- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1104/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- J. R. G.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- E. M., I. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-560/2012 pagal ieškovo J. R. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys E. M. ir I. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ir atsakovė, nesudarę santuokos, drauge pradėjo gyventi atsakovei priklausiusiame name (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. gruodžio mėnesio. UAB „Erika“, kurios akcininku bei direktoriumi buvo pats ieškovas, 1997-01-20 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas: iki 1997 m. vasario mėnesio pabaigos paruošti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, atsiradus galimybei pradėti statybas, panaudojant bendrovėje esančias statybines medžiagas; iki 1997 m. kovo mėnesio pabaigos paruošti stacionaraus gelžbetoninio stiklinio šiltnamio statybos projektą ir numatyti vietą jo statybai šalia namo. Ieškovas, kaip bendrovės direktorius, vadovaudamasis minėtu UAB „Erika“ 1997-01-20 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, pervedė į bendrovės sąskaitą 125 550 Lt. Atsakovė 2008-11-12 Dovanojimo sutartimi gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį padovanojo savo vaikams – tretiesiems asmenims I. M. ir E. M.. Tretieji asmenys E. M. ir I. M. 2011-03-14 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekciją su prašymu atlikti patikrinimą dėl ieškovo ir jo vadovaujamos UAB „Erika“ vykdytų statybos darbų (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos 2011-10-24 surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriame yra nurodyta, jog statinio vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimas pristatant priestatą su tūriniais elementais, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) adresu (duomenys neskelbtini) – rekonstruotas savavališkai. Iš trečiųjų asmenų buvo pareikalauta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.
Šalies argumentai
Ieškovas, vadovaudamasis CK 3.234 str., prašė teismo priteisti jo naudai iš atsakovės 153 379 Lt kompensaciją už ½ dalį sugyventinių bendrai įgyto ir naudoto nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 3 968 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybės naudai 29,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad byloje duomenų, jog ieškovas su atsakove įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistravę partnerystę, nėra. Taip pat nustatė, kad nei gyvenamojo namo, nei šiltnamio ieškovas neįgijo kartu su atsakove, nes tiek gyvenamasis namas, tiek šiltnamis ieškovei nuosavybės teise priklausė dar iki to laiko, kol ieškovas apsigyveno pas atsakovę, t. y. iki 1996 m. gruodžio mėnesio. Teismas konstatavo, jog ieškovas su atsakove bendro turto neįgijo, turtiniai santykiai nėra sukurti – nėra bendromis lėšomis įgyto turto, kitaip tariant nėra bendrosios nuosavybės teisinių santykių, todėl sprendė, jog šiuo pagrindu negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl ½ dalies kompensacijos priteisimo.
Pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis vykdė namo rekonstrukciją bei statė šiltnamį tam turėdamas tiek atsakovės sutikimą, tiek statybos projektus bei atitinkamų institucijų tam reikalingus leidimus. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė buvo rašiusi kokį tai prašymą UAB „Erika“, prašydama pradėti rekonstrukcijos ar statybos darbus. Ieškovas pateikė savo sudarytus gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą bei gelžbetoninių konstrukcijų stacionaraus stiklinio šiltnamio techninį projektą, kurie nėra suderinti ir patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-02-19 sprendimo matyti, jog buvo atidėtas sprendimo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą priėmimas, nes nebuvo pateiktas nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, ūkio pastato, šiltnamio valstybinės priežiūros institucijos dokumentas, kuris patvirtintų statinių statybos teisėtumą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovo organizuotos statybos buvo neteisėtos patvirtina ir tai, kad šios statybos yra pripažintos savavališkomis. Teismas vertino, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus ieškovas neturi teisės reikalauti teismo priteisti jam ½ dalį kompensacijos, nes teisėje galioja principas, jog iš neteisės negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur). Teismas sutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog ieškovas, organizuodamas statybos darbus atsakovės nuosavybės teise priklausančiame objekte, veikė savavališkai, savo rizika ir dėl to pats yra atsakingas už savo netinkamos veiklos padarinius, o ieškovo atliktų darbų vertė yra niekinė. Konstatavęs šias aplinkybes, teismas ieškovo argumentus, susijusius su ieškovo prašomos priteisti kompensacijos sumos pagrįstumu, vertino kaip teisiškai nereikšmingus, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. R. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Konkrečiai teismas netenkino apelianto prašymo iškviesti liudytojus, kurie galėjo duoti išsamius parodymus apie ginčo namo rekonstrukciją, nesiaiškino, jog ginčo statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre jau po rekonstrukcijos, kas paneigia teismo teiginius apie savavališkas statybas ir apie tai, jog ieškovas neturi bendro turto su atsakove. Pažymi, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir teismui davė tikrovės neatitinkančius parodymus, o teismas nepagrįstai suteikė jos teiginiams ir įrodymams prioritetą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Pagal teisinį reglamentavimą, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.) (Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdydamas pristatymo būdu vienbučio gyvenamojo namo, priklausančio V. M., rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini), ieškovas veikė savo rizika, nes statiniai yra savavališkos statybos, ieškovo atliktų darbų vertė yra niekinė.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jeigu savavališkas statybos aktas buvo surašytas tik 2011 metais, tai iki šio laikotarpio statybos darbai nebuvo savavališki.
