Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui D. M., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams J. J. ir T. D.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo D. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto T. D. 2019 m. birželio 11 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2019 m. birželio 11 d. Institucijos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad D. M., būdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) MB) pirmininku, per 2018–2019 m. medžioklės sezoną neorganizavo ir neatliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 5 priede nurodytą metodiką (toliau – Metodika), tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 42¹ punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

D. M., pasinaudodamas ANK 621 straipsnyje numatyta asmens teise apskųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą. Skunde nurodė, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmeniui atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį kyla, kai jis padaro Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Šiuo atveju nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 42¹ punktą, kuris nurodo, kad medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal šių taisyklių 5 priede nurodytą metodiką ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą pagal Medžioklės taisyklių 10 priede nurodytą pranešimų apie didžiųjų plėšrūnų buvimą registravimo visus metus instrukciją. Kiti suinteresuoti asmenys gali vadovautis Medžioklės taisyklių 10 priede nurodyta instrukcija, pateikdami jiems žinomus faktus apie didžiųjų plėšrūnų buvimą laisvėje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinė nuobauda jam skirta už neatliktą medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal Metodiką, pagal kurią: 1) pėdsakų apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio–kovo mėnesiais; konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgiant į metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai; 2) pėdsakų apskaita viename maršrute (visame jo ilgyje) turi būti atlikta per vieną dieną; nepavykus užbaigti apskaitos per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną; 3) pėdsakų apskaita atliekama tik, jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiuos požymius: 3.1 sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val.; 3.2 po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas; 3.3 apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturės įtakos apskaitos kokybei. Taigi, atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytus reikalavimus, šių taisyklių 42¹ punkto įgyvendinimas priklauso nuo objektyvių priežasčių – tinkamų oro sąlygų buvimo nurodytu laikotarpiu (sausio–kovo mėnesiais). Medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2018 m. medžioklės sezonu reikalaujamą pėdsakų apskaitą atliko ir sudarė nuolatinį apskaitos maršrutą, kuris eina (duomenys neskelbtini) savivaldybių rajonų dalyse, pagal šį maršrutą pėdsakų apskaitą reikėjo atlikti ir 2018–2019 m. medžioklės sezono metu (Medžioklės taisyklių 5 priedo 4 punktas). Tačiau 2019 m. sausio–kovo mėnesiais nustatytame maršrute oro sąlygų, nurodytų Medžioklės taisyklių 5 priedo 10 punkte, tinkamų atlikti apskaitą, nebuvo, o net ir buvus tinkamoms oro sąlygoms viename rajone, jos nebuvo tinkamos kitame ar trečiame rajonuose arba atvirkščiai, tuo tarpu vadovaujantis Medžioklės taisyklių 5 priedo 9 punktu pėdsakų apskaita turėjo būti atlikta per vieną dieną visame maršrute. Dėl to medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2019 m. medžioklės sezono metu neturėjo galimybės atlikti pėdsakų sniege apskaitos, t. y. apskaita neatlikta dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu Institucija, neatsižvelgusi į šį esminį faktą, t. y. tinkamų oro sąlygų nebuvimą, remdamasi subjektyvia nuomone, priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėjo teigimu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad 2019 m. sausio–kovo mėnesių tam tikromis dienomis buvo tinkamos oro sąlygos (duomenys neskelbtini) rajonų dalyse pažymėtame maršrute atlikti gyvūnų pėdsakų sniege apskaitą. Institucija neįrodinėjo pareiškėjo kaltės, neatsižvelgė į buvusias netinkamas pėdsakų apskaitai oro sąlygas, o tik formaliai, patikrinusi duomenų bazes ir nustačiusi, kad nepateikti apskaitos duomenys, nusprendė, jog pareiškėjas padarė ANK 290 straipsnyje 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašė jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l. 2–4).

