- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- N2-794-639/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01556-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- M. O., A. L., O. L., A.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., D. B., vertėjaujant V. R., dalyvaujant ieškovei J. L. atsakovei M. O. ir jų atstovui advokatui R. J., atsakovui A. L., O. L. ir jų atstovui advokatui V. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. (A.) L., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei J. L., tretysis asmuo AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokos metu įgyto turto padalijimo, akcijų pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taip pat prašė nustatyti nepilnamečio vaiko, gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bei priteisti iš atsakovo išlaikymą: sūnui M. L. periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, Pavardę po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę – O. ( I t. 3-5). Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad atsakovas yra nuteistas už tai, kad mušdamas ieškovę sukėlė jai fizinį skausmą (2012-04-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas). Be to, atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-12 baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas ir už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. Atsakovui 2012-03-19 buvo pareikšti įtarimai pagal BK 216 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Atsakovas 2012-01-08 parašė įsipareigojimą išsikelti iš buto Vilniuje, susirasti kitą gyvenamąją vietą ir nebendraut su ieškove. Realiai sutuoktiniai nuo 2012 m. balandžio mėnesio negyvena kartu, neveda bendro ūkio. Taip pat nurodė, kad tarp sutuoktinių 2006-06-09 buvo sudaryta vedybų sutartis ir susitarta, kad turtas, įgytas iki santuokos yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Taip pat nuo povedybinės sutarties sudarymo santuokos metu įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iki sudarant santuoką ieškovė 2000-12-14 įsigijo ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Sudarius povedybinę sutartį, 2007-11-06, gavusi paskolą iš AB SEB banko ji asmeninės nuosavybės teise 2008-01-28 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos (ieškovės) asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Paskola yra ieškovės asmeninė prievolė, ją grąžina asmeniškai ir savo lėšų. Atsakovas prie paskolos gražinimo savo lėšomis neprisidėjo ir neprisideda.
Atsakovas A. L. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį. Atsakovas sutiko kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ne dėl jo, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu (600 Lt). Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti šalių 2006-06-09 sudarytą vedybinę sutartį, negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; bei pripažinti ieškovės J. L. ir M. O. 2012-02-17 UAB „Velesas“ 100 procentų akcijų perleidimo sutartį Nr.2012/01 negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją. Pripažinti santuokoje įgytą turtą: butą esantį (duomenys neskelbtini) su negyvenamąja patalpa – automobilio stovėjimo aikštele bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti juos lygiomis dalimis paskiriant J. L. ir A. L. po ½ dalį nurodyto turto. Pripažinti J. L. ir A. L. solidariąją prievolę AB SEB bankui pagal 2007-11-06 kredito sutartį. Priteisti ieškovei J. L. ir atsakovui A. L. po 50 vnt. 100 Lt nominalios vertė s UAB „Veleksas“ akcijų, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l.76-77). Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutinka, jog santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokio turto. Santuoka sudaryta 2003-12-27. Visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas dirbo, stengėsi sudaryti šeimai pakankamas turtines sąlygas normaliam gyvenimui. Atsakovas užsiimdavo metalo supirkimu bei transporto paslaugų verslu. Gyvenant santuokoje, sutuoktiniai įkūrė UAB „Velesas“, įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė namą sodo bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2006-06-09 šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos sudarymo. Anot atsakovo, povedybinė sutartis buvo sudaryta dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių padarinių. 2004 - 2006 m. atsakovas aktyviai užsiimdavo metalo supirkimu, turėjo keletą įmonių Vilniuje ir Klaipėdoje. 2005 m. atsakovas papuolė į policijos akiratį dėl užimamų pareigų UAB „Blatkupta“ ir UAB „Litvimeta“. Klaipėdos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo. Siekdami išvengti galimo išieškojimo ar konfiskacijos, sutuoktiniai nusprendė padovanoti žemės sklypą su nebaigtais statyti statytiniais, adresu (duomenys neskelbtini), M. O. (J. L. motinai), o vėliau sudaryti povedybinę sutartį. Povedybine sutartimi šalys siekė išsaugoti esamą ir būsimą šeimos turtą nuo galimų išieškojimų, kilusių iš rizikingo atsakovo verslo. Šie sandoriai buvo tariami (fiktyvūs) ir laikytini negaliojančiais. Pagal vedybinės sutarties 3.2 punktą, t.y. nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiame punkte nustatytas sutartinis teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Anot atsakovo vertybinių popierių (akcijų) statusas nebuvo aptartas. Santuokos metu buvo įgyta UAB „Transtitus“, kuriai 2012-05-03 Klaipėdos apygardos teisme pradėta bankroto procedūra. 2011-11-21 buvo užbaigtas UAB „Transtitus“ reorganizavimas, ir iš jos buvo atskirta nauja įmonė – UAB „Velesas“, kurios akcininkė tapo ieškovė J. L.. Todėl atsakovas teigia, kad ieškovė be jo sutikimo 2012-02-17 UAB „Velesas“ akcijas perleido savo motinai M. O. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 10000 Lt ir tokiu būdu pažeidė atsakovo A. L. turtines teises.
