., jis savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Išgėrė gal 300 gramų degtinės. Nuo išgėrimo iki vairavimo praėjo 3-4 valandos. Vėliau jis sėdo į jam priklausantį automobilį „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nesijautė girtas. Tuo metu labai snigo, buvo nenuvalytas sniegas. Gavosi taip, kad mašina buvo atkasta, tai nuvažiavo link parduotuvės „Maxima“ nupirkti maisto šuniui ir taip gavosi. Važiuodamas jis nejautė, kad yra girtas. Privažiavęs prie parduotuvės, pastatė automobilį ir nuėjo apsipirkti. Vėliau išvažiuojant iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės ant apsnigtos kelio dangos užnešė jo vairuojamą automobilį ir jis slysdamas kliudė kitas dvi transporto priemones. Kito automobilio vairuotojas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, ir nustatė 1,93 prom. girtumą, pūtė du kartus, su alkotesterio parodymais sutinka, sutinka ir su kaltinime nurodytu promilių kiekiu. Gailisi dėl nusikaltimo. R. P. - tai jo sutuoktinė. Sprendimus priima kartu pasitarę. Tiesiog daug metų gyvena kartu. Jo sutuoktinė baigė technikumą. Ji verčiasi individualia veikla, siuva drabužius. Jo sutuoktinė nežinojo, kad jis atsisėdo prie vairo, ji miegojo, kadangi žiūrėjo televizorių ir užsnūdo. Jei žmona sakytų nevairuoti, jos klausytų. Jei žmona nemiegotų, nebūtų išvažiavęs, nes ši nebūtų leidusi. Žmona gali jam daryti teigiamą įtaką. Po įvykio buvo ne vienas pokalbis su žmona, kuria jam „davė velnių“. Jo vardu registruotos dvi mašinos. Sėdo prie žmonos automobilio vairo, nes būtent šis buvo atkastas nuo sniego. Įvykis buvo sausio mėnesį, kai iškrito daug sniego. Jo žmona dirba (duomenys neskelbtini) pasaže. Ji važinėja iš (duomenys neskelbtini) iki pasažo (duomenys neskelbtini), ji ten nuomoja patalpas. Kelias mašina užtrunka apie 30 minučių, o autobusu - apie 2 valandas. Patikslino, kad automobiliai registruoti jo vardu – tai santuokoje įgytas automobilis, bet tuo, kuriuo važiavo įvykio metu, naudojasi jo žmona. Kitas automobilis irgi registruotas jo vardu. Kitu automobiliu kartas važinėja ir žmona. Pastebėjo, kad automobilio vertė nustatyta neteisingai. Jie mokėjo už automobilį 4 700 eurų, pirko prieš 2 metus. Šiai dienai jis nekainuoja 2 000 eurų, viskas nuvertėja (b. l. 107-108).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- liudytojo Ž. A. (Ž. A.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VA VPK) patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būryje. Jo pareigos - vyriausiasis patrulis. 2021 m. sausio 27 d. buvo jo darbo diena pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Šaukinys V1725. Pamaina buvo nuo 18.00 val. iki 06.00 val. Jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. (M. L.). Apie 19.30 val. Iš VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau VA VPK OVS) budėtojo radijo ryšiu gavo iškvietimą vykti (duomenys neskelbtini) Aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“ „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė du stovinčius automobilius, t. y. „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įtariama neblaivus ir prašo paskubėti. Jiems atvykus minėtu adresu t. y. (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo iš parkavimo vietos važiuojantį atbuline eiga „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis įjungė mėlynos ir raudonos šviesos signalus bei garso signalą, automobilio „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš karto sustojo ir prisiparkavo į parkavimo vietą. Jam priėjus prie automobilio „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjo visiškai neblaivus vyras. Jis paprašė vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą. Šis pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą V. P. vardu. Jam bendraujant su V. P. šis sunkiai savarankiškai judėjo, jo kalba buvo nerišli. Jis paklausė ar V. P. vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad taip. V. P. pasakė, kad prieš 1 val. gėrė apie 1 litro talpos degtinę, ir kad atvykęs į parduotuvės „Maxima“ aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. kliudė ir apgadino kitas dvi transporto priemones – „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pasiūlė V. P. alkotesterio pagalba pasitikrinti blaivumą. Šis sutiko. Alkotesterio pagalba pirmu pūtimu nustatytas 2,08 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,93 prom. girtumas. Jis paaiškino V. P., kad už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų jis yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 18-21);
- neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. sausio 27 d., 19:53 val., V. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu - Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1359998, buvo atliktas jo neblaivumo patikrinimas: 19.55 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas, 20.13 val. nustatytas 1,93 prom. girtumas (b. l. 22-25);
- VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra V. P. (b. l. 63);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kad automobilio „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinkti metai 2010, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 060 eurų (b. l. 35).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 prom. neblaivumas. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. P. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų pastarojo straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti sutuoktinės R. P. atsakomybėn pagal laidavimą.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašo, kad būtų taikomas užstatas.
Byloje yra pateiktas laiduotojos R. P. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 79).
