Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, teismo psichiatrijos ekspertui D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, LR piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedusiam, aukštojo išsilavinimo, vykdančiam individualią veiklą, neteistam, kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., mušdamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei, fizinį skausmą:

2014 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tyčia, žodinio konflikto metu sugyventinei J. L. griebė už kaklo ir ją smaugė, po to vieną kartą delnu sudavė į veidą ir pirštais bandė durti į akis, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Asmuo, kurio byla nagrinėjama – V. G. neatvyko į teismo posėdį, nes gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 metais rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, jis susipažino su J. L.. Nuo to laiko jie pradėjo su J. L. bendrauti, susitikinėti. Praėjus mėnesiui, nusprendė gyventi kartu. Tuo metu jie apsigyveno nuomojamame bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Ten gyvena nuo 2014 m. sausio 1 d. kartu su jos dviem vaikais. Tarp jo ir J. L. vaikų yra geri draugiški santykiai. Kur jis buvo 2014-04-26 iš ryto, jis dabar pasakyti negali, nes nepamena, gal dirbo, gal vyko į Kauną. 2014-04-26 vakare, jam būnant namuose, jo sugyventinė su vaikais iš kažkur grįžo į namus. Tuo metu jis pradėjo bendrauti su J. L. sūnumi D., kuris jam papasakojo, kad mama buvo susitikusi bei bendravo su nepažįstamu vyru. Tuo metu J. L. pripuolė prie sūnaus ir bandė jį tildyti, tam, kad jis nesakytų teisybės. Jis labai supyko ir tuo metu, kaip pamena, J. L. pastūmė nuo D., pataikydamas jai į veidą. Kiek pamena, jos tikrai nesmaugė. Ar J. L. buvo sudavęs smūgį per ranką, pasakyti negali, nes to tikrai nepamena, neneigia, jog tai galėjo padaryti, nes buvo labai supykęs. Dėl savo veiksmų, t.y. pavartoto smurto J. L. atžvilgiu, norėtų jos atsiprašyti bei su ja susitaikyti (b. l. 64, 66).

