- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e2-1969-1044/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- I. A.
- Advokatai
- Antanas Jonikaitis
- Kategorijos
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei I. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. K. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę I. A. (toliau ir atsakovė) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės nurodytos Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistams atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) natūrinius akustinius matavimus ir įpareigoti atsakovę užtikrinti, kad ieškovės nurodytos Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistams būtų sudarytos sąlygos patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); skirti atsakovei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovė yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir butas), savininkė, ir jame nuolat gyvena; atsakovė yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir atsakovės butas), savininkė, atsakovės butas įrengtas rekonstravus negyvenamąją patalpą (palėpę) pagal 2011 m. kovo 30 d. statybos leidimą Nr. GR/174/11/0281. Atsakovė butą faktiškai baigė įrengti 2018 m. ir nuomoja jį tretiesiems asmenims. Atsakovei rekonstravus palėpę į gyvenamosios paskirties patalpas (butą) itin pablogėjo ieškovės buto garso izoliacija, ieškovė per butus skiriančią sieną nuolat aiškiai girdi iš atsakovės buto sklindantį triukšmą – durų uždarymą, vaiko ir šuns bėgiojimą, kalbėjimą, muziką, kondicionieriaus, skalbyklės, indaplovės ūžimą. Dėl triukšmo ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, atsakovė 2018 m. patraukta administracinėn atsakomybėn, jai skirta 10 Eur bauda. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:203 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo” 5.2 punktą, keičiant patalpų paskirtį apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas atitinkamos paskirties patalpų C garso klasei. Pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu. Siekdama išsiaiškinti, ar atsakovei atlikus atsakovės buto rekonstrukciją ir pakeitus patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją, tarp ieškovės ir atsakovės butų esanti siena atitinka C garso klasę, ieškovė kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kurie informavo, kad tai nėra jų kompetencijos sritis. Reglamento 11 punkte numatyta, kad atitikties reglamento reikalavimams natūrinius akustinius matavimus atlieka tokiam darbui pagal LST EN ISO/IEC 17025 akredituotos Nacionalinio akreditacijos biuro bandymo laboratorijos. Ieškovė kreipėsi į akredituotą UAB „Tyrimų laboratorija“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratoriją, kurios specialistai sutiko atlikti sienos akustinius matavimus, tačiau siekiant atlikti šiuos matavimus būtina išmatuoti garso lygį abiejuose butuose. Dėl to ieškovė 2018 m. vasario 8 d. SMS žinute, 2019 m. balandžio 10 d. registruotu laišku, 2019 m. balandžio 26 d. per socialinio tinklo Facebook pokalbių programą Messenger, 2019 m. gegužės 3 d. SMS žinute, 2019 m. gegužės 7 d. registruotu laišku, o 2019 m. gegužės 10 d. per socialinio tinklo Facebook pokalbių programą Messenger išsiuntė atsakovei ikiteisminę pretenziją, kuria informavo atsakovę, jog pakartotinai prašo atsakovės iki 2019 m. gegužės 10 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pranešti kelias datas, kada bandymų laboratorijos ekspertas galėtų atvykti į atsakovės