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. M. skundu nesutinka. 2019 m. birželio 11 d. Institucijos nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, D. M. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 1 dalies pažeidimą nustačius, kad jis, būdamas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, per 2018–2019 metų medžioklės sezoną neorganizavo ir neatliko medžiojamų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką. Tuo D. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 42¹ punkto reikalavimus. Taisyklių 42¹ punkte įsakmiai nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal šių taisyklių 5 priede nurodytą metodiką ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą pagal Medžioklės taisyklių 10 priede nurodytą pranešimų apie didžiųjų plėšrūnų buvimą registravimo visus metus instrukciją. Kiti suinteresuoti asmenys gali vadovautis Medžioklės taisyklių 10 priede nurodyta instrukcija pateikdami jiems žinomus faktus apie didžiųjų plėšrūnų buvimą laisvėje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Metodikos 8 punkte nurodyta, kad apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio – kovo mėnesiais. Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgiant į Metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai. Reikalavimai sniego dangai nustatyti Metodikos 10 punkte, kuriame teigiama, kad sniego danga turi būti ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val.; po snygio nėra vėjo ir sniegas nepustomas; apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturi įtakos apskaitos kokybei; apskaita viename maršrute (visame jo ilgyje) turi būti atlikta per vieną dieną (9 punktas). Priimant 2019 m. birželio 11 d. nutarimą, D. M. nurodė, kad yra medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ir pripažino, kad 2019 m. žvėrių apskaita šio būrelio naudojamuose plotuose nebuvo atlikta, nes nebuvo tam tinkamų oro sąlygų. Tačiau D. M. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytu žiemos laikotarpiu nebuvo nei vienos dienos tinkamomis oro sąlygomis atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, todėl šie D. M. argumentai vertintini kaip asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege atlikimą, netinkamos oro sąlygos neatleidžia apskaitos vykdytojų nuo pareigos atlikti apskaitą. Institucijos prašymu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2019 m. liepos 17 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė informaciją apie 2019 m. nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. buvusias oro sąlygas (maksimalų vėjo greitį, kritulių kiekį ir vidutinį sniego dangos storį) iš (duomenys neskelbtini)meteorologijos stoties, kuri yra artimiausia (duomenys neskelbtini) kaimams. Šie kaimai (duomenys neskelbtini)rajone nurodyti įvertinus tai, kad kaip matyti iš D. M. pateikto pėdsakų apskaitos maršruto žemėlapio, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege maršrutas yra arčiausiai nurodytų kaimų. Iš hidrometeorologijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, jog 2019 m. sausio mėnesį sniego dangos storis buvo didžiausias, tai reiškia, kad oro sąlygos buvo palankios atlikti medžiojamųjų žvėrių pėdsakų sniege apskaitą, pvz. 2019 m. sausio 16 d. sniego dangos storis 9 cm, kritulių nenustatyta ir vėjo greitis 6 m/s, taip pat 2019 m. sausio 27 d. sniego dangos storis buvo 11 cm, kritulių nenustatyta, o vėjo greitis siekė 10 m/s. Institucija pažymėjo, jog vasario mėnesio antroje pusėje ir kovo mėnesį sniego dangos nebuvo arba ji buvo nežymi, tačiau, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad 2019 m. laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. buvo dienų, kuomet gamtinės oro sąlygos atitiko Metodikoje nurodytus požymius ir buvo galimybė atlikti medžiojamųjų gyvūnų pėdsakų sniege fiksavimą. Žiemos metu siekiant pagal Metodikos reikalavimus atlikti medžiojamų žvėrių apskaitą, reikalinga vykti į maršrutą, kad būtų rastos tinkamos sąlygos pėdsakų fiksavimui. D. M. skunde konkrečiai nenurodė, kokiu būdu, kaip jis teigia, stebėjo oro sąlygas, buvusias 2019 m. sausio–kovo mėnesiais, neaišku, ar buvo nuvykęs į sudarytą nuolatinį apskaitos maršrutą, jei vyko – kuriomis dienomis, kas vyko kartu. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad gamtinės sąlygos buvo netinkamos atlikti apskaitą, yra nepagrįsti. Atsakomybė už D. M. padarytą nusižengimą numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje. D. M. kaltė yra įrodyta ir nutarimas yra pagrįstas, administracinė nuobauda – įspėjimas paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo pagrindu Institucija prašė 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti (b. l. 21–23).