Nukentėjusioji J. L. irgi neatvyko į teismo posėdį, bet jai buvo tinkamai pranešta apie jį, dėl to byla buvo nagrinėjama be jos, nes nėra pagrindo netikėti jos duotais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 1999-06-19 susituokė su R. L., gim. 1970-06-09. Jiems gyvenant kartu, 2000-01-05 gimė dukra V. L. bei 2005-03-29 sūnus D. L.. 2011-10-08 su R. L. išsiskyrė. Nuo 2004-12-14 ji gyveno Klaipėdoje kartu su pirmu vyru jam priklausančiame bute. Po skyrybų butas atiteko jam, tačiau dar kai kurį laiką jis jai leido jame pagyventi. 2013 metais rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, ji susipažino su V. G., gim. 1980-06-03, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie pradėjo su V. G. bendrauti, susitikinėti. 2014 metų pradžioje nusprendė gyventi kartu. Tuo metu ji rado butą, kurį nuomoja kartu, jis yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Jame gyvena nuo 2014 m. sausio 1 d. kartu su jos dviem vaikais nuo pirmos santuokos. Tarp jos vaikų ir V. G. yra geri draugiški santykiai, jis jų neskriaudžia, nemuša. Patikslina, kad V. G. turi antros grupės invalidumą, tikslios jo diagnozės nurodyti negali, tačiau jam yra nuotaikos sutrikimas, taip pat pasireiškia nepasitikėjimas žmonėmis, perdėtos nuomonės apie save. Jis jai pasakojo, kad ankščiau gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Tai daro kartais nuo karto tam, kad pastiprinti sveikatą, jam yra priskiriami vaistai, kuriuos jis turi gerti nuolat. Tuo metu, kai jis vaistų nevartoja, jam pablogėja sveikata, pasireiškia paūmėjimas, jis pasidaro jautrus garsams, pasitaiko pykčio priepuoliai. Į prašymus vartoti vaistus nereaguoja. Patikslina, kad V. G. jau nuo 2014 metų balandžio pradžios vaistų nevartoja ir jam kaip tik atsirado dirglumas, jis tapo neramus. 2014-04-13 ji kvietė greitąją pagalbą, kad jis butų pristatytas į psichiatrijos ligoninę, tačiau atvykę medikai, pakalbėję su V. G., jai paaiškino, jog nėra pagrindo jį vežti į ligoninę. Nuo 2014-04-13 tarp jų kildavo tarpusavyje žodiniai konfliktai. Į jos prašymus gerti vaistų, nerūkyti kambaryje, jis visiškai nereagavo, nes jam atrodė, kad jis viską daro teisingai. Ji stengdavosi išvengti konfliktinių situacijų, žinodama, kad tai vyksta dėl ligos. 2014-04-26 V. G. iš ryto, apie 09.00 val., išvyko į turgų dirbti. Ten jis prekiauja ledais, nes dirba pagal patentą, turi individualią įmonę. Ji pasiliko namuose su vaikais, tvarkėsi kambarius, ruošė valgyti. 2014-04-26, apie 18.00 val., ji su vaikais išvyko pas sesę, norėdama pas ją išskalbti rūbus, nes jai sugedo jos skalbimo mašina. Į namus su vaikais tą dieną ji grįžo apie 21.00 val., tuo metu namuose buvo V. G.. Vienu momentu V. G. su jos sūnumi D. L. susiruošė eiti nusipirkti ledų. Tuo metu ji, V. G. bei D. L. buvo koridoriuje, kur ji D. L. padavė batus. Tuo metu V. G. D. L. paklausė, kur jie prieš tai buvo. Patikslina, kad D. L. lanko Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes jis turi negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo, turi kalbos defektą. Jis tiksliai negali išsireikšti savo minčių, nuomonės, bei negali tiksliai atpasakoti gaunamos informacijos. Tuo metu D. L. pradėjo pasakoti, kad ji buvo susitikusi su dėde, tačiau jis negalėjo paaiškinti su kokiu ir kada tai buvo, net negalėjo nurodyti dėdės vardo. Tą dieną, kai atvyko į svečius pas sesę, pas ją nieko nebuvo. Tačiau prieš savaitę, kai lankėsi pas sesę, pas ją namuose buvo jos draugas M., su kurio ji ir bendravo. V. G. žino apie M. ir ne vieną kartą bendravo su pastaruoju. Neišsiaiškinęs kas ir kada viskas vyko, V. G. jai sukėlė pavydo sceną, kurios metu jis pripuolęs prie jos bei tyčia kairiąja ranka griebė už gerklės bei pradėjo smaugti, po to ją paleido ir kairiąja ranka jai delnu sudavė smūgį į žandą, po ko pirštais bandė durti jai į akis, tačiau su kokia ranka ji dabar pasakyti negali, nes nepamena. Priekaištavo, jog ji yra neištikima, nors ir yra nėščia, turi 7 mėnesio nėštumą, sakė, jog vaikas meluoti nemoka, kad jis pasakoja tiesą. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jokių žymių ant jos veido nebuvo ir neliko, į medikus ji nesikreipė. Konflikte dalyvavo tik mažametis D. L., dukra tuo metu buvo kambaryje ir nieko nematė. Tuo metu ji paėmusi telefoną, bandė iškviesti policiją, V. G. su ranka sudavė vieną smūgį jai per ranką, nuo suduoto smūgio telefonas iškrito iš rankos ant grindų. Po to ji pasiėmė kitą telefoną bei iškvietė policiją ir greitosios pagalbos ekipažą. Netrukus atvykus policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos ekipažui, ji papasakojo apie įvykusį konfliktą ir greitosios pagalbos medikai pakalbėję su V. G., jį išvežė į psichiatrijos ligoninę, kur jis dabar gydosi, o policijos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Ji sutinka, kad jos duomenys būtų perduoti Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrui. Pareiškia, kad jeigu V. G. jos atsiprašys dėl savo nepadoraus elgesio ji sutinka jam atleisti bei susitaikyti (b. l. 12-14, 16).

