- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-172-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00235-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2009 m. birželio 23 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai teisės medžioti atėmimą 3 metams su stirnos patino žvėrienos ir ginklo CZ584 4;12x70;7x65R Nr.A5943 konfiskavimu, taip pat pasiūlyta solidariai su M. R. atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą 637 Lt žalą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. Š., medžiotojų būrelio „Mituva“ medžiotojui, skirta už tai, kad kartu su M. R. 2009 m. gegužės 30 d., apie 22.15 val., draudžiamu būdu, draudžiamu laiku ir neturėdami medžioklei reikalingų dokumentų medžiojo, t. y. medžiojo „Norkiškės“ medžiotojų klubo plotuose iš M. R. vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, neteisėtos medžioklės metu nušovė suaugusio stirnino patiną iš ginklo CZ584 4;12x70;7x65R Nr.A5943 ir paliko jį pievoje. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2, 60.3, 60.14, 60.28 ir 76.4 punktų reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. Š. skundą, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais – užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 60.2 punktas nustato, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, o taip pat draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.16 punkto reikalavimus (Medžioklės taisyklių 60.3 punktas), pagal Medžioklės taisyklių 60.28 punktą taip pat draudžiama šaudyti iš sausumos mechaninių transporto priemonių, taip pat vaikyti, numušti medžiojamuosius gyvūnus sausumos ir vandens transporto priemonėmis (šio punkto reikalavimai netaikomi, transporto priemonėms susidūrus su medžiojamaisiais gyvūnais bendrojo naudojimo keliuose), pagal Medžioklės taisyklių 60.14 punktą taip pat draudžiama medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, pagal Medžioklės taisyklių 76.4 punktą šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi inter alia pažeidimai, kai medžiojami draudžiami medžioti laukiniai gyvūnai arba medžiojamieji gyvūnai uždraustu juos medžioti laiku arba medžiojami gyvūnai, kurių medžiojimas licencijuojamas, neturint šių licencijų.
Teismas nurodė, jog A. Š. nutarimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, nes jis stirnino nenušovė, toje vietoje tą dieną nebuvo, tačiau jo paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš nušauto suaugusio stirnino (patino) apžiūros akto, nušauto stirnino vietos apžiūros akto, medžioklės patikrinimo akto, gaišenų važtaraščio, gaišenos, patologinės medžiagos patologiniam anatominiam tyrimui važtaraščio, gyvūnų lavonų skrodimo akto, neteisėtos medžioklės Čiuteikių kaime schemos, nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2, pažymos dėl ginklo kalibro nustatymo matyti, kad stirninas buvo nušautas 2009 m. gegužės 30 d. Čiuteikių kaime, iš ginklo CZ 584 4; 12X70:7X65R;Nr.A5943, kuris priklauso A. Š. Teismas pabrėžė, jog asmens kaltę patvirtina liudytojų P. S., V. K., J. J., V. P., G. S., R. R., R. T. parodymai, o A. Š. ir jo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti bylos medžiaga patvirtintus faktus bei teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes. Liudytojų M. R., A. Š., D. Š. ir E. R. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl vertintini kaip neobjektyvūs, nes jie yra A. Š. giminės bei artimi draugai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn išvengtų atsakomybės.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas klaidingai interpretavo pažymą dėl kalibro nustatymo, nes ja negalėjo būti nustatyta ir nebuvo nustatyta, kad stirninas nušautas iš ginklo CZ 584 4; 12X70:7X65R; Nr.A5943. Pažymą surašęs G. S. nėra tinkamos kvalifikacijos, į bylą nepateiktas paklausimas dėl tokios pažymos surašymo, be to, G. S. teisme patvirtino, kad paties ginklo nematė ir jokių objektyvių tyrimų neatliko, o stirninas galėjo būti nušautas bet kuriuo graižtviniu šautuvu, kurio kalibras nuo 6,5 mm ir daugiau, taip pat ir iš liudytojo V. P. turėto šautuvo „Remington“; 2) teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga nepatvirtina, kad baltos spalvos automobilis, kai buvo nušautas stirninas, važiavo miško keliu pro „Norkiškės“ medžioklės plotus, nes įrašas darytas ne įvykio metu, jame matyti kelias tarp gyvenviečių, o ne „Norkiškės“ medžioklės plotas; 3) liudytojų J. J., V. P., G. S. ir P. S. parodymais jo kaltė neįrodyta, nes G. S. ir P. S. įvykio nematė, o V. P. ir J. J. šaudžiusių asmenų nematė, be to, M. R. su V. P. yra bendravęs ne itin draugiškomis aplinkybėmis, dėl ko šis gali būti suinteresuotas per M. R. apkalbėti ir jį; 4) liudytojo J. J. parodymai, jog jis matė, kaip M. R. pravažiavo baltos spalvos mašina, kurios numeris 848, neįrodo kad matytas būtent tas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juolab, kai tokia aplinkybė jo kaltės neįrodo, o D. Š., kuris pripažino, kad M. R. buvo atvažiavęs šia mašina, buvo daromas spaudimas nurodyti tam tikras įvykio aplinkybes; 5) V. K. nenurodytas liudytoju administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl jo parodymais teismas negalėjo remtis; 6) įrodymai byloje surinkti ir užfiksuoti netinkamai, nes įrodymai buvo renkami po bylos išnagrinėjimo Institucijoje, neteisėtai prie bylos prijungta G. S. pažyma, nenustatytas stirnino mirties laikas ir t.t.; 7) Institucijos pateikti neva jį charakterizuojantys duomenys, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, neturėjo būti priimti ir vertinami (b. l. 109 – 124).
Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį A. Š. gali būti traukiamas net nepriklausomai nuo to, ar jis realiai sumedžiojo kokį nors žvėrį, ar ne. Mano, jog teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes jis atliktas įrodymų visumoje. Pabrėžia, jog liudytojas M. R. kartu su A. Š. neteisėtai medžiojo, todėl jis suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai bylos nagrinėjimo metu kito, liudytoja E. R. (M. R. motina) teikė melagingus parodymus, t. y. nurodė, jog 2009 m. gegužės 30 d. sūnus grįžo apie 21.30 val. ir kartu žiūrėjo LNK žinias, nors šeštadieniais tokių žinių nerodo, o liudytojas A. Š. – apelianto tėvas, taigi taip pat suinteresuotas bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. Š. kaltė, padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
A. Š. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų – P. S., V. K., J. J., V. P., G. S., R. R. ir R. T., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. A. Š. teiginiai, jog V. P. jį apkalba, nes šis yra bendravęs su M. R. ne itin draugiškomis aplinkybėmis, niekuo nepagrįstos prielaidos. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojo V. K. parodymais, nes jis nebuvo nurodytas liudytoju administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau toks tvirtinimas klaidingas ir nenuoseklus. V. K. pažeidimo nematė, o tik teikė raštišką paaiškinimą apie aplinkybes, netiesiogiai susijusias su įvykiu, t. y. teikė informaciją gautą per trečiuosius asmenis, todėl jis protokole liudytoju pagrįstai ir nenurodytas, be to, teisės aktai ne tik kad nedraudžia teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, rinkti įrodymus, bet ir įpareigoja tai daryti (ATPK 256 str. 3 d.). Akcentuotina ir tai, jog dauguma liudytojų teisme buvo apklausti paties apelianto iniciatyva (b. l. 72, 75 – 78), jie administracinio teisės pažeidimo protokole liudytojais taipogi nebuvo nurodyti. A. Š. taip pat teigia, jog D. Š. buvo daromas spaudimas teikti atitinkamus paaiškinimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2009 m. gegužės 30 d., 2009 m. birželio 1 d. ir birželio 5 d. paaiškinimus šis surašė pats ir juose apie jokį spaudimą neminimi (b. l. 15, 23, 36-37). Liudytojų M. R., A. Š., D. Š. ir E. R. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, jų atmetimo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Dėl apelianto keliamų abejonių dėl įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, tinkamumo ir patikimumo pasakytina, kad pažymoje „Dėl ginklo kalibro nustatymo“ ekspertas G. S. padarė vienareikšmę išvadą, jog iš pateiktų šiam ginklų sąrašo nušauto stirnino kulkos įėjimo angas galėjo padaryti ginklas CZ 584 4; 12X70:7X65R (b. l. 41). Teisėjų kolegija išsireikalavo iš Institucijos ekspertui teikto žodinio paklausimo su priedais duomenis, iš kurių bei pačios pažymos matyti, kad jie buvo pakankami atitinkamai išvadai duoti. G. S. teisme buvo apklaustas liudytoju, apeliantui buvo sudaryta galimybė šiam užduoti klausimas, ką jis sėkmingai ir darė, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo pažymą, nepagrįsti. A. Š. taip pat kelia abejones ir dėl kitų įrodymų (vaizdo įrašo, kai kurių liudytojų parodymų) reikšmingumo byloje, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog kaltė įrodyta ne pavieniais įrodymais, o jų visuma.
Apeliantas dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio nurodo, jog Institucijos pateikti jį charakterizuojantys duomenys, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, neturėjo būti priimti ir vertinami. Šiuo aspektu pasakytina, jog iš Institucijos nutarimo matyti, kad griežta nuobauda parinkta atsižvelgus į šiurkštų pažeidimo pobūdį, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pažeidimo padarymą grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.), ir jokie kiti A. Š. charakterizuojantys duomenys, nors ir pirmosios instancijos teismo pažymėti kaip neigiamai apibūdinantys asmenį, nuobaudos parinkimui įtakos neturėjo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.