- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- II-80-409/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00042-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Astra Karpytė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo - nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato E. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 40-IL-1628-(11.1E) panaikinimo ar pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2021 m. gruodžio 22 d. gautas V. M. pranešimas, kuriame jis nurodė, kad kaimynas automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piktybiškai važiavo ant jo stovinčio ant šaligatvio, užgavo koją. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Su kaimynu vyksta konfliktas dėl statomo garažo.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2021 m. gruodžio 22 d. pagal V. M. pranešimą buvo pradėta administracinio nusižengimo byla Nr. ROIK: 0121000818493.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja I. Z. 2022 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 40-IL-303-(11.1E), kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu 1 dalies 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties (subjekto – kaltininko). Nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Atsižvelgus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus išvadą, kurioje teigiama, kad V. M. kūne sužalojimų nėra, taip pat į sunkvežimio vairuotojo (G. G.) ir automobilio vairuotojo (A. K.) paaiškinimus, padaryta išvada, kad eismo įvykio sudėties nėra, todėl byla nutraukiama.
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. 2022 m. sausio 27 d. skundu prašė panaikinti 2022 m. sausio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. nutarimą Nr. 40-IL-303-(11.1E) ir perduoti tirti ir nagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš naujo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui, arba panaikinti 2022 m. sausio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus nutarimą Nr. 40-IL-303-(11.1E) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 0121000818493 ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą už įvykdytą administracinį nusižengimą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. 2022 m. vasario 1 d. tenkino V. M. atstovo advokato E. S. skundą bei panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. nutarimą Nr. 40-IL-303-(11.1E) ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomų procesinių veiksmų atlikimui. Nutarime teigiama, kad pareigūnas tyręs galimai padarytą administracinį nusižengimą prieš priimant nutarimą nepriėmė jokio sprendimo dėl V. M. galimai patirtos fizinės žalos įvykio metu, kaip tai yra numatyta ANK 578 straipsnio 1 dalyje, tokiu būdu pažeidžiant jo procesines teises, tai yra teisę skųsti tiriančio pareigūno atsisakymą pripažinti jį nukentėjusiuoju.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja I. Z. 2022 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo vadovaujantis ANK 591 straipsniu 1 dalies 1 punktu nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad atsižvelgus į surinktus duomenis, nėra pakankamai duomenų įrodančių, kad V. M. kliudė ir sužalojo A. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodyta, kad įvykį mačiusių asmenų nėra, vaizdo kamerų įrašų nėra, todėl nepakanka įrodymų, kad A. K. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių ir byla nutrauktina.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. kovo 10 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato E. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. vasario 7 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo tirti ir nagrinėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui arba panaikinus nutarimą priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą už įvykdytą administracinį nusižengimą. Skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 7 d. nutarimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nes ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylos medžiagą išnagrinėjusi ir nutarimą priėmusi institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, byla išnagrinėta neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškintos reikšmingos bylai aplinkybės, įrodymai vertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles, neįvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai. Skunde teigiama, kad įvykis įvyko 2021 m. gruodžio 22 d. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. privačioje neaptvertoje teritorijoje, į kurią gali patekti kiti asmenys. Įvykio dieną gretimo sklypo savininkas A. K. pėsčiomis atėjo į Pareiškėjo sklypą bei sukėlė konfliktą. A. K. išplūdo Pareiškėją necenzūriniais žodžiais, po ko sugrįžęs į namus, pasiėmė šeimos nariui priklausantį automobilį, su kuriuo sugrįžęs į konflikto vietą, važiuodamas nubloškė nespėjusį pasitraukti Pareiškėją. Įvykio dieną Pareiškėją apžiūrėjęs gydytojas konstatavo nugaros apatinės dalies ir kojos kelio sumušimą bei skyrė ambulatorinį gydymą. Pareiškėjas teigia, kad automobilio vairuotojas A. K. patvirtino, kad įvykio metu buvo apgadinti automobilio valytuvas, priekinis stiklas ir apdaila prie lango. Atkreipia dėmesį, kad iš paminėtų aplinkybių matyti, kad įvykio dalyviai yra pėsčiasis Pareiškėjas ir vairuotojas A. K., kuris pats patvirtino, jog vairavo automobilį ir su juo atvažiavo į Pareiškėjo sklypą turėdamas tikslą sutrukdyti Pareiškėjui iškrauti metalinį garažą. A. K. nubloškė Pareiškėją, jį sužalodamas bei apgadindamas savo transporto priemonę, todėl įvykis įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip eismo įvykis. Pareiškėjas dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jam buvo diagnozuotas apatinės nugaros dalies skausmas, kelio sumušimas ir ūminė reakcija į stresą, skirtas ambulatorinis gydymas. Pareiškėjas pabrėžia, kad negali būti suprantama ir pateisinama, kai po įvykio praėjus devynioms dienoms, neapžiūrėjus jo įvykyje, galėjo būti duodama faktinių aplinkybių neatitinkanti medicininė išvada kai pirminės apžiūros metu jam buvo nustatyti kūno sužalojimai. Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui (KET 9 punktas). Važiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta (KET 27 punktas). Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas). Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas). Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 141 punktas). Pareiškėjo manymu, A. K. vairuodamas automobilį ir nublokšdamas jį pažeidė minėtus KET reikalavimus, nebuvo nei pagarbus, nei atsargus kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir savo turtui, nepasirinko saugaus greičio, nesaugiai manevravo ir tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, savo tariamų teisių realizavimui pasitelkdamas neteisėtos veiklos įrankį – transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu jį sužalojo ir apgadino savo automobilį. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus kodekse numatytus (šiuo atveju už eismo įvykio sukėlimą). Pareiškėjas nurodo, kad tarp aptartų A. K. veiksmų sukeliant eismo įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas ir apgadinta transporto priemonė yra tiesioginis priežastinis ryšys: A. K. vairuojamo automobilio išvažiavimas iš kiemo, neskyrus reikiamo dėmesio įsitikinti eismo saugumu pradedant važiuoti, atliekant manevravimą ir parkavimą, ar net sąmoningas važiavimas ant pėsčiojo Pareiškėjo siekiant nublokšti, toje vietoje pastatyti automobilį, lėmė tai, kad nespėjus Pareiškėjui pasitraukti įvyko transporto priemonės susidūrimas su pėsčiuoju, kuriam užkritus ant kapoto jis dar buvo vežamas, dėl ko kilo pasekmės – Pareiškėjo sužalojimas ir transporto priemonės apgadinimas. Pareiškėjas pažymi, kad A. K. neneigia vairavęs automobilį, kuris jį nubloškė, todėl automobilio sukėlusio eismo įvykį vairuotojas pažeidęs KET reikalavimus ir yra administracinio nusižengimo subjektas – asmuo, pažeidęs administracinės teisės normų reikalavimus. Taip pat nurodo, kad A. K. suvokė savo paminėtos pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo konkretaus veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 40-IL_1628-(11.1E) yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Tiriant galimai padarytus administracinius nusižengimus nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių A. K. bei V. M. galimai padarytas pavojingas neteisėtas veikas, t. y., kad A. K., vairuodamas automobilį būtų kliudęs ir sužalojęs V. M., o V. M. būtų tyčia apgadinęs automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Akivaizdu, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, o 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nuolat pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą, ir tik teismo ar bylą nagrinėjančio pareigūno prerogatyva spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Institucijos manymu, visos protingos ir įmanomos priemonės surinkti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turėjusią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, buvo išnaudotos ir išnaudojus šias priemones buvo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog iš byloje surinktų duomenų nei V. M., nei A. K. veikose nebuvo galimybės nustatyti administracinių nusižengimų požymių. Institucija nurodo, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymima, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai įrodymų neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka.
Į teismo posėdį Šiaulių apskrities VPK atstovas neatvyko, pranešta buvo tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje V. M. skundą palaikė, remdamasis jame nurodytais motyvais ir paaiškino, jog 2021 m. gruodžio 22 d. jam atvykus į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ketinant jame pastatyti metalinį garažą, kilo konfliktas su gretimame sklype – (duomenys neskelbtini) gyvenančiu A. K., kuris sėdo į savo automobilį ir važiavo link jo. Siekdamas išvengti patekimo po automobilio ratais, jis pakėlė koją, automobiliui atsitrenkus į jį, atsidūrė ant automobilio kapoto, stengėsi išsilaikyti, buvo vežamas kelis metrus, kol automobilis sustojo ir jis nuo kapoto nuslydo, atsistojo ant kojų. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, medikų pagalbos atsisakė. Vėliau, po pietų, pasijutęs blogai, kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Jam skaudėjo sumuštą koją, nugarą, buvo paskirtas gydymas. Radiologinio tyrimo neatliko. Mano, jog A. K. vairavo automobilį tyčia pažeisdamas kelių eismo taisykles ir norėdamas jį sužaloti.
Teismo posėdyje apklaustas A. K. paaiškino, jog 2021 m. gruodžio 22 d. rytą kilo konfliktas su V. M., kuris ketino pastatyti šalia jo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), seną metalinį garažą. Norėdamas, kad garažas nebūtų pastatytas, ketindamas pastatyti į tą vietą savo automobilį, sėdo į automobilį, išvažiavo iš savo namo kiemo, važiavo labai lėtai. V. M., kuris tuo metu stovėjo prie krovininio automobilio, kuriuo buvo atvežtas garažas, pribėgo prie jo mašinos, jis stabdė, o tuo metu V. M. užšoko ant jo automobilio kapoto, įsikabino į valytuvą, kuriuo subraižė lango stiklą, nušokdamas nuo kapoto apgadino automobilio apdailos detalę. Jokio eismo įvykio nebuvo, jis kelių eismo taisyklių nepažeidė, V. M. imitavo eismo įvykį.
