Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevežio apygardos teismo teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teiseju Algirdo Gapucio ir Arnoldo Šukaicio,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimes (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 10 klasiu išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p.;

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimes (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, 10 klasiu išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

R. J. ir M. L. 2010 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esancio nebaigto statyti namo rusyje, veikdami bendrininku grupe, turedami tiksla sumušti šiame rusyje gyvenanti nukentejusiji R. K., ižuliais veiksmais demonstruodami nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kartu suduodami rankomis bei kojomis ne mažiau 18 smugiu jam i galva, krutine ir kitas kuno vietas, taip bendrais veiksmais jam padarydami kraujosruvas akiu vokuose, ausu kaušeliuose, pasmakres dešiniame apatiniame kampe, dešineje ir kaireje alkunese, dešiniame ir kairiame dilbiuose, riešuose – plaštakose, kairiame žaste, kairiame klubo sparne, kairio kelio ir dešinio kelio sanariu srityse, kaireje blauzdoje, krutines dešiniame raktikaulyje, krutines kaireje puseje, dešinio klubo-sedmens srityse bei nubrozdinimus kairio antakio-smilkinio-skruosto ir pasmakres kaires puses srityse, dešiniuju VI–XII-to ir kairiuju VII–X-to šonkauliu lužimus, bei nukentejusiojo mirti sukelusius sužalojimus, t.y. kairio inksto plyšima ir buka galvos trauma su kaukoles pamato kaulu lužimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenu dangalais, smegenyse ir skilveliuose bei galvos smegenu pabrinkimu, tycia del chuliganišku paskatu nužude R. K..

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir parode, kad 2010 m. kovo 11 d. apie 20 val. susitiko su M. L., su kuriuo laiptineje išgere 2 litru talpos buteli alaus. Po to M. L. pasiule eiti i apleista nama, esanti (duomenys neskelbtini). Jie norejo, kad šio namo rusyje gyvenantis benamis R. K. nupirktu jiems cigareciu. Nuejus i vieta M. L. liepe gulinciam R. K. keltis, taciau šis nesikele ir cigaretes pirkti atsisake. M. L. pasilenke ir sudave gulinciam R. K. 3 – 4 smugius i galva. R. K. atsistojo, tada jis (R. J.) ranka 3 – 4 kartus nestipriai pliaukštelejo jam i skruosta, nes nenorejo atsilikti nuo M. L. ir norejo, kad R. K. atsipeiketu. M. L. neliepe jam mušti, R. K. jis muše savo noru. Po jo smugiu R. K. nenugriuvo. Po to jis pakviete M. L. eiti iš namo, nuejo prie rusio duru ir lauke prie R. K. pasilikusio M. L.. Belaukdamas jis išgirdo R. K. dejones, suprato, kad M. L. muša R. K.. Jis išejo iš rusio, ejo link namu, ji pasivijo M. L. ir pasake, kad stipriai sumuše R. K.. Ta vakara jis su M. L. išsiskyre apie 21.30 – 22 val. Kita diena susitiko su M. L. ir kitais draugais. Visiems jiems einant pro jau mineta apleista nama, jis ir M. L. iejo i ši nama, nuejo prie gulto, kur buvo R. K., ir netrukus isitikino, kad jis jau nebegyvas. Išbeges iš rusio draugams pasake, kad rusyje yra R. K. lavonas. Kažkas pasiule pranešti policijai, taciau M. L. tam paprieštaravo. Jis (R. J.) policijos ir greitosios medicinos pagalbos nekviete, nes buvo išsigandes, kiti buvo neblaivus, todel galvojo, kad bus blogai.

Savo parodymus R. J. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (2 t., 150 – 154 b.l.).

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2010 m. kovo 10 d. vakare jis susiraše su R. J. SMS žinutemis, veliau susitiko. Kartu nusipirko alaus, kuri išgere laiptineje. Po to nuejo i nebaigta statyti nama, esanti (duomenys neskelbtini), prie parduotuves „Super netto“, kurio rusyje gyveno R. K.. Prieje prie gulincio R. K. jie papraše nueiti nupirkti cigareciu, šis jiems nieko neatsake. Tada jis liepe R. K. keltis, bet jis nesikele. Jis pasilenke prie R. K. ir sudave jam kumšciu viena karta i skruosta. Nukentejusysis i smugi nesureagavo. Po to jis gulinciam R. K. viena karta ranka smoge i šona ir ten pat 3 kartus spyre. Po spyriu R. K. sudejavo. Už jo stovejes R. J. papraše pasitraukti, nes ir jis norejo suduoti R. K.. Jis išejo iš patalpos, kurioje gulejo R. K., o R. J. priejo prie nukentejusiojo. Stovedamas rusyje jis girdejo 4 – 5 smugiu garsus, po kuriu R. K. suriko „vyrai, baikit“. R. J. smugiai nebuvo panašus i pliauškejima. Jis nemate, taciau suprato, kad R. J. taip pat muše R. K.. Po to, palike nukentejusiji abu išejo iš mineto namo. Veliau jiedu dar norejo sugrižti ir pasižiureti, ar stipriai sužalojo R. K., taciau pabijojo, kad gali kas nors ateiti, todel išejo kiekvienas i savo namus. Kita diena, t. y. 2010 m. kovo 11 d., jis susitiko su R. J., A. K. ir A. P., su kuriais nuejo i ta pati namo rusi, taciau ten R. K. nebuvo. 2010 m. kovo 12 d. jis susitiko su A. P., S. P., T. N., R. J., S. I., K. C., D. L. bei M. K., visi kartu vaikšciojo. Bevaikšciodami atejo prie namo, kurio rusyje jis su R. J. muše R. K.. Jis R. J. pasiule nueiti i mineta nama, nes norejo pasižiureti kaip laikosi R. K., ar labai ju sumuštas, galbut jo atsiprašyti. Pirmakart iejes i nama su R. J. ir T. N. rado R. K. jau mirusi, todel išsigando ir išbego i lauka, kur buvusiems draugams pasake, kad R. K. negyvas. A. P. tuo nepatikejo, todel antrakart i nama nuejo keturiese – jis, R. J., T. N. ir A. P.. Isitikine, kad R. K. mires, visi išbego ir pasake, kad R. K. tikrai negyvas. Kažkas iš draugu siule apie tai pranešti policijai, taciau dauguma nesutiko, nes buvo išgere. Kita diena A. P. SMS žinute jam praneše, kad R. K. lavona išveže policija ir greitoji medicinos pagalba. Kodel muše R. K., tiksliai nežino. Yra isitikines, kad nuo jo smugiu R. K. negalejo mirti.

