Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2477-661/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
2A-2477-661/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas (pran.), Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
G. D.
Ieškovas
J. D.
Išvadą teikia
Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2477-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02103-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. 121.14.;121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui G. D., institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti tarp jos ir atsakovo G. D. 1987-10-17 Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukros K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina J. D.; iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikyti priteisti periodinėmis išmokomis po 551 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; iš atsakovo priteisti 7600 Lt įsiskolinimą sūnaus K. D. išlaikymui, susidariusį nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2010-08-29, skaičiuojant periodinėmis išmokomis po 551 Lt per mėnesį; iš atsakovo priteisti įsiskolinimą dukrai K. D. susidariusį per 1 metus ir 7 mėn., skaičiuojant nuo 2008 gegužės mėn. iki ieškinio padavimo teisme dienos; santuokoje įgytą turtą padalinti jos nurodytu būdu; nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis tinkamai nesirūpino šeima, jo pajamų neužtekdavo šeimos materialinei gerovei užtikrinti. Atsakovas, be ieškovės žinios skolinosi lėšas, kurios nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir dažnų konfliktų pašlijo šeimos tarpusavio santykiai ir materialinė gerovė. Santuokos metu buvo paimta 75301,20 EUR paskola namo statybai ir įrengimui, tačiau atsakovas nei darbu nei materialiai neprisidėjo prie namo statybos. Nuo 2008 metų su atsakovu nevedė bendro ūkio. Santuokoje buvo įgyta bendro turto už 53300 Lt., kurį sudaro autotransporto priemonės, kuro katilas ir 40000 Lt, esančių Vilniaus m. 26 notarų biuro depozitinėje sąskaitoje. Santuokos metu atsakovo asmeninės skolos sudarė 23270,64 Lt. Ieškovės skoliniai įsipareigojimai yra padengti. Santuokos metu šalims su AB DnB Nord sudarius Kreditavimo sutartį Nr.K-2403-2008-17, pagal ją ieškovė atlygino bankui 16487,46 Lt. (11265,93 Lt. palūkanų, 421,93 Lt. delspinigių ir padengė dalį – 4799,60 Lt. skolos). Šalims asmeninės nuosavybės teise joks turtas nepriklauso, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas dalintinas nukrypstant nuo lygių galimybių principo, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra.