Gynėja advokatė Kristina Pralgauskaitė parodė, kad jos ginamasis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes dėl ligos negalėjo suprasti ir valdyti situacijos. Teismo posėdžio metu buvo siūlyta taikyti V. G. priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą. Ekspertas šiandien pakeitė nuomonę dėl priverčiamos medicinos priemonės rūšies taikymo. Ekspertas siūlo taikyti griežtesnę priemonę, t.y. stacionarinį stebėjimą. Išvada buvo teikiama betarpiškai bendraujant su jos ginamuoju V. G., stebint jo psichologinę būklę bei aplinkybes. Byloje nėra papildomų įrodymų, kad jos ginamojo būklė yra pablogėjusi. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Todėl ji teismo prašo taikyti jos ginamajam ambulatorišką stebėjimą ir gydymą. Jos manymu, šita medicinos priemonė užtikrintų jos ginamojo interesų bei sveikatos apsaugą ir apsaugotų aplinką nuo galimai naujų jos ginamojo nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad dėl to laikotarpio, kuris nagrinėjamas šioje byloje, viskas aišku. Po šios padarytos veikos V. G. paguldytas tą pačią dieną į ligoninę. Buvo gydytas ligoninėje dėl lėtinių psichikos sutrikimų. Medicinos dokumentuose buvo užfiksuoti mąstymo ir emocinių valios sutrikimai, kurie turėjo įtakos veiksmų valdymui ir gebėjimui juos suprasti. Buvo nustatyta, kad asmuo negalėjo valdyti ir suprasti situacijos. Ekspertizės atlikimo metu buvo užfiksuota mąstymo ir emocijų sutrikimai. Buvo nuspręsta, kad reikia taikyti priverstines gydymo priemones, nes nebuvo nustatyta pakankama kritika asmens atžvilgiu. Mes rekomendavome ambulatorinį gydymą, bet atsiradus papildomai informacijai, iš papildomai gautų dokumentų jie matė, kad nėra pakankamai kritikos susirgimo atžvilgiu. Buvo taikomi tam tikri medikamentai, bet jie pakankamo efekto nedavė. 2015 m. sausio mėnesį jis gydėsi psichiatrijos ligoninėje, esančioje Klaipėdoje ir išrašytas iš ligoninės nesant pakankamai kritikai dėl savo susirgimo. Žmogus nėra kritiškas savo ligos atveju ir pats nerodo iniciatyvos. Tikslinga būtų taikyti stacionarinį stebėjimo metodą. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad kliedesiai, mąstymo sutrikimai yra tiesiogiai nukreipti prieš nukentėjusiąją. Tikslinga taikyti stacionarinį stebėjimo metodą specializuotoje klinikoje, t.y. (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Pagerėjus būsenai, galima būtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, kad jie pakeistų sprendimą.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos 2014-04-26 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvykio aplinkybės (b. l. 1-4).

Iš pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. L. nustatyta, kad mokinio pasiekimai žymiai žemesni nei ugdymo metų tarpsniui būdingi pasiekimai (b. l. 19-20).

2014-06-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. dėl jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo (šizoafektinio sutrikimo) reikia skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 44).

2014-10-07 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 nustatyta, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo (šizoafektnio sutrikimo, mišraus tipo) paūmėjimo būsenoje, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. G. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. V. G. dėl šiuo metu stebimo lėtinio psichikos sutrikimo (šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo) negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Nepaisant šiuo metu stebimų mąstymo, emocijų ir valios sutrikimų su V. G. galima atlikti tyrimo veiksmus. V. G. gali dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo metu stebint dalinę kritiką susirgimo atžvilgiu V. G. reikia taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b. l. 52-57).

Iš susitaikymo 2014-08-06 protokolo matyti, kad J. L. atleido V. G., nes jis jos atsiprašė. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas proceso dalyviams susitaikius (b. l. 69).

2014-08-01 išrašu iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. nustatyta galutinė diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Savo ligos ir būsenos atžvilgiu V. G. yra nekritiškas, ambivalentiškas, tačiau gydymui neprieštarauja. V. G. būsena pagerėjusi. Gydymo eigoje praėjo psichomotorinis sujaudinimas, koregavosi elgesys. Prognozė: gyvenimo – gera, pasveikimo – galimi paūmėjimai, darbingumas – 40 % darbingumo lygis (b. l. 102).

Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad V. G., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Kaip matyti, V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo) ir dėl to negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl to yra nepakaltinamas. Dėl psichikos sveikatos būsenos V. G. galėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau neatvyko, nes gydėsi ligoninėje.

BK 98 str. numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padaryta viena pavojinga veika, susijusi su smurtu prieš asmenį, su kuriuo kaltinamasis gyvena kartu ir tai daro veiką dar pavojingesnę, tuo labiau, kad viską matė nukentėjusiosios sūnus. Minėta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgtina į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, eksperto išvadą ir jo parodymus teisme, konstatuoja, kad V. G. būtina paskirti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro tipo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 67-68).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad V. G. (V. G.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalimi, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.