Savo parodymus M. L. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (3 t., 16–20 b.l.).

Nukentejusioji ir civiline ieškove S. B. parode, kad R. K. buvo jos brolis. Jis buvo didelis ju visu skausmas, nes po skyrybu su žmona pasirinko netinkama gyvenimo buda – brolis valkatavo, buvo benamis, mego išgerti. Paskutini karta broli ji mate prieš du metus. Nuo to laiko ji su R. K. bendravo tik telefonu, susiskambindavo retai. Ji ir visa šeima bande keisti R. K. gyvenimo buda, bet jis nesikeite ir praše i jo gyvenima nesikišti. Išgeres R. K. nebudavo agresyvus, bet jam atrodydavo, kad jis yra nuskriaustas ir laike save nepilnaverciu. Nežiurint jo gyvenimo budo, ji vis tiek pergyveno del brolio mirties, ji palaidojo, todel prašo priteisti 3518 Lt turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. P. parode, kad 2010 m. kovo 12 d. buvo susitikes su M. K., D. K., T. G., T. N., R. J., S. P., M. L., D. L., S. I. ir K. C.. Apie 18 – 18.30 val. visi jie nusprende eiti i (duomenys neskelbtini) kvartala, bet prieš tai sumane užsukti nusišlapinti i apleista nama (duomenys neskelbtini), prie parduotuves. M. L. su R. J. iejo i ši nama, taciau netrukus išbege iš jo pasake, kad name yra negyvas žmogus. Tada jis su T. N., S. P., M. L. ir R. J. ibego i ta pastata, kur pamate R. K. lavona. M. L. tikrino jo pulsa, akis, bande pakelti, bet R. K. buvo negyvas. Prie lavono daugiau niekas nebuvo priejes. Apie rasta lavona norejo pranešti policijai, bet išsigando, kad ju neapkaltintu, todel policijai nepraneše. Visa tai buvo 2010 m. kovo 12 d. Ta data jis atsimena, nes 2010 m. kovo 13 d. (šeštadieni) mate, kaip lavona išveže. 2010 m. kovo 13 d. R. J. ir M. L. jam sake, kad spyre R. K. i pilva ir trenke. Jis suprato, kad abu kaltinamieji sumuše R. K.. Nežino, ar dar kas nors yra sumuše R. K.. 2010 m. kovo 11 d. apie 12 val. jis kartu su M. L. ir A. K. taip pat buvo tame rusyje, apžiurejo patalpa, kurioje gyveno R. K., bet jo paties tadien nemate.

Liudytojas A. K. parode, kad jis žino R. K., pravarde K. – jis nupirkdavo jam rukalu. Kovo 8 diena yra jo (liudytojo) gimtadienis, kuri 2010 m. jis dvi dienas švente namuose. Po gimtadienio su M. L. ir R. J. nebuvo susitikes. O šiaip susitikdavo su M. L. ir R. J., išgerdavo su jais alaus. Jie yra jam sake, kad muše R. K., taciau tuo metu R. K., pasak ju, jau buvo negyvas.

Liudytojas M. K. parode, kad 2010 m. kovo 11 d., nors del šios dienos gali ir klysti, laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 22 val. pas broli A. K. atejo R. J. ir M. L., atsineše išgerti alaus. Tuo metu R. J. ir M. L. jau buvo neblaivus. Tada jie pasake, kad rado žmogaus lavona, o kada rado – jam neaiškino. Jam paklausus, kodel nekviete policijos, R. J. ir M. L. atsake, kad bijojo, nes buvo išgere. R. K. jis nepažinojo, jo nužudymo aplinkybiu nežino.

Liudytoja A. K. parode, kad sunus A. K. bendravo su M. L. – žaisdavo krepšini. 2010 m. kovo 12 d. apie 6 val. grižusi iš darbo ji paklause sunaus, kodel pas ji nebeateina M. L. su R. J.. Tada A. K. jai pasake, kad nužudytas R. K.. Paties nužudymo aplinkybiu ji nežino, R. K. nepažinojo. 2010 m. kovo 12 d. ir veliau pas sunu atejusiu M. L. ir R. J. ji nemate.

Liudytojas T. N. parode, kad 2010 metais, tiksliai datos nepamena, bet buvo šalta, jis susitiko su M. L., R. J. ir kitais savo draugais, tarp kuriu buvo A. P., S. P., D. L., M. K., S. I., K. C., ir visi vaikšciojo po (duomenys neskelbtini) mikrorajona. Visi nuejo prie nebaigto statyti namo (duomenys neskelbtini) gatveje, prie parduotuves (duomenys neskelbtini), kurio rusyje veliau jie rado R. K. lavona. Tvirtina, kad i nama pirmasis užejo M. L., nes jis norejo nusišlapinti. Kažkas pasiule pranešti policijai, taciau išsigande, kad jie nebutu kuo nors apkaltinti, visi nutare policijai neskambinti. Kita diena jis mate, kaip iš mineto namo policija išveže R. K. lavona.