butą atlikti natūrinius akustinius matavimus, tačiau atsakovė nei į vieną prašymą nesureagavo. Atsakovė, kerštaudama ieškovei už 2018 m. sausio 30 d. skundą dėl keliamo triukšmo, 2018 m. vasario 7 d. pateikė policijai nepagrįstą pareiškimą dėl ieškovės savivaliavimo, kuriame nurodė, kad ieškovė neteisėtai įsirengė atitvarą, kad priparkuotų jai priklausantį automobilį, pareiškimo nepagrįstumas patvirtintas 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. II-255-486/18. Atsakovės nepagrįstas vengimas bendradarbiauti nereaguojant į ieškovės prašymus pažeidžia ieškovės teisę įsitikinti, jog po atliktos atsakovės buto rekonstrukcijos ir pakeitus patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją atsakovė užtikrino ieškovės teisę gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje. Natūrinių akustinių matavimų atlikimas atsakovės bute nepažeis atsakovės teisių, nes matavimus ieškovė atliks savo lėšomis, matavimai atsakovės bute neužtruks ilgiau nei vieną valandą, matavimų metu nebus padaryta jokia žala atsakovės butui. Jei teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė privalėtų atlikti aktyvius veiksmus, t. y. leisti ieškovės pasirinktai Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotai bandymų laboratorijai patekti į butą ir jame atlikti natūrinius akustinius matavimus, šiuos veiksmus gali atlikti tik pati atsakovė. Dėl pirmiau nurodyto atsakovės vengimo bendradarbiauti, piktybiško nusiteikimo ieškovės atžvilgiu atsakovė gali vengti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl prašo skirti atsakovei baudą, jeigu teismo sprendimas per nustatytą terminą nebus įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nei kartą nesikreipė ir nereiškė pretenzijų dėl triukšmingų prietaisų veikimo. Abu kartus policija atsakovei surašė administracinių nusižengimų protokolus dėl viešosios rimties trikdymo dėl garsiai leidžiamos muzikos, todėl tai neįrodo, kad patalpos įrengtos pažeidžiant teisės aktus. Ieškovė nei karto nesikreipė į atsakovę prašydama pritildyti muziką, elgtis tyliau, bet iškart kreipėsi į policiją. Po policijos vizitų muzikos leidimas buvo nutrauktas ir pakartotinių policijos atvykimų nebuvo. Ieškovė yra konfliktiško būdo, neprisideda prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Ieškovė savo palėpės dalį įsirengė 1998 m., likusi palėpės dalis buvo neprižiūrima, neremontuota, tačiau ieškovė nei karto nesiskundė bloga garso izoliacija savo bute, neinicijavo klausimo dėl atitvarinės palėpės sienos apšiltinimo ar garso izoliacijos. Ieškovė 2011 m. spalio 20 d. savavališkai bandė atlikti palėpėje esančios atitvarinės sienos apšiltinimą, dėl šio fakto buvo kreiptasi į policiją, 2011 m. spalio 27 d. taikos susitarime ieškovei leista atlikti apšiltinimo darbus, apmokėta dalis darbų, atliktų jai priklausančioje palėpės pusėje. Reglamento 5 punkte nustatyta, kad patalpos, kurioje atliktas patalpų paskirties pakeitimas, savininkas turi teisę pageidauti atlikti akustinius matavimus, tačiau kitam asmeniui tai nesuponuoja pareigos ar prievolės sutikti bei leisti atlikti matavimus savo patalpose. Garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu tik naujiems pastatams. Patalpų atitikimą nurodytai garso klasei patvirtina tai, kad savivaldybė išdavė statybos leidimą, Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymą su išvada, kad techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pateiktas statinio dalinės ekspertizės aktas. Statybų darbai