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad pagal Medžioklės taisyklių 42¹ punktą medžioklės plotų naudotojai kiekvienais metais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ yra medžioklės plotų naudotojas, jis turi leidimą medžioti. Atsakomybėn už Medžioklės taisyklių 42¹ punkto reikalavimo neįvykdymą patrauktas būrelio vadovas D. M.. Atlikti žvėrių pėdsakų sniege apskaitą gali nebūtinai pats būrelio vadovas, tačiau bet kuriuo atveju jis privalo organizuoti šios apskaitos atlikimą, o tai nebuvo padaryta, todėl vadovas, kuris atsako už visą tvarką būrelyje, atsako ir už teisės aktų nesilaikymą. 2019 m. birželio 11 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2019 metų medžioklės sezono metu medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus neatliko ir nustatyta tvarka nepateikė duomenų elektroniniu paštu ar telefonu Aplinkos apsaugos departamentui, todėl būrelio vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Apskaitą visame maršrute privaloma atlikti per vieną dieną, o jos neatlikus, ji turi būti daroma iš naujo kitą dieną, tačiau apie tai vėl reikia pranešti. Pareiškėjas teigia, kad ne kartą buvo nuvykęs į apskaitos maršrutą, bet nebuvo tinkamų oro sąlygų, tai įrodinėja pateiktais Medžioklės lapais. Tačiau šie dokumentai tik patvirtina, kad juose nurodytomis dienomis, beje, tai visi savaitgaliai, vyko medžioklė, bet jokiu būdu nepatvirtina, kad tomis dienomis buvo bandyta atlikti apskaitą. To nepatvirtina ir D. M. darbdaviui pateikti prašymai dėl neatvykimo į darbą. Taigi, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gyvūnų pėdsakų sniege apskaita nebuvo atlikta dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjas nepateikė. Tuo tarpu Institucija pateikė (duomenys neskelbtini)meteorologijos stoties duomenis apie 2019 m. sausio–kovo mėnesiais buvusias oro sąlygas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose sudarytame apskaitos maršrute. Kadangi apskaita kasmet atliekama tame pačiame maršrute, o jo didžioji dalis eina per (duomenys neskelbtini)savivaldybės teritoriją, todėl pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) kaimams artimiausios (duomenys neskelbtini)meteorologijos stoties. Iš šių duomenų matyti, kad nuo sausio 15 d. iki sausio pabaigos apskaitos maršrute buvo pastovi sniego danga, nebuvo didelio vėjo, tik dvi dienas daugiau pasnigo, kas neturėjo didelės įtakos pėdsakų užsnigimui. Ypatingai nuo sausio 23 d. iki sausio 31 d. buvo geros oro sąlygos, buvo pastovi sniego danga, vėjas buvo nestiprus, sniego dangos storis kelias dienas siekė 11 cm, todėl tikrai buvo galimybė atlikti apskaitą pagal žvėrių pėdsakus sniege. Paminėtina, kad apskaitos maršrutas eina miškinga teritorija, taigi, miške vėjo greitis nedidelis ir pustomo sniego maršrute negalėjo būti, be to, maršrutas sudarytas miško kvartalinėmis linijomis, kur nėra medžių, tai tuščia žemė ir sniegas ją užkloja pirmiausiai. Taigi, medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, tačiau jos neatliko. Buvo ir kitų medžiotojų būrelių, klubų (duomenys neskelbtini )rajonuose, kurie dėl įvairių priežasčių neatliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitos, buvo ir pamiršusių ją atlikti. Kai kurie būreliai kovo mėn. pabaigoje pranešė ir Aplinkos apsaugos departamentui, ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, kad nebuvo meteorologinių sąlygų įvykdyti apskaitą, pateikė atitinkamas pažymas. Medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ tokio pranešimo nepateikė, tuo tarpu jeigu D. M. būtų kreipęsis į Aplinkos apsaugos departamentą, jam būtų suteikta konsultacija, kaip tokiu atveju elgtis. Taigi, iš surinktų duomenų matyti, kad D. M. nubaustas pagrįstai, todėl Institucijos atstovas prašė palikti nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

Teismo posėdyje dalyvavęs D. M. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) MB vadovu yra nuo 2018 m., žino Taisykles ir jų reikalavimus. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege privaloma atlikti sausio–kovo mėnesiais. 2018 metais buvo tinkamos oro sąlygos ir jie operatyviai atliko apskaitą, nebuvo jokių problemų, tuo pačiu įgavo ir patirties, todėl 2019 m. nebuvo subjektyvių priežasčių apskaitos neatlikti. Tačiau šiais metais dėl objektyvių priežasčių, konkrečiai – dėl oro sąlygų, medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ neatliko žvėrių pėdsakų sniege apskaitos. Medžioklės taisyklių 5 priedo 10 punkte numatyta, kad apskaita atliekama tik jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiame punkte numatytus požymius, o 10.1 papunktyje nurodyta, kad sniego danga turi būti ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai nuolat stebėjo gamtines sąlygas, ar jos leistų laikantis Metodikos reikalavimų atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jis pats ne kartą atsiprašinėjo iš darbo ir važiavo į apskaitos teritoriją. (duomenys neskelbtini), kur gyvena, atrodydavo, kad sniego danga normali, nesnigo, tačiau nuvažiavus į medžioklės plotus pamatydavo, kad užpustyta, arba snigo, arba buvo susidariusi ledo danga. 