Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-06-16 · Administracinė byla Nr. eI2-2925-428/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-16
Bylos Nr.
eI2-2925-428/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00112-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-2925-428/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-0112-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teigė, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstas duomenimis, kad pareiškėjas yra asmuo, linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai. Sprendimo motyvai yra visiškai neadekvatūs ir neproporcingi, pagrįsti išskirtinai subjektyviu atsakovo vertinimu.

Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017-12-04 nutarimu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, požymių. Pareiškėjo veiksmai neturi būti vertinami kaip teisei priešinga veika ir šis faktas niekaip negali būti lemiamu veiksniu, charakterizuojančiu pareiškėjo asmenybę.

Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nuolat pažeidžia teisės aktus. Atsakovo sprendime nurodyti administraciniai pažeidimai ar nusižengimai yra padaryti seniai, paskirtos baudos yra sumokėtos, pažeidimai nepriskiriami prie grubių / šiurkščių pažeidimų kategorijos, todėl, atsižvelgiant į jų padarymo laikotarpį, laiko intervalą, aktualumą iki dabar, nėra pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį.

Teigė, jog transporto priemonė Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuojant buvo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta transporto priemone naudojasi ir kiti bendrovės darbuotojai, kurie galimai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos buvo baustas pareiškėjas, nors jis paskirtų nuobaudų neginčijo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra niekada baustas už netinkamą ginklo laikymą ar jo panaudojimą civilinėje apyvartoje. Tai, kad pareiškėjas per 21 metų laikotarpį 75 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pareiškėjo nuomone, nėra pakankami duomenys pagrįsti jo keliamą akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui. Todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėjo, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra reikalingas dėl esamos situacijos Ukrainoje bei karo grėsmės mūsų šalyje. Pareiškėjas planuoja įstoti į Šaulių sąjungą ir tapti jos nariu, be to, kilus realiam pavojui, ketina ginti savo šalį. Teisė turėti ir įgyti ginklus, juos naudoti pagal paskirtį yra kiekvieno piliečio teisė, todėl ji negali būti ribojama be svarbių ar objektyvių priežasčių.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2012-12-07 gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai. Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pažymėjo, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo vertinami Policijos registruose esami duomenys apie pareiškėją. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas per 2001–2022 m. laikotarpį 76 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 20 kartų – už nustatyto greičio viršijimą; 10 kartų – už automobilio, kurio stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą; 9 kartus – už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo; 1 kartą – už ginklo perregistravimo terminų pažeidimą; 13 kartų – už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą; 7 kartus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį; 2 kartus – už Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą; 5 kartus – už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą; 2 kartus – už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 1 kartą už chuliganišką vairavimą; 6 kartus – už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, buvo gauti duomenys, jog pareiškėjo atžvilgiu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017-12-04 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nutarime nurodyta, kad 2017-10-14 apie 20.50 val. pareiškėjas viešoje vietoje, sveikatingumo komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,83 prom. girtumas) ir pusnuogis, komplekso personalo ir svečių akivaizdoje elgėsi agresyviai, koja spyrė į sveikatingumo komplekso įėjimo stiklines duris ir jas sudaužė, po to nuėjo į restoraną, kur reikalavo išgerti ir koja spyrė į apartamentų duris, sulaužydamas durų staktą.

Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pareiškėją charakterizuoti kaip keliantį ir galintį kelti grėsmę visuomenės saugumui, nuosavybei ir kyla pagrįstų įtarimų, jog neprognozuojamas ir viešosios teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuota, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui

Pažymėjo, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas.

Teigia, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022-12-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir ar pareiškėjas turi teisę turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis.

Skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas vadovaujantis Šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, III skyriaus 14 punkto ir 16–17 punktų pagrindais, įvertinus pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra numatytos Šaudmenų kontrolės įstatyme. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse. Taigi, neabejotina, kad Šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas yra užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2013-01-25 nutarimai). Konstitucinis Teismas nutarimais pripažino, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

Šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio, numatančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalies 10 punkte numatyta, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik su šaunamųjų ginklų apyvarta, naudojimu susijusius teisės pažeidimus ir aplinkybes. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, vertinant asmens pavojingumą atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Minėtoje teisės normoje nėra įtvirtinta sąlyga nesivadovauti duomenimis apie asmens praeityje padarytus nusikaltimus ar administracinius pažeidimus vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, administraciniai nusižengimai mažareikšmiai, o nuobaudos už administracinius pažeidimus negaliojančios. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo III skyriaus 14 punkte numatyta, jog, jeigu atliekant patikrinimą buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi būti motyvuotas (surašytas laisva forma), priimtas vadovaujantis Įstatyme ir Apraše nustatytais reikalavimais. Neigiamas sprendimas dėl kartu gyvenančio asmens neatitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams surašomas laikantis asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų.

