Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. e2A-183-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
e2A-183-479/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Excargo”
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Konteka”
Civilinė byla Nr. e2A-183-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05655-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 3.3.1.18.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Excargo” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konteka” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Excargo” dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė UAB „Konteka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Excargo“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2008-05-16 su atsakove sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti vilkikus su važiuokle 20, 40 ir 45 pėdų konteineriams pervežti, pagal važtaraštį krovinį nugabenti į paskirties punktą Lietuvoje arba užsienyje ir atiduoti jį gavėjui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti. Ieškinyje nurodoma, kad šios sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei transportavimo paslaugas ir atliko krovinių pervežimą keliais šiais maršrutais: Klaipėda – Minskas (2015-12-18), Klaipėda – Minskas (2015-12-22), Klaipėda – Klaipėda (2016-02-10), Klaipėda – Klaipėda (2016-03-01), Klaipėda – Vilnius (2016-03-19), Klaipėda – Vilnius (2016-03-19), Klaipėda – Vilnius (2016-03-19), Klaipėda – Vilnius (2016-03-19), Klaipėda – Minskas (2016-03-08). Už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras (2015-12-28 – 3 615 Eur sumai, 2016-02-24 – 180 Eur sumai, 2016-03-31 – 2 190 Eur sumai, 2016-03-13 – 1 895 Eur sumai). Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė tik iš dalies. 2016-04-27 ieškovė atsakovei pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį galutinis skolos likutis sudarė 7 880 Eur. Ieškovė teigė, kad atsakovė šio akto nepasirašė ir tik įspėjus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, 2016-05-06 atsakovė sumokėjo ieškovei 1 615 Eur ir tuo skolos likutį sumažino iki 6 265 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016-05-10 išdavus teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, atsakovė sumokėjo dalį skolos, t. y. 2 870 Eur, todėl ieškinio pateikimo metu atsakovės nesumokėta skolos dalis sudarė 3 395 Eur. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 395 Eur skolos, 1 413,73 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 395 Eur skolos, 1 413,73 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 4 808,73 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-05-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 408 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2008-05-16 šalys sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti vilkikus su važiuokle 20, 40 ir 45 pėdų konteineriams pervežti, nugabenti krovinį į paskirties punktą Lietuvoje arba užsienyje ir atiduoti jį gavėjui, o atsakovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti sutartą mokestį. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2015-12-28, 2016-02-24, 2016-03-31 ir 2016-03-13 PVM sąskaitas faktūras atsakovė už suteiktas paslaugas privalėjo sumokėti ieškovei iš viso 7 880 Eur per 15 dienų nuo sąskaitų išrašymo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė 2008-05-16 pervežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir už ieškovės suteiktas paslaugas liko skolinga 3 395 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2008-05-16 pervežimo sutarties 3.3 p. nuostatas už vėlavimą atsiskaityti atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės skaičiavimu, nuo termino atsiskaityti už suteiktas paslaugas pabaigos iki 2016-06-15 delspinigiai sudarė 1 413,73 Eur. Spręsdamas dėl delspinigių dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad prieš sutarties pasirašymą ją peržiūrėjo atsakovės teisininkas, todėl teismas sprendė, jog atsakovei turėjo būti suprantama apie sutartyje nustatytus 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalaujama delspinigių suma nėra per didelė, todėl teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Excargo“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-28 sprendimo dalį dėl 1 413,73 Eur delspinigių priteisimo, taip pat sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistų atstovavimo išlaidų sumą iki 100 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 413,73 Eur delspinigių. Apeliantės teigimu, sutartyje numatytas metinis 60 procentų delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų bei kasacinio teismo praktikos, pagal kurią 0,2 procentų delspinigių dydis per dieną yra laikomas per dideliu. Atsakovė teigė, kad teismas netesybų sumą turėjo sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog pasirašant pervežimo sutartį, atsakovė naudojosi teisininko pagalba. Apeliantės teigimu, sutarties pasirašymo metu atsakovė neturėjo teisininko, todėl teismas šiomis faktinėmis aplinkybėmis negalėjo motyvuoti savo sprendimo.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žyminio mokesčio dalį, kuri buvo sumokėta už ieškovės reikalavimą dėl 1 413,73 Eur delspinigių priteisimo, nes ieškovė reikalavo neprotingai didelių netesybų. Apeliantė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji siekė sudaryti taikos sutartį, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti spręsdamas dėl šios žyminio mokesčio dalies priteisimo.Teismo priteista 300 Eur suma ieškovės išlaidoms advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelė ir neatitinka šios bylos sudėtingumo, nagrinėtų teisinių klausimų pobūdžio ir kitų reikšmingų aplinkybių, todėl ši suma turi būti sumažinta iki 100 Eur.Teismo sprendime klaidingai nurodoma ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui data, tai yra 2016-09-09, nors teismo įsakymas buvo išduotas keturiais mėnesiais anksčiau.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Konteka“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo teismo sprendimu priteistą pagrindinės skolos sumą, tačiau nesumokėjo delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė paaiškino, kad krovinių ekspedijavimo veikloje nuo 2008 metų iki šiol įprastas delspinigių dydis už įsipareigojimų nevykdymą yra 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, todėl sutartyje numatyti delspinigiai negali būti vertinami kaip per dideli. Ieškovė pažymėjo, kad dėl netinkamai atsakovės vykdomų įsipareigojimų ji patyrė finansinių nuostolių. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad atsakovei daug kartų buvo siūloma užbaigti ginčą taikiai, tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės sąlygomis ir nepagrįstai vengė vykdyti savo prievoles. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 413,73 Eur delspinigių. Apeliantės teigimu, sutartyje numatytas metinis 60 procentų delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų bei kasacinio teismo praktikos, pagal kurią 0,2 procentų delspinigių dydis per dieną yra laikomas per dideliu. Atsakovė teigė, kad teismas netesybų sumą turėjo sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (LR CK 6.73 str., 6.258 str.). Pagal LR CK 6.71 str. 1 d. nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2008-05-16 ieškovė ir atsakovė sudarė pervežimo sutartį Nr. K01, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Byloje nėra ginčo dėl skolos už suteiktas paslaugas ir jos dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 1 413,73 Eur delspinigių dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų ir nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką pervežimo sutartyje numatytas netesybų dydis turėtų būti sumažintas iki 0,02 proc. už vieną dieną. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, kuris yra vertinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. 2008-05-16 pervežimo sutarties 3.3 p. šalys susitarė, kad už pavėluotą atsiskaitymą užsakovas moka vežėjui 0,2 proc. delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo nustatyta, kad ieškovė pagal 2008-05-16 pervežimo sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. KNT2760, Nr. KNT2823, Nr. KNT2860, Nr. KNT2875 paskaičiavo atsakovei iš viso 1 413,73 Eur delspinigių. Sprendžiant dėl netesybų dydžio atsižvelgtina į tai, kad ieškovės apskaičiuotų delspinigių suma nėra neprotingai didelė lyginant ją su atsakovės skolos suma, tai yra 3 395 Eur. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė savo įsipareigojimų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNT2760 nevykdė 113 dienų, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNT2823 nevykdė 66 dienas, o pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNT2875 – 48 dienas. Taigi įsipareigojimai nebuvo vykdomi pakankamai ilgą laikotarpį, į ieškovės pretenzijas dėl skolos grąžinimo atsakovė tinkamai nereagavo, nors jai buvo žinomos aplinkybės dėl sutartyje numatytos pareigos mokėti delspinigius. Būtina įvertinti ir tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, todėl laisva valia pasirinkdama sutarties sąlygas dėl netesybų dydžio, atsakovė galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Be to, pervežimo sutartis buvo sudaryta 2008-05-16, tačiau joje numatytą delspinigių dydį atsakovė pradėjo ginčyti tik 2016 m. gegužės mėnesį ieškovei pareiškus reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sutartas netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju nėra neprotingai didelis, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovės apskaičiuotų netesybų sumos.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasirašant pervežimo sutartį, atsakovė naudojosi teisininko pagalba. Apeliantės teigimu, sutarties pasirašymo metu atsakovė neturėjo teisininko, todėl teismas šiomis faktinėmis aplinkybėmis negalėjo motyvuoti savo sprendimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad 2016-09-21 teismo posėdžio metu atsakovės vadovas teismui paaiškino, jog sutarties sudarymo metu vienas iš įmonės akcininkų turėjo teisinį išsilavinimą ir peržiūrėjo su ieškove sudaromą pervežimo sutartį. Be to, posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad tuo metu jis ir pats universitete studijavo teisę. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (LR CPK 186 str.), todėl teismo išvada dėl naudojimosi teisine pagalba sudarant sutartį yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, tai yra atsakovės atstovo paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šioje byloje atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog sutartyje numatytą delspinigių dydį lėmė nepakankamas teisinių žinių turėjimas sudarant ginčo sutartį. 2016-09-21 posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, jog sutarties sudarymo metu atsakovė neteikė didesnės reikšmės sutartyje numatytam delspinigių dydžiui, kuris, atsakovės atstovo teigimu, atitiko tuo metu buvusią komercinę praktiką. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog sutarties sąlygos atsakovei buvo aiškios ir suprantamos, todėl tai nelemia būtinybės mažinti sutartinių netesybų dydį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žyminio mokesčio dalį, kuri buvo sumokėta už ieškovės reikalavimą dėl 1 413,73 Eur delspinigių priteisimo, nes ieškovė reikalavo neprotingai didelių netesybų. Apeliantė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji siekė sudaryti taikos sutartį, todėl teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti spręsdamas dėl šios žyminio mokesčio dalies priteisimo. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Nustatyta, kad už šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo ieškovė sumokėjo iš viso 108 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įvertinusi tai, kad visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, kolegija konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteista visa žyminio mokesčio suma, iš jos ir žyminio mokesčio dalis už ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo priteista 300 Eur suma ieškovės išlaidoms advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelė ir neatitinka šios bylos sudėtingumo, nagrinėtų teisinių klausimų pobūdžio ir kitų reikšmingų aplinkybių, todėl ši suma turi būti sumažinta iki 100 Eur. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nuostatos numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad už ieškinio parengimą ieškovė advokatei sumokėjo 300 Eur. Pažymėtina, kad ši suma sudaro tik apie 15 proc. maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 p. nuostatas, kuris skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 1 929,75 Eur. Įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, ginčo sumą, atstovavimo išlaidų dydį, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju nėra per didelė.

Dėl atsakovės apeliaciniame skunde pateiktų prašymų.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendime buvo klaidingai nurodyta ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui data, tai yra 2016-09-09, nors teismo įsakymas buvo išduotas keturiais mėnesiais anksčiau. Dėl to atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašė įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą ištaisyti sprendime esančius rašymo apsirikimus. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi nutarė ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-28 sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytą ieškovės UAB „Konteka“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui dieną „2016-09-09“ ir nustatyti, kad ieškovės UAB „Konteka“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui diena yra „2016-05-09“. Taigi atsakovės skunde nurodytas rašymo apsirikimas yra ištaisytas. Pažymėtina, kad šis rašymo apsirikimas neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo atmetamas.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. LR CPK 150 str. 3 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus LR CPK 147 str. 6 d. numatytą atvejį. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra paliekama nepakeista, kolegija konstatuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai šioje byloje nėra išnykę. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-03 nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki 1 413,73 Eur, tai yra teismo priteistos delspinigių sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetamas (LR CPK 150 str. 3 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 42 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsakovė 2017-02-06 pateikė Klaipėdos apygardos teismui rašytinius įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi atsakovė žyminį mokestį sumokėjo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atmetus apeliacinį skundą, atidėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteisiamas.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėGiedrė Seselskytė