Liudytojas G. G. teisme paaiškino, jog jis 2021 m. gruodžio 22 d. krovininiu automobiliu V. M. užsakymu atvežė metalinį garažą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tarp V. M. ir gretimo namo gyventojo kilo konfliktas, gyventojas sakė, kad jokio garažo nepastatys. Jis pats tuo metu buvo savo mašinos kabinoje, konflikto nestebėjo. Tik per veidrodėlį pamatė, kad V. M. yra ant lengvojo automobilio kapoto. Kaip jis ten atsidūrė, nematė. Išlipo iš savo mašinos, tuo metu V. M. jau stovėjo ant žemės. V. M. sakė, kad jį partrenkė. Jis pats to momento nematė. Garažo pastatyti nepavyko, jis buvo nuvežtas atgal į tą vietą, iš kurios buvo paimtas.
Liudytoja K. Z. teisme paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 22 d. vyko į įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą V. M. paaiškino, jog kilus konfliktui dėl ketinamo pastatyti garažo, kaimynas A. K. važiavo link jo automobiliu ir partrenkė. A. K. aiškino, kad jis kelių eismo taisyklių nepažeidė, tik pastatė savo automobilį prie savo sklypo tvoros, kad toje vietoje V. M. negalėtų pastatyti garažo. A. K. aiškino, kad pats V. M., imituodamas eismo įvykį, užšoko ant jo automobilio kapoto ir automobilį apgadino. Sunkvežimio vairuotojas G. G. sakė, jog paties įvykio nematė. V. M., paklaustas ar jam reikalinga iškviesti greitąją medicinos pagalbą, medikų pagalbos atsisakė.
Analogiškai įvykio aplinkybes paaiškino ir kartu su K. Z. į įvykio vietą vykęs liudytojas – policijos pareigūnas M. K..
Liudytoja J. S. teisme paaiškino, jog ji yra V. M. šeimos gydytoja. V. M. į ją kreipėsi 2021 m. gruodžio 22 d., nurodydamas, kad nukentėjo eismo įvykyje, skundėsi kojos ir nugaros skausmais. V. M. buvo nustatyti sveikatos sutrikimai ir jam paskirtas gydymas bei radiologinis tyrimas. Jos nuomone, V. M. sveikata buvo sutrikdyta.
Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas J. S. paaiškino, jog atlikus tyrimą, V. M. kūne sužalojimų nebuvo rasta, medicininiuose dokumentuose jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. M. įvykio metu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs skundo argumentus, bylos medžiagą, teisme duotus parodymus ir paaiškinimus, teismas laiko, jog skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, įgaliotos institucijos pareigūnas privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Kaip matyti iš teisme duotų parodymų ir paaiškinimų, pateiktos medžiagos, pareiškėjas – nukentėjusysis V. M. ir liudytojas – galimai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. pateikė skirtingas įvykio versijas – V. M. nurodė, jog jį vairuodamas automobilį partrenkė A. K., o šis aiškino, kad pats V. M., imituodamas eismo įvykį, užšoko ant jo automobilio kapoto. Tuo metu įvykio vietoje buvęs liudytojas G. G. nurodė, jog paties įvykio – kaip V. M. atsidūrė ant automobilio kapoto, nematė. Kitų asmenų, mačiusių įvykį nebuvo nustatyta. Vaizdo stebėjimo kameros, sumontuotos (duomenys neskelbtini), įrašas nebuvo pateiktas, nes įrašai nėra daromi. Įvykio vietoje V. M. medikų pagalbos atsisakė, nors vėliau ir kreipėsi į šeimos gydytoją, skųsdamasis kojos ir nugaros skausmu, tačiau gavęs siuntimą atlikti radiologinį tyrimą, tyrimo atlikti nenuvyko. Atlikus teismo medicinos specialisto tyrimą, jokių sužalojimų V. M. kūne nebuvo rasta. Tai teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas J. S..
Taigi, jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad A. K. automobilį vairavo pažeisdamas kelių eismo taisykles ir galimai padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 punkte (ar 423 straipsnio 2 punkte), nebuvo gauta ir yra išnaudotos visos galimybės tokius duomenis surinkti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Neginčijamų duomenų apie tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nėra. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 40-IL-1628-(11.1E), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti šį nutarimą ar jį pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo – nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato E. S. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 40-IL-1628-(11.1E), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: 0121000818493), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.