Iš esmes tokius pat parodymus apie R. K. lavono radimo aplinkybes 2010-03-12 dave ir kartu buve liudytojai K. C., S. I., D. L., M. K..

Liudytoja E. J. parode, kad 2010 m. kovo 11–13 dienomis, tiksliai nepamena, ji mate R. J. ir M. L., einancius link apleisto namo, esancio prie parduotuves (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastas negyvas R. K.. Mate, kaip abu kaltinamieji ejo i namo rusi. Maždaug po 15 minuciu ji pamate, kad M. L. ir R. J. eina i jos nama. Ji žino R. K.. Jai buvo gaila jo, nes jaunimas dažnai ji mušdavo. Už ka ir kas mušdavo R. K. ji nežino. Draugai jai yra sake, kad M. L. yra sumušes R. K.. Taip pat ji yra maciusi, kaip M. L. be jokios priežasties sumuše kita benami žmogu.

Liudytojas D. Ž. parode, kad apie R. K. nužudymo aplinkybes nieko nežino. Su R. J. jis bendrauja seniai, o su M. L. nebendrauja. R. J. jis apibudino kaip draugiška, nekonfliktiška, neagresyvu, nesikabinejanti prie kitu, padedanti ir nevartojanti alkoholio bei narkotiku. Taip pat jis girdejo, kad M. L. yra agresyvus, išgeriantis ir konfliktiškas. Jis yra mates, kaip M. L. sumuše jo (liudytojo) klasioka be jokio reikalo.

Liudytojas P. M. parode, kad pažista R. J. kaip nekonfliktiška, bendraujanti ir alkoholio nevartojanti žmogu. Taip pat jis pažista M. L., kuris pagal kitu kalbas yra agresyvokas. 2010 m. kovo 11 ar 12 diena apie 15–16 val. jis mate, kaip R. J., M. L. ir kiti stovejo netoli to apleisto namo. Maždaug po puses menesio jis sužinojo apie apleistame name rasta žmogaus lavona. Iš kalbu jis žino, kad lavonas iš apleisto namo buvo išneštas šeštadieni.

Liudytojas D. K. parode, kad 2010 m. kovo menesi, tiksliai dienos nepamena, lydedamas D. Ž., mate tarp parduotuves (duomenys neskelbtini), esancios (duomenys neskelbtini) ir apleisto namo stovincius M. L., R. J. ir kitus. Taip pat mate, kaip keliese iš ju iejo i apleista nama ir išejo iš jo, veliau dar karta ten iejo. Po to visi jie iš ten išejo. Kita diena jis sužinojo, jog tame apleistame name buvo rastas negyvas R. K.. Kas nužude R. K., jis nežino, iš aplinkiniu apie tai negirdejo. R. J. jam sake, kad jis R. K. yra kelis kartus pliaukštelejes per veida. Tai R. J. jam sake ta diena, kai rado lavona – kai visi stovejo tarp parduotuves ir apleisto namo.

Civiline atsakove L. J. parode, kad apie ivyki sužinojo 2010 m. kovo 13 d., šeštadieni. Ta diena sunui R. J. apie rasta R. K. lavona SMS žinute praneše draugas. R. J. jai apie benamio mušima nieko nepasakojo, o po sulaikymo sake, kad su M. L. buvo užeje i apleista nama, kad M. L. muše R. K., o jis (R. J.) 3–4 kartus su delnu pliaukštelejo jam per veida. R. J. su M. L. buvo susitike 2010 m. kovo 10 d., todel ivykis galejo vykti tik tadien. 2010 m. kovo 11 d. R. J. buvo namuose, su M. L. ji jo nemate.

Civilinis atsakovas A. J. sunu R. J. apibudino kaip gera, paklusnu ir draugiška vaika.

Civiline atsakove M. D. parode, kad ji atsisake M. L. globos, nes jis jos neklause. Apie pati ivyki M. L. jai nieko nepasakojo. M. L. jos nemuše, taciau reikalaudavo pinigu, kuriuos ji duodavo. Ji pati serga onkologine liga, gyvena dvieju kambariu bute ir pinigu neturi, todel civiliniu ieškiniu atlyginti negales.

(duomenys neskelbtini) atstove A. Z. paaiškino, kad M. L. ju centre gyveno nuo 2010 m. rugsejo 1 d. iki 2010 m. gruodžio menesio. Gyvendamas centre jis susibiciuliavo su savo trenere L. T., todel nuo 2010 m. gruodžio menesio ir gyvena pas ja. Teismo sprendimu M. L. globa dar nera iforminta. M. L. nebuvo labai geras, turi arogancijos, gerus komunikacinius ir socialinius gebejimus, moka bendrauti, todel susiranda draugu. Nepastebejo, kad centre jis ar ji kas nors skriaustu. Centre jis kartais pakeldavo balsa ant centro darbuotoju, konfliktuodavo su jais ir kitais vaikais, taciau buvo vaiku autoritetu ir mokejo žaisti su jais. Tai emociškai pažeistas vaikas. M. L. yra sažiningas, nes jo pasiaiškinimai visada sutapdavo su jos žinoma informacija. Jis yra uždaras, nera linkes kalbeti, nes jam sunku del prarastos šeimos.

