Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2010-11-29 · Civilinė byla Nr. 2-9477-883/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-11-29Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-11-29Šiaulių apylinkės teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-12-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
2-9477-883/2010
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07211-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Skolininkas
A., A. K.
KopijaPranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2S-809-372/2010

Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07211-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.4.;129.1.;129.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Arturo Bložės atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8312-362/2010 pagal antstolio Arturo Bložės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės A. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Antstolis Arturas Bložė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl 162,51 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės A. K..

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti antstolio Arturo Bložės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XLI skyriaus nustatyta tvarka. Tuo pačiu išaiškino antstoliui jo teisę, pašalinus trūkumus ir išnykus aplinkybėms, sukliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo turi atitikti teismui pateikiamų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Pažymėjo, kad teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie tai, jog vykdomoji byla užbaigta. Vadovaudamasis CPK 593 str. 2 d. (pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų gavimo) teismas sprendė, kad šiuo atveju negali būti taikomos įstatymo normos, reglamentuojančios trūkumų šalinimą. Atsižvelgęs, kad antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, teismas taikė įstatymo analogiją ir prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolis Arturas Bložė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir priteisti iš skolininkės A. K. 162,51 Lt vykdymo išlaidų. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nauja vykdomoji byla dėl vykdymo išlaidų neužvedama, t.y. vykdomoji byla yra užbaigiama tada, kai yra išsprendžiami vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimai. Užbaigus vykdomąją bylą skolininkas, iš kurio būtų išieškomos vykdymo išlaidos užbaigtoje vykdomojoje byloje, negalėtų pasinaudoti CPK 510 str. nustatyta teise skųsti antstolio veiksmus – užbaigtoje vykdomojoje byloje antstolio veiksmai neskundžiami, taip pat siekdamas išieškoti priteistas vykdymo išlaidas, antstolis užbaigtoje vykdomojoje byloje turėtų atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau tai draudžiama atlikti jau užbaigtoje vykdomojoje byloje. Todėl, antstolio teigimu, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje turi būti surašomas, tada, kai yra išieškota skola ir išsprendžiami vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimai.

Atsiliepimo į antstolio Arturo Bložės atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, kas sudaro pagrindą nutartį panaikinti ir klausimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nurodė, kad antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, ir pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme bei išaiškino antstoliui teisę, pašalinus trūkumus ir išnykus aplinkybėms, sukliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.

Teismas, spręsdamas ieškinio ar kitos procesinio dokumento (šiuo atveju – pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik jo formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 – 114 str., tačiau ir tai, ar asmuo apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. CPK 137 str. 2 d. 1 p., kuriuo pagrindu ir buvo atsisakyta priimti aukščiau nurodytą antstolio pareiškimą, numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Nurodytas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) teisinis pagrindas taikytinas, atsižvelgiant į LR Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. nuostatas, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 22 str. 1 d. reglamentuota, kad teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.

Nagrinėjamu atveju antstolis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo kreipėsi vadovaudamasi CPK 611 str. pagrindu, kuriame nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme yra nagrinėjamas vykdomoje byloje CPK 593 str. nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad dėl vykdymo išlaidų nauja vykdomoji byla neužvedama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nurodytas atsisakymo priimti pareiškimą teisinis pagrindas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) taikytinas tik tuomet, kai ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme. Tuo tarpu pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog, pašalinus trūkumus ir išnykus aplinkybėms, sukliudžiusioms priimti prašymą, antstolis turės teisę kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu.

Pareiškime dėl vykdymo išlaidų priteisimo antstolis nurodė konkrečią vykdymo išlaidų sumą, kurią prašo priteisti iš skolininkės, ir susidariusių vykdymo išlaidų paskaičiavimą (b.l. 1). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, buvo privalu taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.), nes įstatymas nenumato išimčių, kad pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo teismas galėtų atsisakyti priimti tuo pagrindu, kad pareiškimas neatitinka CPK 111 str. nustatytų reikalavimų.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą remdamasis tik tuo, kad antstolio pareiškimas nenagrinėtinas teisme, o kitų procesinių pareiškimo priėmimo klausimų nesprendė, panaikinant šią nutartį pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės A. K. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaB. Simonaitienė