2019 m. sausio 24 d. jis buvo nuvykęs į apskaitos maršruto pradžią, į (duomenys neskelbtini) kaimą, kartu su V. M.. Tuomet nepradėjo apskaitos, nes jau važiuojant miško keliu matė, kad negalės identifikuoti panašių pėdsakų – tai vilko ar šuns, elnio ar šerno, tų pėdsakų negalėjo atskirti dėl oro sąlygų – buvo papustyta arba buvo apledėjusi danga, dėl to buvo sunku atpažinti paliktus pėdsakus. Tokiu atveju, kai maršruto pradžioje nėra gerų sąlygų apskaitai atlikti, toliau nevažiuoja, o jei oro sąlygos būna geros, tai pareiškėjas pradeda apskaitą maršruto pradžioje, o V. M. važiuoja į maršruto pabaigą ir jie abu susitinka kuriame nors taške. 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjas su V. M. vėl buvo nuvykęs į apskaitos teritoriją, bet apskaitos nepradėjo, nes nebuvo tam sąlygų. Taip pat pareiškėjas buvo prašęs medžiotojų būrelio nario J. Z., gyvenančio (duomenys neskelbtini)., stebėti oro sąlygas ir pranešti, jei jos būtų geros ir leistų fiksuoti bei atskirti sniege paliktus žvėrių pėdsakus. J. Z. skambino kelis kartus ir jie važiavo į apskaitos maršruto pradžią, tačiau nuvykus paaiškėjo, kad sąlygų pėdsakams fiksuoti nėra. Iš teismui pateiktų Medžioklės lapų matyti, kad jis ne kartą važiavo į medžioklės plotus ir žiūrėjo, ar galima tą dieną atlikti apskaitą, tačiau kiekvieną kartą įsitikindavo, kad daryti apskaitą nėra galimybės, visomis dienomis nebuvo oro sąlygų pagal Metodiką. Institucijos jis neinformavo, kad nėra sąlygų atlikti apskaitą, nes pagal teisės aktus nėra tokios pareigos. Institucija pateikė (duomenys neskelbtini)meteorologijos stoties pažymą apie jų maršrute sausio–kovo mėnesiais buvusias oro sąlygas. Jų būrelio maršruto pradžia yra (duomenys neskelbtini) rajone, atstumas – ne daugiau 11 km, kita maršruto dalis yra (duomenys neskelbtini) rajonuose. (duomenys neskelbtini) meteorologijos stotis nutolusi 20 km nuo maršruto pabaigos ir apie 30 km nuo maršruto pradžios. Tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad meteorologinėje pažymoje nėra nurodyta, ar tuo laiku buvo apledėjimas, tik nurodyta sniego danga, vėjo greitis. Be to, pažymoje nefiksuota, kada prasidėjo krituliai, t. y. sniegas, ir kada jie pasibaigė, kas yra svarbu, nes pagal Metodikos reikalavimus reikia stebėti būtent kada nustoja kristi krituliai, nes iškritus sniegui ne anksčiau kaip po 24 val. reikia pradėti vykdyti apskaitą. Juo labiau, nėra nurodyta valandomis, kada snygio pradžia ir kada pabaiga. Žiemą šviesus paros metas, kuomet galima atlikti apskaitą, yra ganėtinai trumpas. Teismui pateiktas gyvūnų pėdsakų apskaitos maršrutas yra sudarytas jam jau vadovaujant medžiotojų būreliui „(duomenys neskelbtini)“. Maršrutas sudarytas miško kvartalinėmis linijomis, kurios yra apie 3 m pločio, bet jas apgaubia medžių šakos ir po medžiais sniegas nepatenka. Taigi, dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės tinkamai ir kokybiškai atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, todėl jo kaltės nėra ir jis nubaustas nepagrįstai. Be to, pareiškėjui kilo abejonės, ar jis yra tinkamas subjektas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, ar neturėjo būti patrauktas atsakomybėn juridinis asmuo. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašė tenkinti jo skundą, panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Institucijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimu konstatuota, kad D. M., būdamas medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis per 2018–2019 m. medžioklės sezoną neorganizavo ir neatliko pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege, tuo pažeidė šių taisyklių 42¹ punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Pareiškėjas D. M. ginčija Institucijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimą, teigdamas, kad medžiojamųjų gyvūnų apskaitos medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ neatliko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Metodikoje nurodytų oro sąlygų nebuvimo 2019 m. sausio–kovo mėnesiais. Be to, pareiškėjas mano, kad šiuo atveju jis, kaip medžiotojų būrelio pirmininkas, nėra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo D. M. argumentai yra nepagrįsti.