Liudytoja L. T. parode, kad yra M. L. trenere ir ruošiasi tapti jo globeja. Ju santykiai su M. L. kaip motinos ir sunaus. M. L. jai yra sakes, kad 2010 m. kovo menesi su R. J., budamas neblaivus, yra sumušes benami. Tai jis pasake pasikukciodamas ir gailedamasis. M. L. sumuše R. K., taciau del jo mirties save laiko nekaltu. Apie ivykio vieta ir aplinkybes ji nežino, R. K. nepažinojo. M. L. yra prieraišus, gerbia ja ir aplinkinius, veiklus, aktyvus, bande isilieti i jos šeima, i namus griždavo laiku ir atlikdavo jam pavestus namu ruošos darbus. M. L. nera jos apgaves ar pamelaves, jis negaletu apkalbeti kito, taip pat palengvinti savo padeti apkalbedamas kita. Dukart i namus M. L. buvo grižes neblaivus, taciau apie tai jiedu kalbejo. Ji M. L. agresyvumo nepastebejo. Šiuo metu M. L. su R. J. nebendrauja.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad R. K. lavonas rastas (duomenys neskelbtini) esancio namo rusyje ant grindu. Lavonas apklotas antklode. Prie lavono rasta asmens tapatybes kortele (1 t., 10–17 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M33/10(08) ir M2/10(08) irodo, kad R. K. buvo padaryti šie sužalojimai: buka galvos ir krutines trauma su kaukoles kaulu, šonkauliu lužimais (dešiniuju VI–XII-to ir kairiuju VII–X-to šonkauliu lužimai), kraujo išsiliejimais po galvos smegenu dangalais, smegenyse ir skilveliuose; kairio inksto plyšimas; kraujosruvos akiu vokuose, ausu kaušeliuose, pasmakres-dešinio apatinio žandikaulio kampo, dešines alkunes sanario, dešinio dilbio, dešinio riešo-plaštakos, kairio žasto, kaires alkunes, kairio dilbio, kairio riešo-plaštakos, kairio klubo sparno, kairio ir dešinio keliu sanariu, kaires blauzdos, krutines dešinio raktikaulio, krutines kaires puses, dešinio klubo-sedmens srityse; nubrozdinimai kairio antakio-smilkinio-skruosto ir pasmakres kaires puses srityse; šie kuno sužalojimai padaryti neužilgo prieš mirti, mažiausiai 18 trauminiu poveikiu. R. K. mirties priežastis yra buka galvos, krutines trauma su kaukoles pamato kaulu, šonkauliu lužimais, kairio inksto plyšimu, kraujo išsiliejimais po galvos smegenu dangalais, smegenyse, skilveliuose, galvos smegenu pabrinkimu. Mirtis galejo ivykti del galvos traumos ir kairio inksto plyšimo kartu arba atskirai. Nukentejusiojo mirtis galejo ivykti kaltinime nurodytu laiku. Mažai tiketina, kad po mirtinu kuno sužalojimu nukentejusysis galejo atlikti nekoordinuotus veiksmus. R. K. kraujyje bei vidaus organuose etilo alkoholio ir stipriai veikianciu nuodingu medžiagu nerasta (1 t., 23–27, 37–38 b.l.).

Teisiamajame posedyje specialistas S. F. patvirtino šias išvadas. Specialistas papildomai paaiškino, kad R. K. po jam nustatytu sužalojimu gyvas galejo buti ne daugiau nei 6 valandas. Dažniausiai plyšus inkstui, o šiuo atveju – inkstas buvo tiesiog sutraiškytas, žmogui išsivysto skausmo šokas, jis netenka samones ir jau negali atlikti jokiu koordinuotu veiksmu.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu duomenu, specialisto apklausos protokolo ir tyreju A. V. bei R. M. tarnybiniu pranešimu matyti, kad 2010 m. kovo 11 d. R. J. ir M. L. mobiliojo ryšio telefonais pakankamai aktyviai bendravo tarpusavyje ir su kitais abonentais, o ivykio metu galejo buti ivykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esanciame name (2 t., 5–99, 102–118 b.l.).

Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvados Nr. 99U-40 ir Nr. 99U-41 rodo, kad nei R. J., nei M. L. nereikia skirti teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes (2 t., 173 b.l.; 3 t., 37 b.l.).

Byloje teises medicinos specialisto išvadomis ir specialisto paaiškinimu teisiamajame posedyje negincijamai nustatyta, kad R. K. mire del kaukoles pamato lužimo su kraujo išsiliejimais po galvos smegenu dangalais, smegenyse ir skilveliuose ir kairio inksto plyšimo kartu arba atskirai. Šie jo mirti sukele sužalojimai jam buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, prieš jo mirti. Po padarytu sužalojimu jis gyvas galejo buti ne daugiau kaip 6 valandas. Šiu faktiniu duomenu kaltinamieji iš esmes negincijo. Tiesa, specialistas S. F. teisiamajame posedyje nepaneige galimybes, kad R. K. nustatytas kaukoles pamato lužimas galejo gautis ir jam krentant ir atsitrenkiant i kieta buka daikta. Taciau, viena vertus, apie galima toki sužalojimo mechanizma niekada nekalbejo patys kaltinamieji, t. y. jiedu nei tyrimo metu, nei teisme neparode, kad po ju suduotu smugiu nukentejusysis butu krites ir galva atsitrenkes i kieta paviršiu. Pagal M. L. parodymus, jis R. K. visus smugius sudave šiam gulint ir tokioje padetyje jis nužudytaji paliko prie jo priejus R. J.. Anot R. J., jis smugius i veida sudave R. K. stovint, bet po smugiu nukentejusysis niekur pakaušiu neatsitrenke. Kita vertus, iš fotonuotrauku prie ivykio vietos apžiuros protokolo (1 t., 16 – 17 b.l.) matyti, kad R. K. lavonas buvo rastas patalpoje, ant minkšto gulto; šioje patalpoje rasta primetyta ir daugiau ivairiu rubu bei patalu – tai užfiksuota paciame ivykio vietos apžiuros protokole. Šiu duomenu pakanka tvirtinti, kad aptariamas R. K. padarytas sužalojimas buvo padarytas ne jam griunant ir atsitrenkiant pakaušiu i kieta buka daikta, o suduodant jam i pakauši stipru smugi.