Atsakovas G. D. su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, motyvuodamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendras sutuoktinių turtas dalintinas po lygiai, priteisiant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį šio turto. Vaikui išlaikyti protingos ir būtinos išlaidos sudarytų po 250 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sutiko, kad 23270,64 Lt būtų pripažinta jo asmeninėmis skolomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: santuoką tarp ieškovės J. D. ir atsakovo G. D., įregistruotą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, šalims paliko santuokines pavardės ieškovei – D., atsakovui - D. Šalių santuokoje gimusios K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove J. D.. Priteisė iš atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturi šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-12 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė J. D.. Priteisė iš atsakovo G. D., išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), - 7600 litų, ir sūnui K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) - 3200 litų. Pripažino, kad transporto priemonė TOYOTA PICNIC, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Atsakovo vardu įregistruotos autotransporto priemonės - automobiliai VW BUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) NISSAN SERENA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas YAMAHA XV 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinos atsakovui G. D.. Atmetė ieškovės J. D. reikalavimą dėl kietojo kuro katilo „Stropuva“ priteisimo atsakovui. Iš Vilniaus m. 26 –ojo notarų biuro depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų J. D. priteisė – 25593,73 Lt, pervedė į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, o G. D. priteisė 14406,27 Lt. Pripažino atsakovo asmenine prievole skolas: VSDFV Vilniaus m. skyriui – 4607,46 Lt., S. I. – 17622,07 Lt., valstybei - 781 Lt., Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybai - 100 Lt., Vilniaus m. VPK KP – 30 Lt. ir Vilniaus m. VPK - 130 Lt. (viso 23270,64 Lt.). Teismas konstatavo, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančio nutarimo matyti, kad pagal ieškovės skundą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (2t. b.l. 21-22), o kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo priklausomybę nuo alkoholio ar tokio medicininio gydymo taikymo būtinybę, ieškovė nepateikė. Teismas, įvertindamas pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad tarp šalių nesutarimai kildavo abiejų sutuoktinių iniciatyva, tačiau jie nebuvo smurtinio pobūdžio. Ieškovės pateikti įrodymai nepakankami neginčytinai nuspręsti, kad tik atsakovas yra kaltas dėl nesutarimų šalių santuokoje bei jų šeimos iširimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 551 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šalių vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Ieškovė dirbdama dviejuose darbuose, uždirba apie 2500-3000 Lt. (1 t b.l. 29-30). Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (1 t. b.l. 172), jis neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių lėšų, tačiau turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (1 t. b.l.64-71, 2 t. b.l. 58-69). Vertinant byloje turimus duomenis, teismas konstatavo, kad tiek ieškovės J. D. tiek atsakovo G. D. turtinė padėtis nėra gera, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe bei suformuotą teismų praktiką ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-12 iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsakovui iš esmės pripažįstant, kad jis neteikė dukrai išlaikymo vienuolika mėnesių (nuo 2008 m. gegužės mėnesio), ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai tenkino ir iš atsakovo priteisė 7600 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovui nesutikus su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui iki jo pilnametystės, teigiant, jog pilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas išspręstas atskiroje byloje pagal sūnaus ieškinį, teismas su tokia atsakovo pozicija nesutiko, nes atsakovas iš esmės pripažino, jog neteikė lėšų sūnaus išlaikymui iki kol vaikas tapo pilnamečiu, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 3200 Lt dydžio išlaikymo sūnui įsiskolinimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, dėl priteistų nepilnametės K. D. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, dydį, nustatant išmokos dydį 250 Lt. Pakeitus išmokų dydį, atitinkamai sumažinti priteistą 7 600 Lt įsiskolinimą dukrai K. D. ir sumažinti priteistą 3 200 Lt įsiskolinimą sūnui K. D.. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia tuo, kad K. D. išlaikymui po 400 Lt jis skirti negali, nes nėra pajėgus finansiškai. Be to, apeliantas nurodo, kad jam yra nustatyta 50 proc. nedarbingumo lygis. Apeliantas galėtų teikti dukrai 250 Lt išlaikymą. Atitinkamai dėl tų pačių motyvų apeliantas prašo sumažinti priteistą įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.

Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį – ieškovė prašė priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 551 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis šalių vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. Ieškovė dirbdama dviejuose darbuose, uždirba apie 2500-3000 Lt. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jis neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių lėšų, tačiau turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (1 t. b.l.64-71, 2 t. b.l. 58-69). Teismas įvertino, kad ieškovės J. D. ir atsakovo G. D. turtinė padėtis nėra gera, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies pagrįstai ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-12 iki vaiko pilnametystės.

Dėl įsiskolinimo išlaikyti nepilnametį vaiką priteisimo

Atsakovas taip pat prašo sumažinti jam priteistą 7 600 Lt įsiskolinimą dukrai K. D. ir 3200 Lt įsiskolinimą sūnui K. D..

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Todėl ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą A. Č. v. G. K. byloje; bylos Nr. 3K-3-23/2004m.,nutartis paskelbta Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 21, p. 29-32).Įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo vienuolika mėnesių (nuo 2008 m. gegužės mėnesio), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai yra pagristas. Be to, atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino, jog neteikė lėšų sūnaus išlaikymui iki kol vaikas tapo pilnamečiu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsakovas turėjo prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl CK 3.200 straipsnio pagrindu pagrįstai priteisė vaikams susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš apelianto 1000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovei iš apelianto priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 4 – ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. D. iš G. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasNeringa ŠvedienėRūta Veniulytė-Jankūnienė