Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, asmens identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), turintis Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojančią iki 2022-11-26, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje: (duomenys neskelbtini)Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublika, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. V. P. 2022 m. rugpjūčio 9 d., apie 18 val. 45 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai prie (duomenys neskelbtini) 19-u numeriu pažymėto namo, 19 val. 26 min. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0402 (patikros sertifikato Nr. 1710553), jam buvo nustatytas 2,42 proc. promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. jis važiavo su jam nuosavybės teise priklausančia mašina VW Passat, kai jį sustabdė kitas automobilis, iškvietė policiją. Jis važiavo neblaivus, buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Policija jam nustatė 2,42 promiles. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi. Prašo neatimti teisės vairuoti, skirti baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dėl turtinės padėties, nes neturi santaupų. Jei netektų teisės vairuoti, dirbtų gal kroviku, bet dėl to nesitarė. Viza leidžianti gyventi Lietuvoje baigiasi šių metų lapkričio 26 d., bet jis pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sprendimo dėl to dar nėra gavęs.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

3.1 2022 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojo K. J. parodymai, kad 2022-08-09, apie 18 val. 45 min., savo automobiliu jis važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) į tarnybą. Ties 19 - u namu pastebėjo, jog priešais važiuojantys kokie keturi automobiliai pradėjo staigiai lėtėti, o sidabrinės spalvos automobilis „BMW“ (3 - osios serijos) pradėjo važiuoti per įstrižomis linijomis pažymėtas kelio ženklinimo juostas, taip aplenkdamas ir sustodamas už juodos spalvos automobilio „VW Passat“. Tuomet, minėto „BMW“ automobilio vairuotojas pradėjo staigiai, greitu žingsniu, eiti link minėto „VW Passa“ automobilio, atsidarė jo kairės pusės, priekines vairuotojo dureles. Įtardamas galimą vairuotojų konfliktą, ir siekdamas jį užkardyti, jis sustojo po automobilio „VW Passat“. Jam priėjus prie „BMW“ automobilio vairuotojo ir paklausus, kas nutiko, šis paaiškino, jog „VW Passat“ automobilis vinguriavo po kelią, po to pradėjo staigiai lėtėti bei stabdyti, dėl to jam kilo įtarimas, jog „VW Passat“ automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl, siekdamas apsaugoti eismo dalyvius ir norėdamas sustabdyti „VW Passat“ vairuotoją, pervažiavo įstrižomis linijomis pažymėtas kelio ženklinimo juostas, aplenkė automobilį „VW Passat“ ir jį sustabdė. Išklausęs „BMW“ automobilio vairuotoją ir priėjęs prie automobilio „VW Passat“ vairuotojo, kuris vienas sėdėjo automobilyje, iškart pajuto stiprų alkoholio kvapą. Tuomet iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Kaip pavyko išsiaiškinti, „VW Passat“ vairuotojas yra galimai kilęs iš Baltarusijos, jis prisistatė, kaip M. P. ir padiktavo savo telefono numerį. Automobilio „BMW“ vairuotojas prisistatė, kaip E. E.. Siekdamas, kad į įvykį būtų kuo greičiau sureaguota, įpareigojo E. E. stebėti ir iš akių nepaleisti „VW Passat“ vairuotojo, neleisti jam vartoti alkoholinių gėrimų. Taip pasielgė, nes jam pačiam reikėjo vykti į tarnybą. Atvykęs į darbą, pranešė atsakingam pareigūnui, kas įvyko, ir gavo nurodymus toliau tęsti patikrinimą ir įvykio įforminimą, todėl kartu su kolege sugrįžo į įvykio vietą. Baltarusijos pilietį rado miegantį ant galinės savo automobilio sėdynės. Vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas. Vairuotojas antrą kartą atsisakė atlikti girtumo patikrinimą, todėl jo girtumas antrą kartą nebuvo nustatytas (b. l. 70 - 71);

3.2 2022 m. rugpjūčio 9 d. liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojo E. E. parodymai, kad 2022-08-09, apie 18 val. 50 min., važiuodamas Kaune, (duomenys neskelbtini) ties 19 - uoju namu pastebėjo įtartinai vinguriuojantį, kitas transporto priemones stabdantį mažinant greitį, juodos spalvos automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis apsilenkė, kirsdamas įstrižas kelio ženklinimo juostas, ir susistabdė. Minėto automobilio vairuotojas sustojo. Vos priėjęs prie automobilio, pajautė stiprų alkoholio kvapą. Automobilio „VW“ vairuotojas kalbėjo rusų kalba, kurios jis nesupranta ir nemoka. Iškart už minėto „VW“ automobilio sustojo kitas automobilis „Opel“. Iš jo išlipo policijos pareigūno uniformą dėvintis vyriškis, kurio jis nepažįsta. Pareigūnui pasakojo situaciją. Pareigūnas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė kitus policijos pareigūnus. Kol kiti policijos pareigūnai vyko, jis laukė vienas su galimai neblaiviu vairuotoju. Galimai neblaivus vairuotojas bandė kalbėti su juo rusų kalba, tačiau pamatęs, jog jis nieko nesupranta, nuėjo ir atsigulė ant automobilio „VW“ galinės sėdynės. Ten jis pramiegojo iki, kol atvyko policijos pareigūnai. Viso laikotarpio metu, nuo kada buvo sustabdytas „VW“ automobilio vairuotojas, jis nebuvo dingęs jam iš akiračio, prie jo daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 79 - 80).