Skiriasi kaltinamuju parodymai apie R. K. sumušimo laika. O butent, M. L. parode, kad R. K. jie su R. J. sumuše ne kaltinime nurodytu laiku, o 2010 m. kovo 10 d., o kita diena apie pietus jis su R. J., A. P. ir A. K. buvo to paties namo rusyje, ieškojo nukentejusiojo, bet jo nerado. M. L. parodymus iš dalies patvirtino ir teisme apklausta civiline atsakove L. J., kuri parode maciusi, kaip jos sunus R. J. su M. L. 2010-03-10 vakare apie 22.15 val. kieme išsiskyre ir parejo i namus. Jos tvirtinimu 2010-03-11 sunus su M. L. nesimate. Liudytojas A. P. taip pat patvirtino, kad 2010-03-11 apie 12 val. jis su M. L. ir A. K. buvo ivykio vietoje, bet ten R. K. nemate. Taciau, kolegija atmeta šiuos parodymus kaip prieštaraujancius byloje surinktu irodymu visetui, o L. J. parodymus vertindama dar ir kaip nenuoseklius. Pirmiausiai, ikiteisminio tyrimo metu L. J. parode, kad sunus jai pasakojo, jog 2010-03-11 vakare M. L. apstumde ir sparde benami R. K.. Teisme gi ji šiuos savo parodymus pakeite derindama juos prie M. L. parodymu, kuriais siekiama itikinti teisma, jog 2010-03-11 R. K. galejo buti sumuštas kitu asmenu. Tuo tarpu pats kaltinamasis R. J. tiek tyrimo metu, tiek teisme vienodai tvirtino, kad jiedu R. K. sumuše 2010-03-11 vakare. Ši laika jis sieja su tuo faktu, kad kita diena, pavakary, vaikšciodami su draugais jie jau rado R. K. lavona. Teisiamajame posedyje apklausti A. P., D. L., M. K. tiksliai prisimine, kad lavonas iš tiesu buvo rastas 2010-03-12 vakare. Kiti liudytojai (T. N., S. I., K. C.) datos tiksliai neprisimine, taciau patvirtino, kad 2010-03-12 jie buvo šioje kompanijoje. Dauguma šiu liudytoju nurode ir dar viena svarbia aplinkybe – kita diena, po to kai jie rado lavona apleistame name, ivykio vietoje jau dirbo policija. Tai, kad apie rasta lavona policijai buvo pranešta 2010-03-13, patvirtina tarnybinis pranešimas (1 t., 9 b.l.).

R. J. parodymus apie tai, kad nukentejusiji jie sumuše ne 2010-03-10, o 2010-03-11, patvirtina ir kiti bylos irodymai: 1) tai teises medicinos specialisto išvadu duomenys, kad visi R. K. nustatyti sužalojimai padaryti neužilgo prieš mirti, o kraujosruvos be audinines reakcijos rodo, jog po mirtinu kuno sužalojimu padarymo jo mirtis galejo ivykti staiga arba po trumpo laiko. Teisiamajame posedyje specialistas patvirtino, kad po jau aukšciau aptartu nukentejusiojo mirti lemusiu sužalojimu gyvas jis galejo buti ne ilgiau kaip 6 valandas; 2) kaltinamieji parode, kad diena, kai jiedu sumuše R. K., prieš susitikdami jie „susiraše“ SMS žinutemis. Iš R. J. ir M. L. telefonu skambuciu išklotiniu matyti, kad 2010 m. kovo 10 d. jie tarpusavyje SMS žinutemis bendravo tik apie 7.30 val. (viso 4 žinutes), po to jie du kartus – 13.57 val. ir 15.18 val., kalbejosi telefonu. Tuo tarpu 2010 m. kovo 11 d. jie bendravo telefonu ir SMS žinutemis daugiau nei 30 kartu, o prieš pat ju susitikima tadien ju paciu nurodytu laiku (19 – 20 val.) jie bendravo butent SMS žinutemis (2 t., 7, 8, 16 – 19 b.l.); 3) atlikus kaltinamuju naudotu mobilaus ryšio telefonu (MRT) kontaktu analize nustatyta, kad 2010-03-11 nuo 20.15 val. iki 21.29 val. iš R. J. naudoto telefono nebuvo nei skambinta, nei rašyta SMS. Užfiksuotas ir maždaug analogiškas laiko tarpas 2010-03-11, kuomet ir iš M. L. MTR nebuvo nei skambinta, nei rašyta SMS žinute – nuo 20.05 val. iki 20.42 val., ir nuo 21.05 val. iki 21.37 val. Cia svarbu yra tai, kad kaltinamieji, prieš tai telefonu pagalba bendrave pakankamai intensyviai, šiuo laiku nebendravo – o tai reiškia, kad jiedu buvo kartu, ir kad jie neturejo laiko bendrauti su kitais abonentais; 4) kaltinamuju naudotu MRT veikimo išrašai bei celiu veikimo žemelapiu duomenys patvirtina, kad 2010-03-11 vakare nuo maždaug 20 val. iki maždaug 22.20 val. ju MRT veike zonoje, i kuria patenka (duomenys neskelbtini) namas, t. y. ivykio vieta. Šie duomenys sutampa, jais kolegija neturi pagrindo abejoti ir daro išvada, kad R. K. buvo sumuštas 2010-03-11 vakare, tarp 20 ir 22 val., ta pacia nakti jis mire, o 2010-03-12 pavakary kaltinamieji su kompanija jau rado jo lavona. Aukšciau pamineti A. P. parodymai tam neprieštarauja – liudytojas 2010-03-11 apie 12 val. pilnai galejo buti ivykio vietoje ir nerasti R. K., nes jo ten tiesiog nebuvo, t. y. jis tiesiog nebuvo grižes i savo nakvynes vieta.

