- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- A6.-532-1011/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00542-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Linas Dūdys (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. D.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu prašoma iškelti G. D. administracinio nusižengimo bylą už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei paskirti jai ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-28 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, G. D. pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamam G. D. nurodė, kad buvo Bendrovės vadove nuo 2008 metų, šiuo metu Bendrovei inicijuota bankroto byla. Teigė, kad 2018 metais pradėjo sirgti (duomenys neskelbtini). Ji įmonę valdė kaip samdoma vadovė. (duomenys neskelbtini) serga iki šiol, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus. Nurodė, kad nelabai domėjosi įmonės finansine padėtimi, tačiau 2018 metais įmonė dar buvo moki, buvo mokami mokesčiai. Bendrovė teikė autoserviso paslaugas, tačiau prasidėjus karantinui labai sumažėjo klientų. Bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti karantino viduryje, t. y. 2020 metais, ji tuo metu gulėjo ligoninėje. Tuo metu įmonėje dirbo apie 5 darbuotojus: buhalterė, tiekėjas, vadovas-priėmėjas, 1 autošaltkalvis ir 2 dažytojai. Bendrovė tęsdama veiklą mokėjo nuomą, tačiau su kitais kreditoriais atsiskaityti neturėjo galimybės, buvo sudarytas skolų mokėjimo dalimis grafikas. Bendrovė realaus turto neturėjo – turėjo stakles ir automobilį, tačiau jie buvo labai nuvertėję. Jai buvo kilusi mintis perduoti Bendrovės vadovavimą, apie metus laiko apie tai galvojo, tačiau buvo prašoma akcininkų dar padirbti. Šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Dėl įvykdyto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažįsta, gailisi.
Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 str. 7 d. nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, jei juridinis asmuo yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020). Kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali reikšti, kad bendrovės vadovas neturėjo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir, kad vadovas neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą (Kauno apygardos teismo 2023-01-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-393/2023).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. D. vadovavo Bendrovei nuo 2008-04-15 iki 2023-03-22. Bendrovė po 2016 m. VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, jau nuo 2020 susidariusią Bendrovės mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius sistemingai bandė išsiieškoti. Vilniaus apygardos teismo 2023-03-07 nutartyje, kuria išnagrinėjus Inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Bndrovei, be kita ko, konstatuota, kad Bendrovės finansinė padėtis yra itin sudėtinga ir ji JANĮ 2 str.7 d. prasme yra nemoki; minėta nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1563-661/2023; Liteko duomenų bazė).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. D., būdama Bendrovės vadove, taip pat atsakinga už jos veiklos organizavimą, jau nuo 2020 m. Bendrovei negalint atsiskaityti su valstybės biudžetu ir sumokėti susikaupusių mokestinių nepriemokų, neinicijavo nemokumo proceso, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdė jai JANĮ numatytų ir priskirtinų pareigų. Todėl pripažintina, kad G. D. tokiais veiksmais padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 str. 6 d. nustatytas, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
G. D. savo kaltę pripažino, galėjosi. Ši aplinkybė yra jo atsakomybę lengvinanti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Be to, teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad G. D. nuo 2017 m. dėl susirgimų buvo gydyta, jai buvo taikomas psichologo, psichiatro nustatytas gydymas, 2020 m. ilgą laiką taikomas ir stacionarus gydymas; vėliau buvo taikomas ambulatorinis gydymas, kuris tęsiasi iki šiol. Akivaizdu, kad ši aplinkybė, t. y. G. D. liga, kuri paūmėjo ir nagrinėjamo nusižengimo bylai aktualiu laikotarpiu, objektyviai trukdė jai tinkamai atlikti Bendrovės direktorės pareigas, todėl pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 2 d.).
Byloje esančiais kitų įrodymais administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, G. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskiriant ženkliai švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje, t. y. 200 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d. teismas,
nutaria:
Pripažinti G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), kalta padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6. 532-1011/2023. Nustatytu terminu nnesumokėjus nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.