3.3 2022-08-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9 - 18).

3.4 2022-08-09 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. V. P. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0402 (patikros sertifikato Nr. 1710553) pirmu pūtimu 19 val. 26 min. nustatytas 2,42 proc. promilių neblaivumas. Antro tikrinimo metu 19 val. 41 min. atsisakė tikrintis (b. l. 47).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje pačio kaltinamojo M. V. P. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio rodmenimis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas M. V. P. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino, t. y. M. V. P. 2022 m. rugpjūčio 9 d., apie 18 val. 45 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai prie (duomenys neskelbtini) 19-u numeriu pažymėto namo, 19 val. 26 min. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0402 (patikros sertifikato Nr. 1710553), jam buvo nustatytas 2,42 proc. promilių neblaivumas. M. V. P. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo M. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam M. V. P. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, duomenų apie administracinius nusižengimus nenustatyta, dirbantis. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nenustatyta, todėl nelaikytina, jog jis linkęs sistemingai pažeisti visuomenėje nustatytas normas ir elgesio reikalavimus.

8. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

9. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis laikytinas šiurkščiu, nes galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes, susijusias su asmenų gyvybe, sveikata, turtu. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra dirbantis, pareigos – vairuotojas. Kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu, nors santaupų jis neturi, tačiau jeigu netektų teisės vairuoti, dirbtų kroviku, sargu. Duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kaltinamajam nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie baustumus administracine tvarka nenustatyta, todėl įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvimą, atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, o siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant, įvertinus ir kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikių priemonių kontekste, kadangi bausmės paskirtis (BK 41straipsnis) įgyvendinama paskyrus tiek bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę(es) (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

10. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos M. V. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

11. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

12. M. V. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaiviu, kai nustatytas vidutinio neblaivumo (2,42 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant net vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Įvertintina ir tai, kad asmuo dirba, darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti. Pats šios veikos KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, kai kraujyje nustatyta 2,42 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

13. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

14. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės, M. V. P. nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

15. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (paso ir kuro kortelės) bei specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

16. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Dokumentai, susiję su konfiskuotinu automobiliu (b.l. 25) – registracijos pažymėjimas, draudimo polisas, tarptautinis draudimo liudijimas, draudimo liudijimas Baltarusijoje, technikinis talonas, konfiskuotini ir perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Variklio paleidimo raktai, laikomi prie automobilio saugojimo aikštelėje UAB „Augenas“ – konfiskuotini ir perduotini automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo kvalifikacinė kortelė, saugomi voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųstini Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvoje.

17. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo turtui – automobiliui VW Passat, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas 2022 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui, apie tai nedelsiant informuotinas turto arešto aktų registro tvarkytojas (BPK 151 straipsnio 8 dalis, b. l. 30-32).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį M. V. P. byloje gynė advokatas Kęstutis Gudynas. Byloje pateikta 2022 m. liepos 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, duomenų apie sunkią turtinę padėtį nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio baudą (2550 Eur), ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. P. skirti galutinę bausmę 34 MGL dydžio baudą (1700 Eur), ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. 19:41 val. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. 00:00 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad jam paskirta 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti M. V. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d.,

– konfiskuoti automobilį VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu (2 vnt) laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Iš kaltinamojo M. V. P. priteisti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) jam teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor bankas“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: registracijos pažymėjimą, draudimo polisą, tarptautinis draudimo liudijimą, draudimo liudijimą Baltarusijoje, technikinį taloną - konfiskuoti ir perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Variklio paleidimo raktus, laikomus prie automobilio saugojimo aikštelėje UAB „Augenas“ – konfiskuoti ir perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kvalifikacinę kortelę, saugomus voke byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvoje.

M. V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (paso, kuro kortelės) ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo M. V. P. turtui – automobiliui VW Passat, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą 2022 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu. Apie panaikintą laikiną nuosavybės apribojimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti M. V. P., kad bauda (1600 Eur) turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.