Jau minėta, kad ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, taigi, ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis specialiu norminiu aktu – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija).

Pagal Medžioklės taisyklių 42¹ punkto reikalavimus medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą pagal Medžioklės taisyklių 10 priede nurodytą pranešimų apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą registravimo visus metus instrukciją (Aplinkos ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-892 red.). Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą, įvertintą kaip pėdsakų dažnumo indeksas, šalyje ir atskiruose jos regionuose. Medžioklės taisyklių 5 priede reglamentuota medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege metodika. Šios metodikos 2 punkte nustatyta, kad apskaitos vykdytojai yra medžioklės plotų naudotojai ir saugomų teritorijų direkcijos, atsakingos už gamtinio rezervato apsaugą ir tvarkymą. Nagrinėjamu atveju medžioklės plotų naudotojas yra medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini)skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku 2018 m. balandžio 14 d. paskirtas (išrinktas) D. M. (b. l. 59–64). Iš teismui pateiktų medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2012 m. gegužės 21 d. (b. l. 50–58), matyti, kad būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis, nesiekiantis naudos sau juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija (1.1 punktas); būrelio valdymo organai yra: visuotinis būrelio narių susirinkimas, būrelio valdyba, būrelio pirmininkas, būrelio revizorius ir būrelio iždininkas (4.1 punktas); visuotinis būrelio narių susirinkimas, aukščiausias būrelio valdymo organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus, balandžio mėnesio antrą šeštadienį (4.2 punktas) ir tarp susirinkimų būrelio reikalus tvarko ir jo darbą organizuoja valdyba (4.9 punktas), kurią sudaro būrelio pirmininkas ir šeši valdybos nariai (4.10 punktas); valdybos posėdžius organizuoja ir jiems pirmininkauja būrelio pirmininkas (4.15 punktas); valdyba teisės aktų ir būrelio vidaus taisyklių nustatyta tvarka organizuoja medžiokles ir kontroliuoja kaip laikomasi medžioklės tvarkos; būrelio pirmininkas priima sprendimus einamaisiais būrelio veiklos klausimais, neprieštaraujančius susirinkimų ir valdybos posėdžių nutarimams (4.17.2 punktas), atstovauja būrelį (4.17.5 punktas). Taigi, įvertinus minėtas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nuostatas, pripažintina, kad būtent medžiotojų būrelio pirmininkas, kuris taip pat organizuoja ir valdybos darbą, atstovauja būrelį, vadovauja visai būrelio veiklai, ir yra už ją atsakingas, todėl D. M. šiuo atveju laikytinas tinkamu administracinės atsakomybės subjektu, o jo argumentai, kad jis neatsako pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, atmetami. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai – medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. medžiojamųjų gyvūnų apskaitos anketos (b. l. 12–16), patvirtina, jog 2018 m. minėtos apskaitos vykdytoju buvo būtent D. M. ir jam, kaip medžiotojų būrelio pirmininkui ir vadovaujančiam būrelio valdybos darbui, 2019 m. nepaskyrus kito atsakingo už apskaitos vykdymą asmens, kilo pareiga apskaitą atlikti pačiam.

Pareiškėjas D. M. pripažįsta, kad per 2019 m. medžioklės sezoną sausio–kovo mėnesiais medžiotojų būrelis „(duomenys neskelbtini)“ neatliko gyvūnų pėdsakų sniege apskaitos, tačiau nurodo, kad apskaita neatlikta ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – tinkamų oro sąlygų nebuvimo, todėl administracinė nuobauda pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį jam paskirta nepagrįstai.

Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus nusižengimas. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad pagrindo išvadai, jog pagal ANK 290 straipsnį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnį) administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus, nėra ir kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad ATPK 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014).