Teises medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad nukentejusiajam sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 18 trauminiu poveikiu, o jo mirti leme sužalojimai – ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Abu kaltinamieji neneige muše R. K., taciau kiekvienas ju nurode mažesni smugiu skaiciu ir skirtingas aplinkybes, kuriomis jam galejo buti padaryti mirtini sužalojimai. Pagal R. J. parodymus, M. L. nukentejusiajam smugiavo kumšciu tiek i galva, tiek i šonus ir ji sparde, kol R. K. eme dejuoti. M. L. teisme parode, kad sudave 1 smugi gulinciam nukentejusiajam kumšciu i veida, 1 smugi kumšciu i šona ir 2 – 3 kartus jam ispyre gulinciam i šona. Po to nukentejusiji muše R. J., tai jis suprato iš dusliu smugiu garsu, kuriu buvo 4 – 5, po ko R. K. sureke „vyrai, baikit“.

Vertinant R. J. parodymus ir sprendžiant apie ju teisinguma matyti, kad jo parodymai apie prieš nukentejusiji ivykio diena vartota smurta bei jo ir M. L. girtuma ivykio metu, nera nuoseklus, todel kelia pagristu abejoniu. Tyrimo pradžioje R. J. tvirtino gerai mates ir nukentejusiojo kuno vietas (galva ir šonus), i kurias M. L. sudave smugius, ir net nurode apytiksli jo smugiu skaiciu – iš pradžiu apie 30 (2 t., 122 b.l.), veliau – apie 25 (2 t., 127 – 128 b.l.), dar veliau – apie 14 – 15 (2 t., 133 – 134, 136 – 138 b.l.). Velesnese apklausose tyrimo metu jis eme keisti parodymus – eme tvirtinti tiksliai nemates, kur jo bendrininkas sudave smugius nukentejusiajam, nes buvo tamsu; parode, kad M. L. iš pradžiu R. K. nemuše, o tik tampe stengdamasis ji išbudinti, o mušti eme jau po jo (R. J.) pliaukštelejimu nukentejusiajam tuo paciu tikslu (2 t., 141 – 144 b.l.). Iš pradžiu R. J. nurode, kad 2010-03-11 M. L. nukentejusiji muše du kartus, t. y. užeje pirma karta ji muše abu, o po to, maždaug 20 minuciu pasivaikšcioje, atejo dar karta ir tuomet muše vienas M. L.. Veliau šia parodymu dali jis paneige. R. J. teisiamajame posedyje tvirtino, kad smugiu skaiciu jam nurode tyrima byloje atlike pareigunai. Taciau tai neitiketina, nes be specialisto išvados (tyrimas buvo pradetas 2010-03-15, o baigtas tik 2010-05-03) jie to tiesiog negalejo žinoti, o pirmasis šio kaltinamojo prisipažinimas byloje surašytas 2010-03-19. Iki lavono tyrimo pabaigos (2010-05-03) tyrejai turejo tik 2010-03-15 medicinini mirties liudijima (1 t., 21 b.l.), kuriame nurodyta tik preliminari nukentejusiojo mirties priežastis, o jam padarytu sužalojimu bei galimu trauminiu poveikiu skaicius nera detalizuotas. Kalbedamas apie savo girtuma R. J. pradžioje nurode, kad dviese buvo išgere 2 butelius po 2 litrus alaus, tarp kurio buvo ir butelis 8 % stiprumo alaus „Tornado“, kad muše R. K. del to, jog buvo išgeres (2 t., 157 – 158 b.l.), o veliau tai iš viso eme neigti tvirtindamas, kad buvo blaivus arba nurodydamas mažesni išgerto alaus kieki ir stipruma.

Tuo tarpu M. L., nors jo parodymai apie girtuma taip pat skiriasi, tyrimo metu pripažindamas savo kalte iš dalies, t. y. tyrimo metu neneigdamas, jog jo smugiai nukentejusiajam buvo pakankamai stiprus, nuo ju pilnai galejo lužti šonkauliai (3 t., 2 – 5 b.l.), dave iš esmes nuoseklius parodymus apie R. J. veiksmus prieš nukentejusiji ivykio vietoje, neige R. J. parodymus, kad R. K. buvo atsikeles, kad R. J. tik pliaukštelejo nukentejusiajam per veida. Šis kaltinamasis ir teisme patvirtino šiuos savo parodymus ir akcentavo, kad butent po R. J. smugiu šiam pasilikus prie R. K. pastarasis sureke „vyrai, baikit“. Atkreiptinas demesys, kad R. J., kaip jis pats pripažino, nukentejusiji muše siekdamas isiteikti ir nenoredamas pasirodyti silpnesnis prieš agresyvesniu budu pasižyminti M. L., kas rodo, jog abu kaltinamieji turejo bendra tiksla sumušti nukentejusiji. Kolegija neturi pagrindo atmesti šiu M. L. parodymu apie R. J. smurtinius veiksmus prieš nukentejusiji. Pagal ju parodymus, pasieke savo tiksla nukentejusiji jie paliko gulinti toje pacioje vietoje, iš kurios del padarytu sužalojimu (ypac del itin skausmingo inksto sužalojimo) jis jau negalejo niekur išeiti ir, kaip mineta, mire ta pacia nakti. Be to, tiek paciu kaltinamuju, tiek liudytoju A. P., T. N., K. C. bei kitu parodymais nustatyta ir tai, kad iš esmes patys kaltinamieji parode iniciatyva kita diena po nukentejusiojo sumušimo nueiti apžiureti, kaip jis laikosi, o veliau, suprate, kad jis jau mires, persigando ir nutare apie ivyki niekam nepranešti. Tai rodo paciu kaltinamuju subjektyvu ryši su ju padaryta veika bei jos pasekmemis ir patvirtina, jog jie abu buvo susirupine stipriai sumušto R. K. sveikatos bukle.

Ivertinusi šiuos duomenis kolegija laiko esant visiškai irodyta, kad 2010-03-11, laikotarpiu nuo 20 iki 22 val., R. J. ir M. L. bendrais smurtiniais veiksmais sumuše nukentejusiji R. K., padarydami jam jo mirti lemusius kaukoles pamato lužima su kraujo išsiliejimais po galvos smegenu dangalais, smegenyse ir skilveliuose ir kairio inksto plyšima, del kuriu nukentejusysis ta pacia nakti mire. Jie, veikdami tycia, buvo abejingi kilsiancioms pasekmems ir ju nedetalizavo. Tai reiškia, kad nukentejusiji jie nužude veikdami netiesiogine tycia, t. y. jie suprato, kad mušdami nukentejusiji i gyvybiškai svarbias jo kuno vietas jie elgiasi pavojingai, numate, kad del to žmogus gali mirti, ir nors R. K. mirties nesieke, taciau samoningai leido atsirasti tokiems padariniams (BK 15 str. 3 d.).

Akivaizdu, kad M. L. ir R. J. nepaise elementariu morales bei elgesio normu ir elgesi nepaprastai ižuliai – abu jie iki ivykio R. K. pažinojo tik iš matymo, žinojo ji kaip asocialu benami asmeni, kuris nebuvo konfliktiškas, ir buvo gerokai už juos vyresnis. Tai žinodami ir matydami, kad nukentejusysis jau guli ir nesirengia keltis, neabejotinai siekdami pademonstruoti savo pranašuma ir jega, vis tiek reikalavo eiti ir nupirkti jiems cigareciu, o nukentejusiajam atsisakius tai padaryti, vien tik už tai ji abu sumuše. Atkreipiamas demesys, kad nukentejusysis kaltinamiesiems visiškai nesipriešino. Nukentejusysis, kad ir koki gyvenimo buda jis buvo pasirinkes, neprivalejo besalygiškai vykdyti M. L. ir R. J. nurodymu ir reikalavimu. Todel kolegija pripažista, kad kaltinamuju veiksmai kaltinamajame akte yra visiškai pagristai ivertinti kaip chuliganiškos paskatos, o ju veika pagristai ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni ir pobudi, jo pasekmes, kaltinamuju asmenybes, ju atsakomybei itakos turincias aplinkybes ir kitus bausmiu skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. bei bausmiu skyrimo nepilnameciams ypatumus, numatytus BK XI skyriuje.

Ju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu byloje nera. Ju atsakomybe sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininku grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kita ju atsakomybe sunkinanti aplinkybe – kad jie nusikaltima padare budami apsvaige nuo alkoholio, iš kaltinimu jiems šalinama. Teismas pažymi, kad šiai atsakomybe sunkinanciai aplinkybei pripažinti butina ne tik konstatuoti kaltinamuju apsvaigima nuo alkoholio, bet ir nustatyti, kad šis apsvaigimas neabejotinai turejo itakos nusikaltimo padarymui. Šioje baudžiamojoje byloje duomenu tam nepakanka. Nors kaltinamieji neneige prieš ivyki laiptineje gere alaus, taciau skiriasi ju parodymai apie išgerto alaus kieki ir stipruma. Kita vertus, abu kaltinamieji (išskyrus R. J. parodymus sprendžiant klausima del jo suemimo apylinkes teisme) iš esmes nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad išgertas alus ju veiksmams jokios itakos neturejo, apsvaige jie nesijaute. Duomenu, paneigianciu šiuos kaltinamuju parodymus, byloje nera, todel ju atmesti nera pagrindo.

Abu kaltinamieji padare tycini, labai sunku, baigta nusikaltima, kelianti didžiuli pavoju visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmes nebepataisomos – kaltinamuju bendrais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamieji R. J. ir M. L. teisiami pirma karta, nusikalstama veika padare dar budami nepilnameciais, M. L. nepilnameciu yra ir šiuo metu. Abu kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu mokesi. M. L. administracine tvarka nebaustas, o R. J. nusikaltimo padarymo metu turejo viena galiojancia administracine nuobauda. Abu kaltinamieji pakaltinami. R. J. nusikaltimo padarymo metu gyveno kartu su savo tevais, jo buitines – materialines ir auklejimo salygos buvo geros. M. L. ivykio metu gyveno kartu su savo globeja mociute M. D., kuri taip pat suteike jam tinkamas buitines – materialines gyvenimo salygas. Butina ivertinti ir tai, kad M. L. tevu valdžia (nuo 2002-06-14 motinos R. L. ir nuo 2004-10-12 tevo Ž. L.) apribota neterminuotai. Nuo 2010-09-01 mociute M. D. taip pat atsisake M. L. globos ir jo rupintoju buvo paskirtas (duomenys neskelbtini), kuris M. L. elgesi paskutiniu metu apibudino kaip turinti teigiamu pokyciu. Abu kaltinamieji iš esmes charakterizuojami gerai, duomenu apie ju padarytus naujus teises pažeidimus byloje nera.

