Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovės E. Š. priešieškinį ieškovui M. Š. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisė iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės.

11. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės teisminės mediacijos procese sudaryta taikos sutartis, civilinė byla nutraukta. Ieškovo atstovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ieškovui. Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktos šalių 2022 m. rugpjūčio 25 d. sudarytos taikos sutarties 7 punkte šalys sutarė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui.

12. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktą).

13. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas detalizuotas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

14. Apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis priimta skubotai, pažeidžiant papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė dėl pateikto prašymo pateikti paaiškinimus ar atsiliepimą, išsakyti savo poziciją šį klausimą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. CPK 277 straipsnio 3 dalis nustato, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Taigi, įstatymas nenumato pareigos teismui pranešti apie gautą prašymą priimti papildomą sprendimą byloje dalyvaujantiems asmenims, įpareigoti pateikti atsiliepimą į tokį prašymą. Teismas turi teisę prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, informuodamas šalis.

16. Pagal CPK 277 straipsnio 3 dalies bendrąją nuostatą papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatytą reglamentavimą, įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o atvejais, kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, o savo esme yra tik tam tikro procesinio klausimo išsprendimas, esant CPK 277 straipsnio 3 dalies nuostatai, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą išspręsdamas rašytinio proceso tvarka, papildomo sprendimo priėmimo tvarkos nepažeidė.

17. Apeliantė nurodo, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją klausimą dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, tačiau neišspręstas bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų) klausimas, ieškovas tik pateikė prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą, o įrodymai, patvirtinantys jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą buvo pateikti anksčiau bylos nagrinėjimo metu (prieš 2022 m. birželio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu pereita į teismo posėdį). Atsakovė su tokiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti dar iki taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme. Reikšminga ir tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis pirmosios instancijos teismui buvo pateikta kartu su abiejų šalių pasirašytu 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šiame prašyme, kurį pasirašė ir atsakovė, pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje, klausimą šalys palieka spręsti teismo nuožiūra, taip pat šalys nurodė prašymą teismui taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo klausimus išspręsti rašytinio proceso tvarka. Taigi atsakovė, žinodama, kad bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas dar yra spręstinas procesinis klausimas, iš esmės turėjo galimybę pareikšti prašymą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas nepareikštas.

18. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybę papildomą sprendimą (nutartį) skųsti apeliacine tvarka (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Šia procesine teise atsakovė pasinaudojo ir savo nuomonę nagrinėjamu klausimu išdėstė atskirajame skunde (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliantė nurodo, kad yra nagrinėjamos dar dvi šalių civilinės bylos (dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir dėl kompensacijos priteisimo), jose ieškovą atstovauja tas pats atstovas, dėl to atsakovei kyla abejonės, ar priteistos išlaidos nebuvo ieškovo patirtos kitose civilinės bylose. Vertinant apeliantės argumentus nustatyta, kad ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje pateikė 2022 m. birželio 20 d., jame nurodė, kad patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantė teigia, kad nėra pateikta teisinių paslaugų detalizacija, tačiau prašyme iš esmės yra pagrindžiama, kokias suteiktas teisines paslaugas apima bendra nurodyta suma. Ieškovas aplinkybę, kad prašyme nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, grindė 2022 m. sausio 3 d. pinigų paėmimo kvitu serija LAT Nr. 1099566. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje teikė procesinius dokumentus, buvo atstovaujamas atstovo teismo posėdžiuose, dėl to yra pagrindas pripažinti, kad teisinės paslaugos šioje byloje buvo teiktos. Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, jog nurodytos ieškovo bylinėjimosi išlaidos patirtos kitose civilinės bylose.

20. Atskirajame skunde atsakovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų klausimui išspręsti svarbių aplinkybių. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių kilo pats ginčas, dėl kurių bylos procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai ir didėjo bylinėjimosi išlaidos, nevertino šalių procesinio elgesio. Atsakovės vertinimu, tai sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisti.

21. Apeliantė pažymi, kad ieškovas neteikė atsiliepimo į priešieškinį, nevykdė teismo 2022 m. kovo 14 d. rezoliucija nustatyto įpareigojimo pateikti atsiliepimą į 2022 m. kovo 10 d. prašymą, vėlavo pateikti sutikimą mediacijai, nors teismo posėdžio metu tokį sutikimą išreiškė. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodė paaiškinimus, kad atsiliepimai nebuvo teikiami į, atsakovo vertinimu, akivaizdžiai nepagrįstus ir neprotingus atsakovės procesinius dokumentus (priešieškinį ir prašymą dėl bylos medžiagos teismo ekspertui perdavimo po teismo ekspertizės atlikimo), siekiant nedidinti ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Pastebėtina, kad atsakovės nurodoma 2022 m. kovo 14 d. bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija buvo nustatytas ne įpareigojimas, o ieškovui buvo suteikta galimybė išreikšti nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus atskirojo skundo argumentus ir šalių elgesį, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro dar 2022 m. sausio 3 d. apmokėtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos dar iki atsakovės nurodomo laikotarpio. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iš 2022 m. vasario 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog jau tuo metu šalims ieškant taikaus ginčo sprendimo būdo buvo keliamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovės nurodyti ieškovo veiksmai nedidino jo bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, įvertinus bylos proceso eigą, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad nurodyti veiksmai turėjo esminės įtakos tam, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė.

22. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad procesiniams veiksmams ir proceso trukmei įtakos turėjo ir bylą nagrinėjusios teisėjos teisėto nebuvimo darbe priežastys, taip pat bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl teismo ekspertizės atlikimo, vertintinos kaip objektyvios proceso eigos priežastys.

23. Apeliantė teigia, kad ginčo baigtį lėmė išimtinai tik jos, kaip vaiko motinos, sutikimas eiti nuolaidų ir derybų būdu, kadangi kitoks veikimas dėl proceso eigos nebeatitiko nepilnamečio vaiko interesų dėl bylos užsitęsimo. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas vengė bylos užbaigimo, kėlė kategoriškas sąlygas dėl išlaidų atlyginimo ir nebendradarbiavo, tačiau iš 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. birželio 20 d. (parengiamuosiuose) teismo posėdžiuose šalių išdėstytų pozicijų matyti, kad taikaus susitarimo šalims nepavyko pasiekti ir dėl atsakovės keltų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos, jos nustatymo tam tikru būdu.

24. Ieškovo ieškiniu, jį grindžiant motyvais, kad vaikas atsisako vykti į motinos namus, buvo reiškiami reikalavimai, be kita ko, pakeisti 2020 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-544-1071/2020 nustatytą vaiko A. Š. gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškovu M. Š., taip pat pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės minėto vaiko išlaikymui periodines išmokas. Iš pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, jog ieškovo ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir pripažino, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė įgyvendindamas savo procesines teises ir pareigas.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokias išvadas ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.