Jau minėta, kad Medžioklės taisyklių 42¹ punkte imperatyviai nurodyta, jog medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal taisyklių 5 priede nurodytą metodiką. Metodikoje nurodyta, kad prieš atliekant apskaitą turi būti sudarytas nuolatinis maršrutas (4 punktas). Apskaitą sudarytame maršrute būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio–kovo mėnesiais per vieną dieną, esant atitinkamoms oro sąlygoms (8–10 punktai). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) MB sudarytas nuolatinis apskaitos maršrutas (b. l. 9–11). Pareiškėjas nurodo, kad maršrutas sudarytas per trijų savivaldybių – (duomenys neskelbtini) teritorijas ir 2019 m. sausio – kovo mėnesiais nebuvo tinkamų oro sąlygų apskaitai atlikti per vieną dieną visame maršrute, kaip to reikalauja Metodikos 9 punktas. Pareiškėjas pateikė 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus darbdaviui VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl neatvykimo į darbą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas prašė leisti jam tomis dienomis neatvykti į darbą nuo 8.30 val. iki 10 val., o esant tinkamoms sąlygoms gyvūnų pėdsakų sniege apskaitos vykdymui, neatvykti į darbą iki 17 val. (b. l. 48, 49 ). Pareiškėjas teigia, kad šie jo prašymai, kaip ir teismui pateikti medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapai, išduoti 2019 m. sausio 5 d., sausio 13 d., sausio 19 d., sausio 26 d. (b. l. 44–47), patvirtina, jog pareiškėjas tomis dienomis buvo nuvykęs į nustatytą apskaitos maršrutą tikslu vykdyti gyvūnų pėdsakų sniege apskaitą, tačiau paaiškėjus, kad oro sąlygos netinkamos, nėra reikalingos sniego dangos, jis net nepradėdavo jos vykdyti, nes pagal Metodikos reikalavimus, apskaitą reikia iš karto atlikti visame maršrute. Vis tik teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog D. M. nurodytomis dienomis faktiškai buvo nuvykęs į apskaitos maršruto vietą ir oro sąlygos bei sniego danga nebuvo tinkamos apskaitai vykdyti. Reikia pastebėti, kad teisės aktais medžioklės plotų naudotojams nustatytas gana ilgas, t. y. 3 mėnesių, laikotarpis apskaitai pagal pėdsakus sniege atlikti, taigi, yra realu per tris mėnesius rasti vieną dieną tinkamomis oro sąlygomis medžiojamųjų gyvūnų apskaitai pagal pėdsakus sniege atlikti. Šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad per visą Metodikoje nurodytą laikotarpį, t. y. sausio–kovo mėn., nebuvo tinkamų oro sąlygų apskaitai atlikti, nepateikė jokių kitų duomenų, be jau minėtų dokumentų, kad jis per visą šį laikotarpį nuolat vyko į apskaitos maršrutą ir bandė apskaitą atlikti. Tuo tarpu Institucija, paneigdama pareiškėjo paaiškinimus apie tinkamų sąlygų nebuvimą, pateikė (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties duomenis apie medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos maršrute buvusias oro sąlygas – maksimalų vėjo greitį, kritulių kiekį ir vidutinį sniego dangos storį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (b. l. 24–25), iš kurių matyti, jog 2019 m. nuo sausio 23 d. iki sausio 31 d. buvo nuolatinė sniego danga: sausio 23 d.–sausio 25 d. sniego danga buvo 6 cm, sausio 26 d.–sausio 29 d. – 11 cm, sausio 30 d. – 10 cm, sausio 31 d. – 9 cm, šiuo laikotarpiu nebuvo didelio vėjo, tik dvi dienas – sausio 25 d. ir sausio 26 d. daugiau pasnigo, tačiau ir tai neturėjo didelės įtakos pėdsakų užsnigimui. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) MB apskaitos maršrutas eina per tris – (duomenys neskelbtini) savivaldybes, ir kai vienoje maršruto dalyje (vienoje savivaldybėje) buvo geros oro sąlygos, kitoje savivaldybėje tinkamų apskaitai atlikti oro sąlygų nebuvo, o (duomenys neskelbtini)meteorologijos stoties duomenys patvirtina tik viename rajone buvusias oro sąlygas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos maršrutas yra netoli (duomenys neskelbtini) (maršruto pradžia), (duomenys neskelbtini) (maršruto vidurys) ir (duomenys neskelbtini) (maršruto pabaiga) kaimų (b. l. 9–11), kuriems (duomenys neskelbtini) meteorologijos stotis yra artimiausia. Teisme pareiškėjas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) meteorologijos stotis yra nutolusi 20 km nuo maršruto pabaigos ir apie 30 km nuo maršruto pradžios, kas leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties duomenys yra objektyvūs, patikimi ir jie patvirtina buvus palankias ir tinkamas apskaitai atlikti oro sąlygas bei sniego dangą visame apskaitos maršrute. Tokią išvadą patvirtina ir Institucijos atstovo paaiškinimai, kad medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos maršrutas yra miškingoje teritorijoje, o miške vėjo greitis dar sumažėja, nėra pustomo sniego, maršrutas eina miško kvartalinėmis linijomis, kur nėra medžių, todėl žemė ten pirmiausiai pasidengia sniegu, kas sudaro galimybę atlikti gyvūnų pėdsakų sniege apskaitą.

