Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą supaprastinta tvarka, paskirti bankroto administratore UAB „Bankroto valdymas“, patvirtinti pareiškėjo 2016-04-15 mokumo atkūrimo planą, patvirtinti pareiškėjui būtinosioms išlaidoms 440 Eur sumą.Pareiškime nurodė, kad 2008-01-22 tarp pareiškėjo ir AB SEB banko buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas 65 327,22 Eur dydžio kreditas, skirtas butui, (duomenys neskelbtini), pirkti. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto įkeitimu. Pareiškėjas teigia, jog nebegali įvykdyti įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį, kadangi neturi tiek pajamų, jog galėtų grąžinti paimtą paskolą. Vienintelės pareiškėjo pajamos yra darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro 540 Eur, neatskaičius mokesčių. Nebegaudamas pakankamai pajamų, pareiškėjas nebegalėjo mokėti bankui kredito įmokų, todėl bankas nutraukė kredito sutartį. Pareiškėjo įsiskolinimas bankui sudaro 66 205,02 Eur, įsiskolinimas UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 3 160,05 Eur. Pareiškėjo turto vidutinė rinkos vertė yra 36 507 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-08 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą supaprastinta tvarka.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų ir yra nemokus.Teismas nustatė, kad pareiškėjas informavo kreditorius apie tai, jog ketina pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu nusiuntė kreditoriams mokumo atkūrimo planą su balsavimo biuleteniu. Nė vienas kreditorius neatsiuntė pareiškėjui balsavimo biuletenio ar kito dokumento, kuriame būtų išreikštas pritarimas ar nepritarimas mokumo atkūrimo planui. UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, kad bendrovė dar 2016-05-12 išsiuntė pareiškėjui pastabas / pasiūlymus dėl siūlomo patvirtinti 2016-04-15 mokumo atkūrimo plano bei 2016-05-12 balsavimo raštu biuletenį, kuriame nepritarė pareiškėjo 2016-04-15 mokumo atkūrimo planui.Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą mokumo atkūrimo planą, nurodė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų dėl mokumo atkūrimo galimybių.Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidoms visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metai) siūloma skirti 5 400 Eur plius PVM, atskaičiuojant iš pajamų, gautų pardavus pareiškėjo turtą. Plane nėra bankroto administravimo išlaidų pagrindimo. Plane numatyta pareiškėjui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 36 507 Eur. Bankroto administravimo išlaidoms iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, numatoma skirti 5 400 Eur plius PVM (iš viso – 6 534 Eur), o tai sudaro 17,90 procento numatomos turto pardavimo kainos. Jeigu turtas būtų parduotas pigiau, procentinė dalis, skirta bankroto administravimo išlaidoms, dar labiau padidėtų, o tai neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) reikalavimų.Pareiškėjo pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra nurodyti turto pardavimo terminai – tai pažeidžia FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. nuostatą. Taip pat plane nurodyta, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditinis reikalavimas yra 3 160,05 Eur dydžio. Tačiau bendrovės reikalavimą pareiškėjui sudaro 3 154,93 Eur skola, 5,12 Eur delspinigiai, 71 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 39,39 Eur palūkanos (5 procentų metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 3 160,05 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2016-05-12), iš viso – 3 270,44 Eur. Plano, į kurį neįtrauktas patikslintas kreditoriaus reikalavimas, patvirtinimas pažeistų kreditoriaus interesus.Teismas nusprendė, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ nuostatų. Konstatavęs, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka, nes tai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, jame prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-08 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju prieš mokumo atkūrimo plano tvirtinimą pasisakė tik vienas kreditorius, o kitas nepateikė jokių duomenų dėl to, ar pritaria plano projektui, ar ne. Teismas mokumo atkūrimo planą įvertino remdamasis tik vieno iš kreditorių pastabomis, taigi elgėsi neteisėtai, nors turėjo galimybę įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti visą reikalingą informaciją.Pasisakydamas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių realumo, pareiškėjas teigia, jog nurodė realią situaciją: kokį yra įgijęs išsilavinimą, kokios turi darbo patirties ir kokios galimybės jam gauti geriau mokamą darbą. Vien tai, kad pareiškėjas sutinka dalį savo darbo užmokesčio skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, rodo pareiškėjo siekį atkurti savo mokumą, be to, pareiškėjas įsipareigojo rasti geriau mokamą darbą. Pareiškėjo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėjo nurodytos mokumo atkūrimo priemonės užtikrina skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyrą.Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog plane nurodytos per didelės bankroto administravimo išlaidos. Teismas neatsižvelgė į tai, jog turi būti ne tik mokamas atlyginimas administratoriui, bet ir finansuojamos kitos patiriamos su administratoriaus veikla susijusios išlaidos. Teismas nustatė, kad administravimo sąmata per didelė, vien tik vadovaudamasis formaliais UAB „Būsto paskolų draudimas“ teiginiais.Pareiškėjo nuomone, neteisinga atsisakyti kelti bankroto bylą dėl formalių plano trūkumų. Teismas turėjo įpareigoti pareiškėją patikslinti planą, dėl kurio tvirtinimo turėtų pasisakyti visi kreditoriai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-08 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pareiškėjas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia: 1) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis; 2) plano projektą; 3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. Taigi, kai asmuo pateikia prašymą iškelti bankroto bylą supaprastinta tvarka, teismas vertina, ar yra pagrindas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui ir ar pareiškėjo parengtas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ nuostatas bei nepažeidžia skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.Šioje byloje šalys neginčija pareiškėjo nemokumo ar sąžiningumo, kaip jis suprantamas pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, fakto. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl mokumo atkūrimo plano atitikties įstatymo reikalavimams ir teismo išvadų dėl plano pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi du kreditorius: AB SEB banką ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Neginčijama, kad pareiškėjas informavo kreditorius apie tai, jog ketina pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu nusiuntė kreditoriams mokumo atkūrimo planą su balsavimo biuleteniu. Nė vienas iš kreditorių neatsiuntė pareiškėjui balsavimo biuletenio ar kito dokumento, kuriame būtų išreikštas pritarimas ar nepritarimas mokumo atkūrimo planui. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl teismas 2016-09-02 nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams šalinti. 2016-10-03 pareiškėjas pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad negali įpareigoti kreditorių pareikšti savo nuomones dėl plano; pareiškėjo nuomone, tai netrukdo nagrinėti pareiškimo, nes kreditoriai savo poziciją galės išreikšti bylos nagrinėjimo metu. Teismas 2016-10-12 nutartimi priėmė pareiškėjo pareiškimą, įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis AB SEB banką ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, išsiuntė jiems visus pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus. 2016-10-24 teisme gautas vieno iš kreditorių – UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimas į pareiškimą. Atsiliepime bendrovė nurodė, kad dar 2016-05-12 išsiuntė pareiškėjui pastabas / pasiūlymus dėl siūlomo patvirtinti 2016-04-15 mokumo atkūrimo plano bei 2016-05-12 balsavimo raštu biuletenį, kuriame nepritarė pareiškėjo 2016-04-15 mokumo atkūrimo planui. AB SEB bankas jokios pozicijos byloje neišreiškė. Pareiškėjas mano, kad teismas neteisėtai mokumo atkūrimo planą įvertino remdamasis tik vieno iš kreditorių pastabomis, nors turėjo galimybę įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti visą reikalingą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Visų pirma, pažymėtina, jog reikšdamas reikalavimą iškelti bankroto bylą supaprastinta tvarka būtent pareiškėjas yra saistomas pareigos pateikti dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. Kadangi pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, teismas nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Pareiškėjas paaiškino, jog informavo kreditorius, tačiau negali jų priversti pateikti savo nuomones, taip pat pažymėjo, jog, jo nuomone, tai netrukdo nagrinėti pareiškimo. Pažymėtina, jog pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas turi du kreditorius, iš kurių AB SEB bankas yra hipotekos kreditorius (taigi turi balsuoti atskiroje grupėje), o likusi kitos grupės kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ planui nepritarė, tai iš esmės tokioje situacijoje laikytina, jog pareiškėjo planui kreditoriai nepritarė. Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai įvertino planą pagal vieno iš kreditorių pastabas. Pažymėtina, jog teismas, laikydamasis visų įstatymo nuostatų ir imdamasis pakankamų priemonių, priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą: šiuo atveju teismas nesaistomas pareigos priversti kreditorių išreikšti savo poziciją.Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentą, jog teismas turėjo nustatyti terminą patikslinti planą. Įstatymo straipsnis, reglamentuojantis bankroto bylos iškėlimą supaprastinta tvarka, nenumato plano tikslinimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo įpareigojimas tikslinti planą neatitiktų supaprastinto bankroto proceso esmės: teismas šiuo atveju gali tik įvertinti kreditorių nepritarimo planui priežastis ir patvirtinti planą, taip pat iškeldamas bankroto bylą, arba nustatęs, kad pateiktas planas neatitinka įstatymo reikalavimų, atsisakyti kelti bankroto bylą supaprastinta tvarka. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl mokumo atkūrimo plano, susijusiomis su mokumo atkūrimo priemonių nepakankamumu ir per didelėmis plane numatytomis administravimo išlaidomis.Pasisakydamas dėl mokumo atkūrimo priemonių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis tik tikisi susirasti geriau apmokamą darbą yra deklaratyvūs, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad dirbti daugiau negali, kadangi turi tik vidurinį išsilavinimą, ir argumentų dėl planuojamo mokumo atkūrimo galimybių teismui nenurodė. Pareiškėjas teigia, jog nurodė realią situaciją: kokį yra įgijęs išsilavinimą, kokios turi darbo patirties ir kokios galimybės jam gauti geriau mokamą darbą. Vien tai, kad pareiškėjas sutinka dalį savo darbo užmokesčio skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, rodo pareiškėjo siekį atkurti savo mokumą, be to, pareiškėjas įsipareigojo rasti geriau mokamą darbą. Pareiškėjo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėjo nurodytos mokumo atkūrimo priemonės užtikrina skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.FABĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui, nurodyta, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės yra hipotetinės ir nekonkrečios, be to, nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad fizinis asmuo pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo ketinimus susirasti geriau mokamą darbą. Bankroto proceso metu būtina įvertinti visas realias galimybes atkurti asmens mokumą, siekiant sumažinti kreditinius įsipareigojimus per įstatyme nustatytą terminą, taip pat įvertinti galimybę bankrutuojančiam asmeniui išsilaisvinti nuo beviltiškų skolų naštos. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nesiekiant maksimalaus galimo kreditinių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, taip pat bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik fizinis asmuo, kuris būtų atleistas nuo esamų įsipareigojimų. Šiuo atveju siekiantis bankrutuoti fizinis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad deda visas įmanomas pastangas atkurti savo mokumą, tapti konkurencingas darbo rinkoje, nors yra darbingas darbingo amžiaus asmuo, dirbantis pagal pakankamai paklausią profesiją. Toks mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai atsikratyti visų skolų ir neskatina asmens dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, patvirtinančios maksimalias asmens pastangas atkurti jo mokumą ir užtikrinti maksimalų jo kreditorių interesų patenkinimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas tik teigia, jog sieks susirasti geriau mokamą darbą, tačiau jokių įordymų, patvirtinančių, jog jau ėmėsi tokių veiksmų, nepateikė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios mokumo atkūrimo priemonės negali būti laikomos pakankamomis.Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidoms visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metai) siūloma skirti 5 400 Eur plius PVM, atskaičiuojant iš pajamų, gautų pardavus pareiškėjo turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, plane nėra bankroto administravimo išlaidų pagrindimo. Plane numatyta pareiškėjui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 36 507 Eur. Bankroto administravimo išlaidoms iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, numatoma skirti 5 400 Eur plius PVM (iš viso – 6 534 Eur), o tai sudaro 17,90 procento numatomos turto pardavimo kainos. Jeigu turtas būtų parduotas pigiau, procentinė dalis, skirta bankroto administravimo išlaidoms, dar labiau padidėtų – tai neatitinka FABĮ reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Šiuo atveju mokumo atkūrimo plane numatyta hipoteka įkeistą turtą parduoti už 36 507 Eur, taigi maksimali bankroto administravimo išlaidoms skirtina suma sudarytų ne daugiau nei 5 476,05 Eur. Administravimo išlaidoms numatoma skirti 5 400 Eur plius PVM. Be abejo, administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Šiuo atveju administravimo išlaidas planuojama dengti tik iš lėšų, gautų pardavus turtą (jokių kitų šaltinių administravimo išlaidoms dengti plane nenumatyta). Tačiau administravimo išlaidų suma viršija įstatyme numatytą išlaidų, tenkintintų iš pajamų, gautų pardavus turtą, maksimumą – 15 proc. turto pardavimo kainos. Kadangi hipotekos kreditoriaus sutikimo išlaidoms iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, skirti daugiau nei 15 proc. byloje nėra, o kitų išlaidų dengimo šaltinių plane nenumatyta, darytina išvada, jog plano dalis, susijusi su administravimo išlaidomis, neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui pateiktas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų. Konstatavęs, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.