Akivaizdu, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis vykdė namo rekonstrukcijas ir šiltnamio statybą, turėdamas namo savininkės V. M. rašytinį sutikimą ir reikalaujamus statybos projektus bei atitinkamų institucijų leidimus.
Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. vasario 19 d. sprendimu nurodyta, kad nepateiktas gyvenamojo namo 102/p, ūkio pastato 2 I 1/p, šiltnamio 3 I 1/g., esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės statybos priežiūros institucijos dokumentai, kurie patvirtintų statinių statybos teisėtumą. Šiems trūkumams pašalinti ieškovui buvo nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau per nustatytą laiką trūkumai nepašalinti. 2011 m. spalio 24 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodytos šios statybos pasekmės (b. l. 20-21, T. 2).
Bendras gyvenimas su atsakove ir sutarimas dėl namo rekonstrukcijos bei šiltnamio statybos nepaneigia ieškovo pareigos pirmiausiai pasirūpinti šių statinių projektine dokumentacija ir gauti atitinkamų institucijų leidimus. Pažymėtina, kad ieškovas J. R. G. tuo metu buvo UAB ,,Erika“ vadovas ir akcininkas, todėl privalėjo gerai žinoti statybos įstatymo ir atitinkamų statybos reglamentų reikalavimus. Jo pateikti paties paruošti statinių rekonstrukcijos projektai nėra dokumentai, kurie yra paruošti ir patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju liudytojų parodymais negalima įrodinėti statybos teisėtumo, nes liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kad pradėdamas gyvenamojo namo ir kitų statinių rekonstrukciją ieškovas turėjo atitinkamus leidimus. Be to, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokias skundžiamame teismo sprendime nustatytas aplinkybes turėtų paneigti ar patvirtinti liudytojų parodymai. Kita vertus, atsakovė ir neneigia, kad tam tikri darbai buvo atliekami, tačiau ieškovas namo rekonstrukcijos darbus atliko savo iniciatyva ir savavališkai, teisinė darbų padarinių registracija nėra atlikta.
Pagal bylos duomenis apeliantas su atsakove pradėjo bendrai gyventi nuo 1996 m. gegužės mėn. Akivaizdu, kad nei gyvenamojo namo, nei šiltnamio jie neįsigijo kartu gyvendami. Tai, kad gyvenamas namas buvo rekonstruotas, nepaneigia reikšmingo fakto, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, esančius byloje (2009-05-20 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys), gyvenamasis namas ir šiltnamis buvo pilnai užbaigti statyti dar 1988 m. Teismo išvada, kad gyvendamas su atsakove apeliantas jokio turto, kuris galėtų būti pripažįstamas bendrąja nuosavybe ir atitinkamai dalijamas, neįgijo, yra pagrįsta tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis buvusių sugyventinių turtinius santykius.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje teismo nutartis palanki atsakovei, kuriai iš ieškovo R. G. priteistina 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) V. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) teisinės pagalbos išlaidų.