Nurodė, kad atsakovas pradiniam įnašui už butą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiskolino 40000 Lt ir juos perdavė ieškovei. Taip pat atsakovas nuolat grynais pinigais bei banko pavedimais mokėjo AB SEB bankui už suteiktą kreditą. Pripažinus 2006-06-09 povedybinę sutartį negaliojančia, minėtas butas taps bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes yra įgytas santuokos metu.
Atsiliepimas
Atsakovė (pagal priešieškinį) M. O. teismo posėdyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nesutinka, jog UAB „Velesas“ akcijos buvo perleistos be atsakovo žinios. Sutuoktiniai 2006-06-09 sudarė povedybinę sutartį, kurioje susitarė dėl ateityje įgyto turto padalinimo. Šios sutarties pasirašymas buvo labiau susijęs su sutuoktinių tarpusavio santykiais, nesusiklosčiusiu šeimyniniu gyvenimu, o ne su atsakovo materialine padėtimi. UAB „Velesas“ akcijos atsakovei buvo parduotos už 10000 Lt, apie šią sutartį atsakovui buvo žinoma, ieškovė nuo jo neslėpė šios sutarties sudarymo fakto, kaip ir kitų sudarytų sandorių. Iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo atsakovas jokių pretenzijų, priekaištų ar reikalavimų nei ieškovei, nei M. O. nereiškė. Dovanojimo sutarties pagrindu 2005-11-22 ieškovė M. O. padovanojo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise ir buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų dar iki santuokos su atsakovu sudarymo. Šiame žemės sklype M. O. už nuosavas lėšas pradėjo statyti namą, todėl atsakovo reikalavimas absoliučiai nepagrįstas.
Trečiojo asmens AB SEB banko atstovas į posėdį neatvyko. Pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad bankui nėra žinomos atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su Vedybų sutarties fiktyvumu, todėl AB SEB banko nuomone įsipareigojimai pagal 2007-11-06 kredito sutartį Nr.1450718015165-C3 laikytini asmeniniai ieškovės J. L. įsipareigojimais, o kredito lėšomis įgytas ir AB SEB bankui įkeistas turtas – butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra asmenine J. L. nuosavybe, kadangi taip buvo susitarta tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Vedybų sutarties 3.2 punkte.
Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad sutuoktiniai mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui neturi. Pateikė informaciją apie A. L. ir J. L. atžvilgiu antstolių vykdomas bylas. Tretysis asmuo atsiliepime prašė dalijant sutuoktinių turtą atsižvelgti į sutuoktinių prievoles biudžetui, o pas antstolius vykdomas bylas pripažinti kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (IV t. b.l. 139,140).
2013-05-28 nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr.N2-3224-777/2013 ir N2-1176-676/2013 į vieną, po bylų sujungimo palikus numerį Nr.N2-3224-777/2013.
Šalies argumentai
A. L., gim. 1981 m., ir jo tėvai O. L. ir A. L., gim. 1958 m., kreipėsi į teismą su ieškiniu (prijunta byla) dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje šalys sudarė taikos sutartį, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei A. L. ir jo tėvų (M. L. senelių) O. L. ir A. L. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (daliniu sprendimu) minėta taikos sutartis patvirtinta ir byla toje dalyje nutraukta (IV t. b.l. 96-99).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo, kaltės nustatymo, pavardės
Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai teismo posėdyje taikytis nesutiko. Pažymėtina, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjau daugiau kaip metai, bet sutuoktiniai taip ir nesusitaikė. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina (LR CK 3.60 - 3.62 str.). Taigi šioje dalyje ieškinys ir priešieškinys tenkintini.