atsakovės bute atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų bei papildomai investuojant į atitvarinės sienos apšiltinimą bei garso izoliaciją, su planuojamomis apšiltinimo ir garso izoliavimo priemonėmis atsakovė ieškovę supažindino ir ieškovė pasirašė, kad su jomis sutinka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015 m. kovo 19 d. išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, 2017 m. birželio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą atlikti įrengtos atitvaros ekspertizę ir pateikti išvadą, ar įrengta papildoma garso ir šilumos konstrukcija atitinka suderinto projekto sprendinius. 2017 m. rugsėjo 15 d. statinio ekspertizės akte nurodyta, kad pertvara yra 1,5 karto storesnė lyginant su suderintu projektu, o įvertinant apie vamzdynus užpiltą smėlį bei įrengtus 4 gipskartonio sluoksnius, galimo triukšmo lygis lyginant su projektiniu sprendiniu yra ženkliai sumažintas. Dėl ieškovės piktavališkų veiksmų atsakovė patyrė papildomas išlaidas, buvo sumažintas jos buto naudingas plotas, stabdomi statybų darbai, mokama už ekspertizės atlikimą, po atliktos ekspertizės reikėjo taikytis prie statybininkų pasikeitusių grafikų. Ieškovei 1998 m. įrengiant savo palėpės dalį likusi dalis atitiko Palėpių projektavimo taisyklėse įvardintas bendrąsias patalpas, todėl ieškovė įrengdama savo palėpės dalį turėjo tinkamai įvykdyti savo prievolę ir atitvarinę sieną įrengti taip, kad triukšmo izoliacija būtų ne mažesnė nei 55 dB, tada ji atitiktų reglamento C garso klasę. Tačiau ieškovės atitvarinė siena yra iš silikatinių plytų, nežinoma, kokie sprendiniai padaryti ieškovės buto viduje. Ieškovė dar 2011 m. prašė leisti apšiltinti sieną iš atsakovės pusės, kadangi apšiltinimas ir garso izoliacija jos bute jos netenkino, todėl tikėtina, kad ieškovės buto atitvarinėje sienoje garso izoliacijos ir šilumos užtikrinimo priemonės netinkamos ir kyla abejonių dėl jų atitikimo normoms.
Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad namas yra daugiabutis, konfliktas kilo dėl garsios muzikos, tačiau tai neįrodo, kad siena neatitinka reikalavimų. Ieškovė nuolat skundžia atsakovę įvairioms institucijoms, buvo atliekami pareigūnų patikrinimai, tačiau nei vienas ieškovės skundas nepasitvirtino. Atitvarinę sieną tarp palėpių pastatė ieškovė pagal tuo metu galiojančius reikalavimus, ji buvo dvigubai plonesnė nei dabar, kai atsakovė papildomai apšildė ir izoliavo garsą iš savo pusės. Ieškovė nuo pat pradžių trukdė atlikti remontą, šaukė ant statybininkų. Už visas ekspertizes mokėjo atsakovė. Šiuo metu vyksta objekto pridavimas, jei komisija nuspręs, kad garso protokolas privalomas, atsakovė garso izoliacijos matavimus atliks. Atsakovės butas nėra gyvenamas. Ieškovė konfliktuoja su visais kaimynais, juos skundžia, tačiau visi jos skundai yra atmesti. Ieškovė savo gyvenamoje pusėje jokių ekspertizių nėra atlikusi, siekia pasigerinti savo gyvenimo sąlygas kitų sąskaita.
Apie 2020-07-15 teismo posėdžio vietą, laiką ir datą atsakovė informuota tinkamai; į posėdį neatvyko; pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes būsto nuomotojams pakoregavus grafikus, nuo 2020-07-13 su dukra ilsėsis Latvijoje. Teismas nepripažino atsakovės nurodytų aplinkybių svarbiomis, kadangi su prašymu nebuvo pateikti jokie jame nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir išnagrinėjo bylą (CPK 246 straipsnis).