Pareiškėjas D. M. nurodė, kad jis neinformavo Aplinkos apsaugos departamento apie tai, kad negali atlikti gyvūnų pėdsakų apskaitos dėl objektyvių priežasčių, nes neturėjo pareigos apie tai pranešti. Metodikos 11 punkte nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojas apie pradedamą vykdyti apskaitą praneša Aplinkos apsaugos departamentui telefonu arba el. paštu. Pagal Metodikos 17 punktą, baigęs apskaitą, apskaitos vykdytojas pasirašo apskaitos anketoje ir ne vėliau kaip per 10 d. visus apskaitos dokumentus perduota Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos elektronine forma. Teismo vertinimu, D. M., būdamas atsakingu ir rūpestingu medžiotojų būrelio vadovu, turėjo imtis visų būtinų priemonių apskaitai atlikti, o jos neatlikęs Metodikoje nurodytu laiku ir tvarka, konsultuotis su minėtomis institucijomis, kaip elgtis nesant galimybės pagal Metodikos reikalavimus šią apskaitą atlikti, taip užkertant kelią bet kokiems galimiems medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. Tuo tarpu pareiškėjas, Medžioklės taisyklėse nurodytu laiku ir tvarka neatlikęs pėdsakų sniege apskaitos, apie tai nei Aplinkos apsaugos departamento, nei Saugomų teritorijų tarnybos neinformavo, pažeidimas paaiškėjo Institucijai atlikus neplaninį patikrinimą.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog kelis kartus buvo nuvykęs į maršrutą daryti apskaitos kartu su V. M., tačiau dėl tinkamų sąlygų nebuvimo apskaitos nepradėjo. Tačiau teisme apklaustas liudytoju V. M. nurodė, kad su pareiškėju nuvažiavęs vykdyti gyvūnų pėdsakų sniege apskaitos, jis pradėjo sekti pėdsakus nuo maršruto pabaigos, o pareiškėjas tuo metu buvo likęs fiksuoti pėdsakus sniege maršruto pradžioje, bet kadangi pėdsakai nebuvo aiškūs, todėl ir liudytojas, ir pareiškėjas apskaitą nutraukė. Taigi, liudytojas patvirtino, kad pėdsakų sniege apskaita buvo pradėta vykdyti. Netikėti šiais liudytojo, kuris, beje, yra pareiškėjo tėvas, parodymais teismas neturi jokio pagrindo, o jie paneigia pareiškėjo paaiškinimus, kad apskaita nebuvo pradėta atlikti, todėl teismo vertinimu pagal Metodikos 11 punkto reikalavimus pareiškėjas visgi turėjo pareigą apie pradedamą vykdyti apskaitą pranešti telefonu arba el. paštu Aplinkos apsaugos departamentui, o nustatęs, jog oro sąlygos ar sniego danga netinkamos apskaitai atlikti, ją nutraukti. Toks Metodikos reikalavimų laikymasis šiuo atveju tik patvirtintų pareiškėjo atsakingą požiūrį ir rodytų jo pastangas atlikti apskaitą, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklių 42¹ punktas.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. M., būdamas medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, elgdamasis nerūpestingai ir neapdairiai, neorganizavo ir neatliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 42¹ punkto reikalavimus. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda įspėjimas paskirta pagal įstatyme įtvirtintas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, ji yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pareiškėjo asmenybei. Visa tai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad pareiškėjo ginčijamas Institucijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.