Laiduotoja R. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, nurodė, kad kaltinamasis - jos sutuoktinis. Rašė prašymą dėl laidavimo, palaiko savo prašymą. Įvykio dieną ji žiūrėjo televizorių ir užsnūdo. Kai prabudo, bandė skambinti vyrui, bet pastarojo telefonas buvo paliktas namuose. Jei nebūtų užsnūdusi, to nebūtų nutikę. Vėliau nuėjo šio ieškoti, galvojo, kad nuo kelio nuvažiavo. Nuėjo iki parduotuvės ir pamatė policijos mašiną ir „Citroen“, užkeltą ant vilkiko, o vyro net nematė. Po įvykio ji buvo labai susijaudinusi, naktimis nemiega. Vyras liko be darbo, dar tas karantinas, jos siuvimas priklauso nuo klientų kiekio. Jei klientų nėra, tai reiškia - nėra ir algos. Jaudinosi dėl įvykio. Ji jau pradėjo daryti teigiamą įtaką savo vyrui. „Plauna“ jam smegenis, jis nebevartoja alkoholio ir girtas prie vairo nesėda. Praktiškai kasdien kalba apie tą įvykį. Vyras labai gailisi. Jis sako, kad jei galima būtų atsukti laiką atgal, tikrai to nepadarytų. Šį poelgį abu vertina neigiamai. Jei ateityje būtų panašios aplinkybės, neduotų automobilio rakto. Vyras jos klauso, jie tiesiog šneka. Jie tariasi ir priima sprendimus kartu. „Citroen“ įgytas iš bendrų pinigų, santuokoje. Ji dirba pasažo (duomenys neskelbtini) patalpose. Be automobilio, su viešuoju transportu, iki darbo nuvažiuos per 2 valandas (b. l. 108-109).
Atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad V. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (b. l. 70-71), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, iki įvykio administracine tvarka buvo baustas vieną kartą 2016 m., baudą sumokėjo (b. l. 67-69), registruojasi Užimtumo tarnyboje, (b. l. 97), nes praradęs teisę vairuoti transporto priemones, neteko darbo (b. l. 96), yra vedęs, taigi remiantis šiomis aplinkybėmis yra pagrindo manyti, jog jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotoja R. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir ji pripažintina tinkama laiduotoja, nes yra neteista (b. l. 99), nebausta administracine tvarka (b. l. 100), kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, dėl to, teismo vertinimu, ji yra verta teismo pasitikėjimo, o jos santykių su kaltinamuoju pobūdis leidžia teismui daryti išvadą, kad ji objektyviai gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, spręstina, kad galima V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo perduodant jį pagal laidavimą R. P. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų
BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pastarojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jis būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, bet savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas didesnis nei minimalus – 1 metai 8 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 28 d. (b. l. 58-59).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo konfiskuoti ne automobilį, kadangi jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamojo sutuoktinei, dėl to jo konfiskavimas jos atžvilgiu būtų neteisingas, o jo vertę atitinkančią sumą ir šią vertę mažinti, nes kaltinamasis nedirba, jo žmona siuvėja. Prašo konfiskuotiną sumą mažinti iki 1 600 eurų ir jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju automobilis „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltininkui. Aplinkybė, kad jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kaltinamojo sutuoktinei, neužkerta kelio jo konfiskuoti natūra (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1). Automobilis „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi ekonominę vertę, jo civilinė apyvarta neuždrausta, dėl to negalima išvada, kad jo konfiskavimas yra netikslingas. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konfiskuoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismų praktikoje atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, paliekamas teismų diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Visgi išimtis iš BK 72 straipsnyje numatytos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo šios baudžiamojo poveikio priemonės teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims) ir vertinant, ar ji nevaržys asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, vertintini tokie veiksniai, kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020, 2K-283-942/2020, 2K-288-788/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, nustatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju V. P. ne tik vairavo automobilį būdamas apsvaigęs (nustatytas 1,93 prom. girtumas) ir kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau ir sukėlė eismo įvykį. Automobilis šios nusikalstamos veikos padarymui buvo panaudotas tyčia (ne atsitiktinai), tai ne vienintelė kaltinamojo šeimai priklausanti transporto priemonė. Be to, kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nepatirs kitų neigiamų baudžiamosios atsakomybės padarinių. Nors teismo anksčiau aptartos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės charakterizuoja jį teigiamai, tačiau visų aptartų aplinkybių visuma nelaikytina išskirtiniu atveju, dėl kurio būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 58-59) – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.
Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. sausio 27 d., 19:56 val., iki 2021 m. sausio 28 d., 11:29 val., buvo laikinai sulaikytas (b. l. 48, 49), tačiau jį atleidžiant nuo atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukiant, šis jo sulaikyme išbūtas laikas negali būti įskaitomas, nes bausmė jam neskiriama.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 –ojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 28 d. nutarimu automobiliui „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 42) paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 6,00 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (b. l. 39), kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti V. P. pagal laidavimą laiduotojos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. sausio 28 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, dalimis V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 –ojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 28 d. nutarimu automobiliui „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 6,00 Eur išlaidas už automobilio „Citroen Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.
Išaiškinti V. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl pastarojo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl pastarojo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.