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė butą baigė įrenginėti 2018 m., nuomoja jį tretiesiems asmenims. Ieškovė nuolat girdi triukšmą iš atsakovės buto, kadangi po buto įrengimo garso izoliacija labai suprastėjo. Atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad garso izoliacija atitiktų C garso klasę, taikomą gyvenamosioms patalpoms. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės įsileisti specialistus atlikti natūrinius akustinius matavimus, tačiau atsakovė nebendradarbiauja ir taip pažeidžia ieškovės teisę įsitikinti, jog po atliktos atsakovės buto rekonstrukcijos ir pakeitus patalpų paskirtį iš negyvenamosios į gyvenamąją atsakovė užtikrino ieškovės teisę gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą reglamentuoja įstatyme nustatyta tvarka. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl, jo vertinimu, jo pažeistų teisių gynybos, turi suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių siekia.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl įpareigojimo leisti akredituotiems specialistams iš atsakovės buto pusės atlikti akustinius garso matavimus sienos, esančios tarp šalims priklausančių butų, suformulavo, kokių teisinių padarinių ji siekia, nurodydama, kad dėl ieškovės faktiškai girdimų garsų (triukšmo) iš atsakovės buto pusės ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovei atlikus (atliekant) buto rekonstrukciją atitvarinė siena atitinka C garso klasės reikalavimus. Ieškovė paaiškino, kad siekdama išsiaiškinti šias aplinkybes ir pasverti būtinybę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ar imtis kitokių veiksmų ir priemonių, ji kreipėsi į atsakovę dėl tokių matavimų atlikimo 2018 m. vasario 8 d. SMS žinute, 2019 m. balandžio 10 d. registruotu laišku, 2019 m. balandžio 26 d. per socialinio tinklo Facebook pokalbių programą Messenger, 2019 m. gegužės 3 d. SMS žinute, 2019 m. gegužės 7 d. registruotu laišku, 2019 m. gegužės 10 d., tačiau atsakovė nereagavo. Taigi, susidarė situacija, kad ieškovė, abejodama dėl tarp butų esančios sienos garso izoliacijos atitikties teisės aktų reikalavimams, atsakovei vykdant rekonstrukcijos darbus, negali atlikti matavimų, reikalingų šioms abejonėms patvirtinti ar paneigti. Tokiu atveju ieškovė, įtardama savo teisių pažeidimą, neturi galimybės tuo įsitikinti ir ginčyti atsakovės konkrečius veiksmus arba tokius įtarimus išsklaidyti įvertinusi informaciją. Dėl to atsakovei nebendradarbiaujant dėl tarp šalių butų esančios sienos atitikties garso izoliacijos reikalavimams nustatymo, ieškovė neturi galimybės ginti savo teisių bei teisėtų interesų, nes, nežinodama konkrečių, jos manymu, neteisėtų veiksmų, neturi galimybės formuluoti konkrečių reikalavimų ir ginčyti tam tikrų veiksmų. Atsižvelgiant į tokius ieškovės suformuluotus prašomo leidimo atlikti veiksmą tikslus ir paaiškinimus, kuo pasireiškia ieškovės teisių pažeidimas bei kaip varžomos jos teisės, kai atsakovė nesutinka leisti atlikti akustinio garso matavimų iš atsakovės buto pusės, laikytina, kad ieškovė pagrindė, jog ieškinio reikalavimo tenkinimas turi materialinę teisinę reikšmę. Minėta, kad ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra ieškovo procesinė teisė ir pareiga. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad tarp butų esanti atitvarinė siena galimai neatitinka garso izoliacijos reikalavimų (C klasės), tačiau tam nustatyti yra būtina atlikti ieškovės ir atsakovės atitvarinės sienos natūrinius akustinius matavimus, todėl būtina išmatuoti garso lygį. Byla nagrinėjama pareikšto reikalavimo ribose.
Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant negyvenamosios patalpos (palėpės) rekonstrukciją pagal 2011 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. GR/174/11/0281. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A30-1146 „Dėl numerio butui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ atsakovės butui suteiktas numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, po rekonstrukcijos darbų atsakovės bute atlikimo per šalių butus skiriančią sieną nuolat aiškiai girdi iš atsakovės buto sklindantį triukšmą – durų uždarymą, vaiko ir šuns bėgiojimą, kalbėjimą, muziką, kondicionieriaus, skalbyklės, indaplovės ūžimą, šis triukšmas sklinda iš atsakovės buto į ieškovės butą per atitvarinę sieną. Per atitvarinę sieną sklindantis triukšmas, ieškovės teigimu, pažeidžia jos teisę į ramų naudojimąsi jai priklausančia nuosavybe, tačiau tam, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti, kokia yra tarp šalių butų esančios atitvarinės sienos garso klasė pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:203 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 5.2 punktą, reikalinga atlikti akustinius garso matavimus, kurie realiai gali būti atlikti tik iš abiejų atitvarinės sienos pusių, t. y. ne tik iš ieškovės, bet ir iš atsakovės buto pusės. Kadangi atsakovė nesutiko tokių matavimų atlikti, ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę leisti ieškovės nurodytos Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistams atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute atitvarinės sienos natūrinius akustinius matavimus ir užtikrinti, kad specialistams būtų sudarytos sąlygos patekti į atsakovei priklausantį butą. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovės buto rekonstrukcija dar nėra įregistruota kaip baigta, ieškovė tvirtino, kad rekonstrukcija faktiškai yra baigta, atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jau yra atliekamas „objekto pridavimas komisijai“. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar yra atliekami rekonstrukcijos darbai, ar šie darbai yra baigti, bet dar dėl jų nėra priimtas darbų užbaigimo aktas, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos.
Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra objektyvios prielaidos įpareigoti vieno buto savininką leisti atlikti tam tikrus veiksmus (veiksmų dalį) jo bute, užtikrinant kito buto savininko teises (teisė į ramų naudojimąsi savo nuosavybe), kai abiejų savininkų butus skiria ta pati siena ir ar toks reikalavimas atitinka proporcingumo principą.
Konstitucijos 23, 24 straipsniuose nustatyta, kad nuosavybė, asmens būstas neliečiamas, nuosavybės teises saugo įstatymai. Tai reiškia savininko teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o kitų asmenų pareigą susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savininko teises. Nuosavybės teisė į turtą reiškia savininko teisę nekliudomai daryti turtui bet kokį poveikį, jei tuo nepažeidžiamas įstatymas, sutartis arba trečiųjų asmenų teisės. Nuosavybės neliečiamumas, jos socialinė funkcija ir būtinumas nuosavybės santykius reguliuoti yra neatskiriamai tarpusavyje susiję dalykai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę, be kita ko, į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.).
Taigi atsakovei vykdant rekonstrukcijos darbus keičiant patalpų paskirtį, ieškovės teigimu, pasikeitė (pablogėjo) atitvarinės sienos garso izoliacija ir ieškovės interesus pažeidžia nuolatinis iš atsakovės buto pusės sklindantis triukšmas, garsai. Pažymėtina, kad ieškovė neteigia, jog girdisi tik atsakovės garsiai leidžiama muzika. Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:203 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 4 punkte numatyta, kad pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistema, šioms garso klasėms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės, reglamento 5.2 punkte numatyta, kad keičiant patalpų paskirtį apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas atitinkamos paskirties patalpų C garso klasei, pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu (Reglamento 9 punktas). Reglamento 11 punkte numatyta, kad atitikties reglamento reikalavimams natūrinius akustinius matavimus atlieka tokiam darbui pagal LST EN ISO/IEC 17025 akredituotos Nacionalinio akreditacijos biuro bandymo laboratorijos.