Minėti teisės aktai patvirtina, jog įstatymo leidėjas yra išsamiai išskyręs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti neišduodamas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, ypač yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų, laikančių bei nešiojančių šaunamuosius ginklus, elgesiui bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo, yra pažymėjęs, jog faktai apie asmens padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, kiekį, vertinami kaip visuma, lemianti neigiamą asmenybės vertinimą, parodanti asmens polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių. Todėl vien tai, kad paskutinius metus, prieš pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, asmuo nepadarė naujų įstatymo pažeidimų, dar nesudaro pagrindo nesivadovauti jo ankstesniais gyvenimo faktais, liudijančiais jo atsainų požiūrį į įstatymus, savo pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, 2018-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018).

Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, patvirtina Policijos registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys apie pareiškėjo padarytus nuolatinius teisėtvarkos pažeidimus. Iš nurodytų duomenų matyti, jog tarp pareiškėjo padarytų teisėtvarkos pažeidimų yra tokių, kurie nukreipti prieš asmenis, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas per 2001–2022 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 76 kartus, iš jų 20 kartų – už nustatyto greičio viršijimą; 10 kartų – už automobilio, kurio stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą; 9 kartus – už automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo; 1 kartą – už ginklo perregistravimo terminų pažeidimą; 13 kartų – už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą; 7 kartus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį; 2 kartus – už Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą; 5 kartus – už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą; 2 kartus – už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 1 kartą – už chuliganišką vairavimą; 6 kartus – už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, daro nuolat pasikartojančius pažeidimus. Dauguma pažeidimų atvejų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį, automobilio vairavimu neužsisegus saugos diržo, eismo įvykiais vertintini kaip akivaizdi grėsmė kitų asmenų, pareiškėjo gyvybei ir sveikatai.

Pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nenustačius, kad padaryta veika turi nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), požymių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai apie neblaivaus, agresyviai besielgiančio pareiškėjo sukeltą incidentą sveikatingumo komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu pareiškėjas spirdamas koja išdaužė sveikatingumo komplekso įėjimo durų stiklą, spirdamas koja sugadino kitų apartamentų durų staktą, reikalavo išgerti ir t. t., leidžia neabejotinai pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį pavojų viešajai tvarkai ir saugumui.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisės vertinti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, nes tyrimas buvo nutrauktas nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra konstatavęs, jog taikant Šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. nustatant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nebūtina nustatyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-02-15 nutartis administracinėje byloje A-147-602/2023).

Todėl neblaivaus pareiškėjo agresyvus elgesys viešoje vietoje, sveikatingumo komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmiau nurodyti pareiškėjo padaryti Kelių eismo taisyklių ir kiti teisėtvarkos pažeidimai, jų kiekis, periodiškumas pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Pareiškėjo teismui pateiktos charakteristikos, palankiai apibūdinančios jo asmenį, nepaneigia pareiškėjo neatsakingo elgesio faktų, jo padarytų administracinių pažeidimų kiekio ir pobūdžio.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių jis padarė teisėtvarkos pažeidimus, ir tai, kad neturėjo būti vertinami anksčiau jo padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenys, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste taip pat nėra reikšmingi, nes nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklą, nekels realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolat daromi ir besikartojantys teisėtvarkos pažeidimai, daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai ir kiti pirmiau minėti teisės pažeidimai, neblaivaus pareiškėjo agresyvus elgesys viešoje vietoje, dėl kurio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, patvirtina pareiškėjo neatsakingą požiūrį į teisės aktų saugomas vertybes ir jam taikytų sankcijų poveikio nebuvimą. Nurodytas pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Šaudmenų kontrolės įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams.

Nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo daugkartinius teisėtvarkos pažeidimus sudarė neabejotiną pagrindą atsakovui, vadovaujantis Šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo neatsakingas elgesys, susijęs su daugkartiniu administracinių nusižengimų padarymu, kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Minėti faktiniai duomenys apie pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Nagrinėjamo ginčo atveju atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįsta priemonė, derinant skirtingus interesus ir siekiant užtikrinti žmogaus sveikatą ir gyvybę, visuomenės ir valstybės saugumą, t. y. konstitucines vertybes, kurioms gali kilti grėsmė išdavus pareiškėjui leidimą laikyti ir nešiotis ginklus. Pareiškėjo skunde nurodyti interesai ir tikslai turėti šaunamąjį ginklą negali būti reikšmingesni už pačios visuomenės saugumo tikslus. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas pareiškėjui, kuris kelia grėsmę Šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra teisingas ir pagrįstas sprendimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo teisinių santykių reglamentavimą, teigtina, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl naikinti ginčijamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo tenkinti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė