Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116-929/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
1S-116-929/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nuteistasis
R. E.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-116-929/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. E. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-22, kuriuo nutarta netaikyti R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. E. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 14 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės atlikimo pradžia – 2012 m. vasario 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. sausio 19 d., 2/3 paskirtos bausmės nuteistasis atliko – 2021 m. gegužės 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 28 d. – 3 metai 11 mėnesių 3 savaitės ir 1 diena.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 58-22 nutarė netaikyti R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuteistajam R. E. rekomenduota tęsti dalyvavimą pradėtose intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Komisijos sprendimas R. E. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuotas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, nepastebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu nedirba, būdingos problemos susijusios su psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotinių medžiagų) vartojimu bei yra likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2022 m. kovo 14 d. nutartimi jo skundą atmetė. Teismas nutartyje konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau žemėjanti. Vis dėlto, įvertinęs visus nuteistojo byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad šiuo atveju dar nėra pagrindo manyti, jog R. E. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistasis R. E. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nors atsižvelgė į teigiamą jo charakteristiką, tačiau dėl nežinomų priežasčių priėmė priešingą ir jam nepalankų sprendimą, nuspręsdamas atmesti skundą ir netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Pažymi, kad teismas pripažino, kad jo byloje yra pakankamai daug teigiamai jį apibūdinančių bruožų, sutiko su jo pozicija, kad jis vykdo Komisijos rekomendacijas. Taip pat paminėjo, kad per pastaruosius 5 metus nekilo konfliktų su jį prižiūrinčiais pareigūnais (paskutinį kartą jis buvo nubaustas 2017 metais už ženklo neturėjimą, kas, anot nuteistojo, nėra sunki nuobauda, praeityje yra turėjęs sunkesnių). Pažymi, kad priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, yra keturiolika kartų skatintas, todėl lieka neaišku, kodėl teismas mano, kad jis dar nepakankamai pakeitė savo elgesį ir negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam yra nesuprantama, kokius neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti ar kokią pažangą turi pasiekti, jog jo atžvilgiu būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Skundžiamoje nutartyje teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą, akcentavo jo padaryto nusikaltimo sunkumą, už kurį jis jau buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, nors pagal Lietuvos teisminę praktiką nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali būti veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą (nutartys Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012). Sutiktinai nuteistasis pažymi, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai sureikšmino minėtus veiksnius ir nesirėmė jo bausmės atlikimo metu pasiektais pokyčiais, kuriuo pats įvertino, kaip jo elgesio teigiamą progresą bei pažangą.

5.3. Nuteistasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad jam jau atlikus didelę paskirtos bausmės dalį nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymi, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvau nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad jis kol kas dar yra nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų ateityje. Nuteistasis akcentuoja, kad jam bausmę paskyrusiam teismui BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos, tai yra teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis ateityje gali būti lygtinai paleistas. Todėl teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti teismo sprendimu paskirtos bausmės įgyvendinimo tikslus, nėra pagrindo. Be kita ko, šiuo atveju nuteistasis nesutinka ir su teismo motyvais, kad lygtinio paleidimo jam taikymas prieštarautų teisingumo principui. Pažymi, kad teisingumo principas jau buvo įgyvendintas teismui jam paskyrus bausmę.

5.4. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje teismas, kaip vieną iš aspektų netaikyti jam lygtinio paleidimo paminėjo tai, kad jo deklaruojamas noras būti kartu su artimaisiais ir gebėjimas palaikyti ilgalaikius santykius yra vertintinas dviprasmiškai, kadangi jis paleistas iš įkalinimo įstaigos gyventų pas motiną, be to, jis neturi šeimos, kadangi su žmona jau yra išsiskyręs. Oponuodamas šiems skundžiamos nutarties motyvams, nuteistasis nurodo, kad iš tokio išdėstymo seka, kad teismas jo motiną ir seserį nelaiko artimais žmonėmis. Toks vertinimas laikytinas nepagrįstu. Be to, nuteistasis nurodo, kad jo skyrybos su žmona parodo prie ko priveda įstatymų neveiksmingumas, kadangi jis ne kartą tikėjosi būti lygtinai paleistas į laivę ir išsaugoti šeimą, gyventi kartu su žmona, kuri turėjo grįžti iš užsienio, tačiau nuolatinis atsisakymas taikyti jam lygtinio paleidimo institutą bei prisidėjusi pandemija, dėl kurios žmona negalėjo jo lankyti du metus, privedė prie to, kad jie turėjo išsiskirti.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo R. E. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

9. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu R. E. jau yra atlikęs tokią įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vis tik, vien tik šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas šio instituto taikymui, kadangi norint nustatyti įstatyme numatytą sąlygą – akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai yra svarbu nustatyti, kaip ši rizika kito. Iš 2022 m. sausio 21 d. Nr. 57-17 Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. E. pagal ,,OAsys“ metodiką nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, tačiau žemėjanti, ką patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas dėl nuteistojo paskatinimo (t. 2 (1 dalis), b. l. 20-34).

10. Aukščiau nurodytos aplinkybės kontekste, sutiktina su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, kad asmens byloje yra nemažai duomenų, patvirtinančių jo elgesio pažangą, padarytą bausmės atlikimo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog R. E. vykdo Komisijos rekomendacijas, taip pat dalyvauja intervencinėse priemonėse, taip pat Individualaus socialinės reabilitacijos plano programose, tai yra baigė šias programas: „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Laisvas žmogus“, „Socialinių įgūdžių lavinimo kuriant karjeros planus“, „Išmokime gyventi be smurto“, o šiuo metu dar dvi lanko. Be kita ko, už gerą elgesį jis 14 kartų buvo skatintas, paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 21 d. Įvertintina ir tai, kad įkalinimo laikotarpiu R. E. įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat kelias profesines kvalifikacijas (staliaus, apdailininko, suvirintojo elektra rankiniu būdu, savaraiškai mokosi kompiuterinės grafikos). Nuteistasis bausmės vykdymo metu taip pat aktyviai užsiima individualia kūrybine veikla, šiai veiklai jam suteiktas leidimas naudotis elektroninėmis priemonėmis ilgiau, nei kitiems nuteistiesiems, be to, savanoriškai dengia civilinius ieškinius. Apygardos teismas pažymi, kad nėra abejonių, jog aptarti duomenys teigiamai charakterizuoją nuteistąją bei patvirtina jo padarytą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, iš asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje ne visą laiką buvo pavyzdingas. R. E. net 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka, už pareigūnų keliamų reikalavimų nesilaikymą, telefono ir SIM kortelės laikymą bei yra padaręs pažeidimų, už kuriuos nuspręsta ne bausti, o apsiribota žodinėmis pastabomis, taip pat nuteistasis kelis kartus buvo paskelbęs badavimo akcijas (t. 2 (1 dalis), b. l. 20-34). Pažymėtina, kad nors nuo 2017 metų R. E. jokių drausminių nuobaudų negavo, vis tik ankstesniųjų nuobaudų buvimas rodo, jog bausmės atlikimo metu jis ne kartą susidūrė su tinkamo elgesio išlaikymo problema, o tai, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje, todėl pritartina tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra tokie esmingi ir pažangūs, tai yra tokie, kurie leistų pagrįstai tikėti, jog jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.

11. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo galimybes, nepagrįstai atsižvelgė į jo padarytos veikos sunkumą ir ankstesnius teistumus. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek ankstesni teistumai ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Svarstant aptariamo instituto taikymo galimybes į šias aplinkybes atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti, R. E. šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimų padarymą, sukėlusio nepataisomas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad tai nėra pirmas nuteistojo padarytas nusikaltimas, kadangi iki jo padarymo, jis buvo teistas 2 kartus, kas akivaizdžiai rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Iš 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio matyti, kad R. E. kaltės dėl padaryto nusikalstamo nepripažino. Todėl, apygardos teismo manymu, aptariamu atveju yra būtina atsižvelgti į bausmės tikslus ir jos vykdymo principus. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs 2/3 jam paskirtos bausmės, kita vertus, neatliktos bausmės dalis dar pakankamai didelė – 4 metai, todėl laikytina, kad atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama konstatuoti, jog nubaudimo ir prevenciniai bausmės tikslai R. E. atžvilgiu jau yra pasiekti. Manytina, kad per trumpas bausmės atlikimo terminas gali suformuoti klaidingą per daug švelnaus baudžiamumo jausmą ir galimai paskatinti nuteistąjį elgtis nusikalstamai ateityje, kas yra nesuderinama su bausmės tikslų įgyvendinimu.

12. Įvertintina ir tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. E. yra išreiškęs norą dirbti už pataisos įstaigos ribų, tačiau nuteistasis, būdamas įkalinimo įstaigoje, per visą laiką neišreiškė noro įsidarbinti ir praktikoje pritaikyti savo bausmės atlikimo metu įgytų kvalifikacijų, tai yra nedirbo, o tai leidžia spręsti apie jo turimą motyvacijos darbui stoką bei įpareigoja itin atidžiai (rezervuotai) vertinti tiek jo deklaruojamą norą laisvėje įsidarbinti, tiek tokį įdarbinimą patvirtinančius dokumentus (past. - į bylą yra pateikta pažymi, kad išėjęs iš pataisos įstaigos R. E. bus priimtas dirbti įmonėje UAB „A.“ vadybininku (t. 4, b. l. 73)). Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistasis yra įpareigotas atlyginti savo nusikalstamu elgesiu padarytą žalą. Šiuo metu pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo jis skolingas 47463,36 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota tik 592,81 Eur, o nuo 2014 m. iš asmeninės R. E. sąskaitos išskaičiuojami pinigai ieškinių padengimui: 2014 m. išskaičiuota 115,45 Eur, 2015 m. – 85,70 Eur, 2017 – 2018 m. – 55 Eur, 2019 m. – 144,62 Eur. Nuteistasis R. E. pradėjo savanoriškai dengti priteistus ieškinius: 2021 m. gegužės 4 d. pervedė antstoliui 8,54 Eur, 2021 m. birželio 4 d. – 10 Eur, 2021 m. liepos 14 d. – 10 Eur, 2021 m. rugpūčio 11 d. – 41,29 Eur, 2021 m. rugsėjo 7 d. – 10 Eur, 2021 m. gruodžio 10 d. – 10 Eur, 2022 m. sausio 12 d. – 10 Eur, o šiuo metu tęsia savanorišką ieškinių dengimą, taip pat skolos yra dengiamos pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistajam trečiųjų asmenų pervedamų lėšų. Taigi, kaip matyti, nors civiliniai ieškiniai dengiami, tačiau dar yra likusi didelė skolos dalis. Toks turimas nuteistojo finansinių įsipareigojimų dydis bei jo elgesys, neieškant būdų kaip turimus įsiskolinimus likviduoti, finansinę naštą perkeliant artimiesiems (past. – nuteistojo motina kas mėnesį kompetentingoms institucijoms perveda po 10 Eur), tik sustiprina poziciją, kad nuteistasis R. E. nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą, todėl pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog lygtinio paleidimo taikymas jam būtų skubotas.

13. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis palaiko artimus santykius su mama ir seserimi. Be to, pažymi, kad nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad jis su žmona yra išsiskyręs, tačiau, anot nuteistojo, skyrybas iš dalies būtent ir lėmė tai, kad jis yra jau ilgą laiką yra įkalinimo įstaigoje ir niekaip negali išeiti į laisvę. Apygardos teismas pažymi, kad iš tiesų asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius, tai yra bendrauja su mama ir seserimi. Vis dėlto paties nuteistojo šeima yra iširusi. Nors skunde R. E. nurodo, kad viena iš pagrindinių skyrybų priežasčių ir buvo tai, kad jis ilgą laiką yra įkalinimo įstaigoje ir niekaip negali iš jos išeiti (jam nėra taikomas lygtinio paleidimo institutas), tačiau pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis atsidūrė ir iki šiol yra pataisos įstaigoje, izoliuotas nuo visuomenės ir artimųjų, yra tik jo paties praeityje pasirinkto neteisėto elgesio rezultatas. Todėl ir nuteistojo noras kuo greičiau būti su artimaisiais nėra pakankamas veiksnys dėl kurio jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

14. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad R. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. E. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Rasa Paužaitė