Teismas nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi jis smurtavo prieš ieškovę sukėlė jai fizinį skausmą, ką patvirtina Vilniaus miesto 2 apylinkės 2012-04-16 teismo baudžiamasis įsakymas ( I t. b.l. 10-11). Be to, atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-12 baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas (I t. b.l. 12-19). Pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas yra nuteistas dėl smurto prieš sutuoktinę J. L., be to jis yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą. Šie aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovo A. L. kaltę dėl santuokos iširimo.
Kartu pažymėtina, kad pagal LR CK 3.61 straipsnio 1 dalį sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas nors ir teigė, jog dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo samprotavimai apie ieškovės kaltę, nesant jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, o taip pat ir atsakovo motinos O. L. parodymai apie ieškovės kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo, vertintini, kaip subjektyvus, kadangi neabejotinai paremti subjektyviu požiūriu, dėl nesėkmingos santuokos. Remiantis tuo teismas pripažįsta, kad šalių (sutuoktinių) santuoka iširo dėl atsakovo A. L. kaltės. Taigi šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.
Ieškove prašė po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę, t.y. O. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Įstatymas numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina O. pavardė ( CK 3.69 str. ).
Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti vedybų sutartį negaliojančia
Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2006 m. birželio 9 d. sudarė vedybų sutartį ( I t. b.l. 21-24). Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) ( CK 3.101 str.). Atsakovas prašė pripažinti šalių minėtą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Atsakovas priešieškinyje, o taip pat ir teismo posėdyje teigė, kad minėta sutartis buvo sudaryta dėl akių, t.y. neketinant sukurti teisinių padarinių, kadangi 2004 -2006 m. atsakovas aktyviai užsiimdavo metalo supirkimu, turėjo keletą įmonių Vilniuje ir Klaipėdoje. 2005 m. metais atsakovas papuolė į policijos akiratį dėl užimamų pareigų. Klaipėdos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir dokumentų klastojimo. Taigi siekdami išvengti galimo išieškojimo ar konfiskacijos, sutuoktiniai nusprendė sudaryti povedybinę sutartį. Povedybine sutartimi šalys siekė išsaugoti esamą ir būsimą šeimos turtą nuo galimų išieškojimų, kilusių iš rizikingo atsakovo verslo. Kadangi šis sandoris buvo tariamas (fiktyvūs) todėl prašė pripažinti jį negaliojančiu.
Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta visų pirma laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą. Vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK pirmojoje knygoje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 3.108 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta atsakovas prašė pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl to, kad ji buvo sudaryta tik dėl akių (fiktyvi), jos sudarymo tikslas išvengti kreditorinių išieškojimų. Formaliai tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai (CK 3.105 str. 1 d. 1 p. ). LR CK 3.108 str. 1 d. nustato, kad teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo turi vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai.
LR CK 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje toks elgesys analogiškoje situacijoje laikytas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises. Toks teismui nurodytas sandorį ginčijančio asmens siekis (išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo) vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. U. K. ir UAB „Vikasida“, bylos Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Nustatyta, kad dėl A. L. yra užvesta daug vykdomųjų bylų, kai kuriuos užvestos senai ir net dėl visiškai nedidelių sumų, tačiau nepaisant to piniginės sumos nėra išieškotos (IV t. b.l. 36-52). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informaciją Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla kurioje A. L. yra kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d., dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo bei pagal LR BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Be to Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla kurioje A. L. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas) ir LR BK 216 str. 1 d., (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas). Dėl išdėstyto teismas nustatęs, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas, jomis piktnaudžiavo, siekė išvengti prievolių įvykdymo, todėl teismas atsisako ginti A. L. teises, t.y. pripažinti vedybų sutartį negaliojančia (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų priešieškinio reikalavimų
Kiti priešieškinyje atsakovo suformuluoti reikalavimai priklauso nuo to kaip buvo išspręstas reikalavimas dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia. Kaip minėta teismas atsisakė pripažinti vedybų sutartį negaliojančia. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, išsprendimo. Pagal LR CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktą sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenat susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal šalių 2006-06-09 d. sudarytos vedybų sutarties 3.2 punktą, t.y. nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiame punkte nustatytas sutartinis teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Ieškovė 2007-11-06, gavusi paskolą iš AB SEB banko (I t. b.l. 24-26), asmeninės nuosavybės teise 2008-01-28 įsigijo butą, esantį Jonažolių g. 15-36, Vilnius ( I t. b.l. 30). Nenuginčijus vedybų sutarties, kurioje kaip minėta nustatyta, kad turtas įgytas po vedybų sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo pripažinti minėtą butą šalių bendrąją jungtinę nuosavybe, todėl jis laikytinas (ieškovės) asmeninė nuosavybė. Dėl išdėstytų motyvų atsakovo reikalavimas butą su negyvenamąja patalpa – pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe atmestinas, taip pat atmestinas reikalavimas jį (butą) padalinti. Kartu atmestinas atsakovo reikalavimas pripažinti, kad prievolę, pagal ieškovės 2007-11-06 paimtą paskolą iš AB SEB banko turi grąžinti J. L. ir A. L. solidariai. Pastebėtina, kad net pats kreditorius su tuo nesutinka. Taip pat su tuo nesutinka ir J. L.. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas patvirtino, kad pasirašius kredito sutartį, atsakovas papildomai raštiškai patvirtino, kad sutinka, jog butas ir jo įsigijimui prisiimta prievolė yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir įsipareigojimas.
Dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Kaip minėta nustatyta, kad ieškovė J. L. 2012-02-17 d. UAB „Velesas“ akcijas pardavė savo motinai M. O. už 10 000 Lt ( I t. b.l. 78). Atsakovas teigė, kad tokiu būdu buvo pažeistas atsakovo A. L. turtines teises. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės minėtą UAB „Velesas“ 100 procentų akcijų perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją. Atsakovas nurodė, kad pagal vedybinės sutarties 3.2 punktą, t.y. nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiame punkte nustatytas sutartinis teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Anot atsakovo vertybinių popierių (akcijų) statusas nebuvo aptartas. Santuokos metu buvo įgyta UAB „Transtitus“, kuriai 2012-05-03 Klaipėdos apygardos teisme pradėta bankroto procedūra. 2011-11-21 buvo užbaigtas UAB „Transtitus“ reorganizavimas, ir iš jos buvo atskirta nauja įmonė – UAB „Velesas“, kurios akcininkė tapo ieškovė J. L.. Todėl ieškovė be jo sutikimo perleido akcijas.
Ieškovė su tuo nesutiko ir nurodė, kad vedybų sutarties 3.2 p. nurodoma, jog nuo povedybinės sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiame punkte nustatytas sutartinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Atsakovas savo reikalavimus neteisingai grindžia šia sutarties nuostata, nesivadovaudamas sisteminiu LR CK įtvirtintų nuostatų aiškinimu, kad vertybiniai popieriai (akcijos) patenka į turto sąvoką (LR CK 1.97 str.), tačiau tai nėra daiktai, kaip kad siekė išaiškinti atsakovas. Priešingai atsakovo motyvams, vedybų sutartyje sutuoktiniai aiškiai apibrėžė, kad vedybų sutarties 3 straipsnis yra taikomas kaip tik nekilnojamam ir kilnojamam turtui, prie kurio kaip tik priskirtini vertybiniai popieriais. Atsakovo argumentai būtų buvę pagrįsti, jeigu šalys būtų susitarusios dėl daiktų, bet ne turto padalinimo.
Taigi tarp šalių iškilo ginčas: ar šalys vedybų sutartyje susitarė dėl viso turto ar tik dėl turto kuris laikomas kilnojamuoju ir nekilnojamuoju.
Pagal CK 6.193 str. sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.