Nustatant faktinę pastato atitvarų oro garso izoliavimo klasę pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:203 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ vadovaujamasi ir Lietuvos standartu Akustika. Pastatų ir pastato elementų garso izoliavimo matavimas vietoje 1 dalis Ore sklindančio garso izoliavimas, kurio 6 punkte nurodyta, kad nustatant ore sklindančio garso izoliavimą, viena patalpa turi būti parenkama kaip siunčiamojo garso patalpa, kurioje bus naudojamas garsiakalbis, o kita – kaip priimamojo garso patalpa. Nacionalinio akreditacijos biuro akredituoto UAB Tyrimų laboratorija Fizikiniai matavimai (pažymėjimo Nr. LA.01.164) 2019-10-02 rašte taip pat nurodyta, kad atliekant ore sklindančio garso izoliavimo rodiklio natūrinius matavimus pastato viduje yra būtina atlikti matavimus iš abiejų statinio atitvaros (sienos) pusių. Jeigu atitvara skiria skirtingas patalpas, esančias skirtinguose butuose, būtina patekti į abu butus ir išmatuoti garso lygį abiejose patalpose, nes priešingu atveju ore sklindančio garso izoliavimo rodiklio natūrinių matavimų atlikimas ir faktinės atitvarų oro garso izoliavimo klasės nustatymas pagal Reglamentą objektyviai nėra galimas (e. b. T. 1, b. l. 38). Duomenų, kad akustinius garso tyrimus būtų galima atlikti tik iš vienos patalpos vienos pusės, byloje nėra pateikta. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės atlikti atitvarinės sienos natūrinių akustinių matavimų, nustatyti garso klasę be matavimų atlikimo iš atsakovės bute esančios atitvarinės sienos pusės (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, vadovaujantis savininkų interesų derinimo proporcingumo principu, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė leistų akredituotiems specialistams atlikti atitvarinės sienos natūrinius akustinius matavimus iš atsakovei priklausančio buto pusės. Teismo vertinimu, ši priemonė yra proporcinga šiuo konkrečiu atveju. Neturėdama šios informacijos ieškovė negali įvertinti, ar iš atsakovės buto sklindantys garsai yra susiję su butus skiriančios atitvarinės sienos kokybiniais reikalavimais, ar ne, bei priimti kitus su tuo susijusius sprendimus. Ieškovė patvirtino, kad matavimai bus atlikti jos lėšomis, užtruks apie 1 val. ir nepadarys žalos atsakovės turtui. Remdamasis tuo teismas įpareigoja atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės nurodytos Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistams atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atitvarinės sienos natūrinius akustinius matavimus, užtikrinant Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistų patekimą į atsakovei priklausantį butą.
Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovės vykdomos rekonstrukcijos darbų atitikties Statybos techninio reglamento STR 2.01.07:203 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ nustatymas, taip pat nustatymas, ar atsakovės rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis statybos leidimo, projekto sąlygų, todėl matavimų rezultatas, priešingai nei nurodo ieškovė, savaime neįrodo, ar atsakovė vykdydama buto rekonstrukcijos darbus užtikrino C garso klasės reikalavimus atlikdama atitvarinės sienos darbus pagal projektą. Taip pat šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės, kaip statytojo, pareigų, todėl teismas plačiau nepasisako dėl su tokių pareigų vykdymų susijusių įrodymų.
Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad atsakovei nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus per teismo nustatytą terminą, skiriama bauda ieškovo naudai už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.
CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas lėšas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmu (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Šioje teisės nuostatoje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga skirti baudą konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, įvertinus, kad pagal bylos duomenis atsakovė įvykdo jai pavestus įpareigojimus, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros principu teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta objektyvios būtinybės skirti atsakovei baudą CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Tai, kad šalis sieja konfliktiški santykiai nepaneigia teismo išvados (CK 1.5 straipsnis, CPK 273 straipsnio 3 dalis, 178, 179, 185 straipsniai).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovė patyrė 1164 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminio mokesčio ir 1089 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. T. 1, b. l. 68-71, priedai prie 2020-01-03 prašymo, e. b. T. 3, b. l. 25). Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo rengiamas ieškinys, rašytiniai paaiškinimai, renkami papildomi įrodymai, vyko parengiamasis, teismo posėdžiai, laikytinos atitinkančiomis protingumo ir pagrįstumo kriterijus, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 98 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 6,84 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytos Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistams atlikti I. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atitvarinės sienos natūrinius akustinius matavimus ir užtikrinti, kad Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotos bandymo laboratorijos specialistams būtų sudarytos sąlygos patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Netenkinti ieškovės N. K. prašymo skirti atsakovei I. A. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną ieškovės naudai.
Priteisti ieškovei N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1164 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,84 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.