Ivertinusi šias aplinkybes kolegija pripažista, kad BK 41 str. nurodyti bausmes tikslai gali buti igyvendinti kaltinamiesiems paskyrus laisves atemimo bausmes, artimas BK 129 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytos šios bausmes vidurkiui. Nustatant kaltinamiesiems skirtinos laisves atemimo bausmes vidurki teismas atsižvelgia i BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d., kuriose nustatyta, kad laisves atemimo bausme nepilnameciui negali viršyti dešimties metu, o jos minimuma sudaro puse minimalios atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmes. Tokiu budu BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytos laisves atemimo bausmes minimumas nepilnameciui asmeniui yra ketveri metai, maksimumas dešimt metu, o vidurkis – septyneri metai.

Nukentejusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiške 3500 Lt civilini ieškini nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 100000 Lt ieškini neturtinei žalai atlyginti (1 t., 58–62 b.l.). Teisiamajame posedyje baigiamuju kalbu metu nukentejusioji civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 20000 Lt.

Nukentejusiosios S. B. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Iš jos parodymu matyti, kad brolio R. K. laidotuvems ji išleido 3500 litu. Tokia suma iš esmes patvirtina ir teismui pateikti dokumentai. Ši suma yra reali, irodyta. Taciau nukentejusiajai pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos istatymo Nr. I-348 „Del paramos mirties atveju“ 2 straipsni ir 2007-12-06 Lietuvos Respublikos valstybes biudžeto ir savivaldybiu biudžetu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo Nr. X-1353 8 straipsni buvo išmoketa 8 minimaliu gyvenimo lygiu, t. y. 1040 litu, dydžio laidojimo pašalpa. Nukentejusioji ir civiline ieškove S. B. patvirtino gavusi šia pašalpa. Be to, kolegijos nuomone, i laidojimo išlaidas neturetu buti iskaitytos išlaidos cigaretems, langu apiplovimo skysciui ir alkoholiniams gerimams pirkti – iš viso 182,93 Lt. Atsižvelgiant i tai, laikytina, kad nukentejusiajai šiuo metu liko neatlyginta 2277,07 Lt dydžio turtine žala.

S. B. pareikštas 20000 litu dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai. Iš bylos duomenu matyti, kad R. K. gyveno atskirai nuo savo šeimos, buvo išsiskyres, nevenge girtauti, vede asocialu gyvenimo buda, neturejo nuolatines gyvenamosios vietos. Matyti ir tai, kad jo bei nukentejusiosios tarpusavio santykiai kaip brolio ir sesers nebuvo labai artimi. Taciau, nežiurint to nukentejusioji kiek galejo bendravo su savo broliu, stengesi juo rupintis, pergyveno del brolio pasirinkto gyvenimo budo, jis buvo jai brangus. Del netiketos ir staigios brolio netekties nukentejusioji neabejotinai patyre dvasini sukretima ir skausma, sutriko normalus jos gyvenimo ritmas, ji patyre stresa ir dvasinius išgyvenimus. Visa tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, yra neturtine žala, kurios, kolegijos nuomone, paties R. K. pasirinktas asocialus gyvenimo budas artimos giminystes ryšiu su juo susietos sesers S. B. skausmo ne kiek nesumažina. Mineta neturtine žala nukentejusioji patyre del kaltinamuju padarytos nusikalstamos veikos, todel CK 6.250 str. prasme, jai padaryta neturtine žala turi buti atlyginta. Kolegija mano, kad atsižvelgus i nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamuju tycine kalte, net ir ivertinus ju turtine padeti (byloje nera duomenu, kad kaltinamieji turi savarankiško turto), padarytos turtines žalos dydi, o taip pat i protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentejusiosios S. B. iki 20000 Lt sumažintas ieškinys jos patirtai neturtinei žalai atlyginti taip pat yra pagristas, atitinka teismu praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Nuosprendžiui isiteisejus daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – nužudytojo R. K. drabužiai, avalyne, lyginamieji pavyzdžiai sunaikinami.

I teisiamaji posedi atvykusiai liudytojai E. J. išmoketa 102,85 Lt keliones išlaidu, kurios, kaip proceso išlaidos, turi buti taip pat išieškotos iš kaltinamuju (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. ir nubausti ji laisves atemimu 7 (septyneriems) metams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžia skaiciuoti nuo 2011 m. birželio 22 d. I bausmes laika iskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2010-03-19 iki 2010-03-29 imtinai.

Kardomaja priemone – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje, pakeisti i suemima ir suimti ji teismo saleje.

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. ir nubausti ji laisves atemimu 7 (septyneriems) metams.

Bausme paskirti atlikti nepilnameciu pataisos namuose. Jos pradžia skaiciuoti nuo 2011 m. birželio 22 d. I bausmes laika iskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2010-03-19 iki 2010-03-29 imtinai.

Kardomaja priemone – ipareigojima periodiškai registruotis policijos istaigoje, pakeisti i suemima ir suimti ji teismo saleje.

Priteisti S. B. 22277,07 Lt (dvidešimt du tukstancius du šimtus septyniasdešimt septynis litus 7 ct) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti solidariai iš R. J. ir M. L., o M. L. neturint turto ar pajamu – subsidiariai iš jo globejos M. D. 11138,53 Lt (vienuolika tukstanciu viena šimta trisdešimt aštuonis litus 53 ct).

Nuosprendžiui isiteisejus reikšmingus bylai daiktus – R. K. drabužius, avalyne, lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Išieškoti iš R. J. ir M. L. po 51,43 Lt proceso išlaidu.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo, o nuteistiesiems R. J. ir M. L. – nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant Panevežio apygardos teismui.