Kaip jau minėta vedybų sutarties tikslas, sudaryti susitarimą dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, t.y. nustatyti santuokos metu įgyto turto teisinį režimą: pvz. galima susitarti, kad pirma turtas tampa asmeninė sutuoktinių nuosavybė ( CK 3.104 str. 1 d. 1 p. )., antra turtas tampa bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ( CK 3.104 str. 1 d. 2 p. ), ir trečia turtas tampa bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 3 p. ). Pagal vedybinės sutarties 3.2 punkto pirmą sakinį nuo povedybinės sutarties sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas būsimas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi šiame sakinyje nurodoma, kad būsimas turtas (jo negrupuojant pagal rūšys) tampa kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutarties tikslas buvo turto priklausomumo (teisinio režimo nustatymas). Todėl pagal vedybinės sutarties 3.2 punkto pirmą sakinį visas ateityje įgytas turtas (pabrėžtina visas) bus to sutuoktinio, kurio vardu jis yra įregistruotas. Vedybinės sutarties 3.2 punkto antrasis sakinis „Šiame punkte nustatytas sutartinis teisinis režimas bus taikomas visam ateityje įgytam kilnojamam ir nekilnojamam turtui“ tik dar labiau paaiškina šalių susitarimą, kad į šio turto sąvoka įeina būtent visas turtas. Pagal formaliosios logikos taisykles sudėtinis teiginys, gautas sujungus kelis paprastus teiginius (visas turtas) (kilnojamas ir nekilnojamas turtas) vadinamas konjukcija. Toks sudėtinis teiginys teisingas tik tada, kai teisingi visi jį sudarantys paprasti teiginiai.
Kaip minėta aiškinant sutartį taip pat būtina atsižvelgti į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, aiškinant sutartį būtina atsižvelgti, į šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė, į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pastebėtina, kad Lietuvos ūkis tik palyginus nesenai, yra grindžiamas laisvos rinkos pagrindais, kurioje kaip civilinių teisių objektų rūšis dalyvauja ir vertybiniai popieriai (akcijos) iki to (planinės (socialistinės) ekonomikos sąlygomis, iš esmės viešojoje apyvartoje dalyvavo tik daiktai kurie buvo skirstomi į kilnojamus ir nekilnojamus. Todėl šalys (sutarčių dalyviai) iš seno įpročio sutartyje dažnai įvardija kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tuo pabrėždami, kad turėjo omenyje visus civilinių teisių objektų rūšis.
Be to aiškinant sutartį būtina atkreiti dėmesį į tai, kad pagal CK 3.104 straipsnio 2 dalį sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Taigi jei šalys, kaip nurodė atsakovas A. L., vedybų sutartyje buvo susitarusios tik dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinio režimo, o dėl akcijų nebuvo susitarimo, apie tai konkrečiai turėjo būti nurodyta vedybų sutartyje. Šiuo atveju to nebuvo padaryta.
Dėl išdėstytų motyvų teismas laiko, kad šalys vedybų sutartyje nustatė viso turto ( tame tarpe ir vertybinių popierių „akcijų“ ) teisinį režimą, pagal kurį akcijos yra (buvo) J. L. asmeninė nuosavybė. Pagal LR CK 3.97 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra. Taigi ieškovė J. L. turėjo teisę savo nuožiūrą disponuoti (parduoti) jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančias akcijas. Kitų sandorio negaliojimo pagrindų, kurios sudarytų pagrindą naikinti ginčijamą sutartį atsakovas nenurodė. Dėl išdėstyto atsakovo priešieškinys dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas. Taip pat atmestinas atsakovo priešieškinio reikalavimas šias akcijas padalinti.
Kaip minėta tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime prašė dalijant sutuoktinių turtą atsižvelgti į sutuoktinių prievoles biudžetui, o pas antstolius vykdomas bylas pripažinti kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Teismas pažymi, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimai (ar kitų institucijų privalomieji nutarimai), kuriuose prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Todėl spręsti šį klausimą pakartotinai nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartimas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 286,00 litų žyminį mokestį (I t. b.l. 6,33). Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsakovo priešieškinys atmestas, išskyrus reikalavimą nutraukti santuoką. Tačiau pirmiausia santuoką nutraukti prašė pati ieškovė, todėl laikytina, kad atsakovas tik sutiko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoka. Kitoje dalyje atsakovo priešieškinys atmestas visiškai, todėl laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai. Byla yra keturių tomų, bylos nagrinėjimo eigoje buvo sujungtos dvi civilinės bylos, atsakovas be įprastinių santuokos nutraukimo reikalavimų pareiškė reikalavimus, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Įvertinus tai byla laikytina didelės apimties ir sudėtinga, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5700 Lt išlaidos advokato pagalbai, apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. Nutraukti, A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981 m. vasario 16 d. Klaipėdoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979 m. lapkričio 27 d., Klaipėdoje, gyvenančios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2003 m. gruodžio 27 d., įrašo Nr. 1151.
II. Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą A. L..
III. Nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama pavardė “O.“ atsakovui “L.”.
IV. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovės J. L. 5986 Lt bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.