Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-11-25 · Civilinė byla Nr. e2-5806-867/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-25
Bylos Nr.
e2-5806-867/2024
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01010-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Atsakovas
M. V.
Advokatai
Linas Jurevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5806-867/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01010-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.2.3; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,dalyvaujant ieškovės Valstybinio studijų fondo atstovei S. Z.,atsakovei M. V., atsakovės atstovui advokatui Linui Jurevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 810,94 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti; 29,19 Eur delspinigių, 5% metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio bei kitų procesinių dokumentų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė su Klaipėdos universitetu 2010-07-26 sudarė sutartį Nr. VFV-209 (toliau – Sutartis), pagal kurią ji buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą ir 2012-08-29 studijas nutraukė. Vadovaujantis iki 2016-12-31 galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi, Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4.1 punktu bei Sutarties 11.4 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu atsakovė 810,94 Eur skolą privalėjo grąžinti ieškovui per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nurodo, kad 2012-12-17 išsiuntė atsakovei įspėjimą Nr. IS 2047, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2015-12-17. Nors AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, įspėjimas nebuvo įteiktas atsakovei, tačiau pagal Aprašo 9 punktą, kai Valstybinis studijų fondas (toliau – ir Fondas) išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie grąžintinų lėšų dydį ir jų grąžinimo tvarką. Kadangi atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jai buvo skaičiuojami delspinigiai – 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (už 180 dienų), skaičiuojant delspinigius nuo 2015-12-18. Nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį, nes prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, o ieškinio senaties taikymui terminuotų prievolių atveju taikoma CK 1.127 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtina, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nurodo, kad paskutinė diena apmokėti skolą atsakovei suėjo 2015-12-17, į teismą kreipėsi 2024-04-29, t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Nurodo, kad atsakovė neatitinka nė vienos iš Aprašo 6 punkte nurodytos aplinkybės, nes atsakovės studijos buvo nutrauktos akademinių atostogų metu, bet akademinės atostogos buvo suteiktos jau prasidėjus ketvirto semestro studijoms ir išbraukimo metu už ketvirtą semestrą atsakovė nebuvo atsiskaičiusi (semestro pradžia 2012-02-01, semestro pabaiga 2012-08-31). Nurodo, kad atsakovės sudarytos 2010-07-26 studijų sutarties Nr. VFV-209 11.4 papunktyje buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, studentas, nutraukęs sutartį ar pašalintas iš aukštosios mokyklos, jos nustatyta tvarka, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Sudarydama studijų sutartį ir susipažinusi su jos sąlygomis, atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, kad jų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintai iš aukštosios mokyklos) atsiras prievolė grąžinti lėšas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriamuose nurodė, kad su ieškiniui nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškinio senatį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovui apie tai, jog atsakovė nutraukė studijų sutartį vėliausiai tapo žinoma 2012-10-12, vadinasi ieškinys galėjo būti pateiktas vėliausiai 2022-10-13, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi 2024-04-29, t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ji iki šiol apie ieškinyje nurodytas aplinkybes nieko nežinojo daugiau nei 12 metų nuo studijų nutraukimo. Studijų sutartį su aukštąja mokykla – Klaipėdos universitetu, ji nutraukė dėl tuo metu nepalankiai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių. Nutraukiant Sutartį jai niekas neužsiminė apie prievolę grąžinti lėšas ieškovei, be to universiteto administracijos buvo informuota, kad jokių lėšų grąžinti nereikės, todėl ji studijų ir sutartį nutraukė. Kad ji turėjo teisėtus lūkesčius, jog ji nėra ir nebus skolinga ieškovei, pagrindžia tai, kad ji tame pačiame universitete vėliau tęsė tas pačias studijas, t.y. studijavo toje pačioje studijų programoje kaip ir 2010-07-26 studijų sutarties pagrindu, tačiau valstybės nefinansuojamoje vietoje ir 2015 m. baigė tą pačią studijų programą bei įgijo bakalauro diplomą. Po studijų baigimo ji iš Valstybinio studijų fondo gavo 2015­-12-02 elektroninį laišką dėl studijų kainos kompensavimo, kurio pagrindu jai buvo išmokėta kompensacija už studijas, kurias ji baigė ir įgijo bakalauro laipsnį 2015 m. 2018 m. ji Klaipėdos universitete įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį, tačiau nei šių studijų metu, nei po jų nebuvo informuota apie tariamą prievolę ieškovei. Nurodo, kad pati ieškovė nurodo, kad jai siųstas įspėjimas nebuvo įteiktas ir ieškovei tai buvo žinoma, todėl mano, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad studijų nutraukimo metu ji jokių įsiskolinimų neturėjo, sėkmingai be akademinių skolų buvo baigusi tris studijų semestrus, todėl mano, kad ji atitinka Aprašo 6.1 punkte numatytus kriterijus, todėl turėjo būti atleista nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą. Nors ketvirtasis studijų semestras prasidėjo 2012-02-01, tačiau prašymą dėl akademinių atostogų suteikimo ji pateikė 2012-04-10, t. y., kai dar nebuvo prasidėjusi egzaminų sesija.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus. Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu egzistavo visos Aprašo 4 punkte nurodytos aplinkybės, būtinos prievolei atsakovei kilti, tai yra atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje vietoje ir studijos buvo nutrauktos. Atsakovė prasidėjus ketvirtam semestrui išėjo akademinių atostogų, o vėliau pateikė prašymą nutraukti studijas. Atsakovė 4 semestro nebaigė, už jį nėra atsiskaičiusi, todėl atsakovei negali būti taikomas Aprašo 6.1. punktas. Atsakovei suteikiant kompensaciją už vėlesnes studijas universitete nebuvo vertinama, ar atsakovė turi įsiskolinimui ieškovui už ankstesnes studijas, kadangi kompensacija buvo suteikta už nefinansuojamą studijų vietą. Nesutinka su prašymu taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ji studijas nutraukė būdama įsitikinusi, kad už jas mokėti nereikės, kadangi tokią informaciją jai suteikė universitetas. Nurodė, kad jei ji būtų žinojusi, kad reikės sumokėti ji nebūtų nutraukusi studijų. Apie tai, kad ji turi sumokėti sužinojo tik gavusi ieškinį iš teismo. Paaiškino, kad ji iki studijų pradžios gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini), todėl jokio ieškovo siųsto pranešimo ji negavo, be to ji vėliau tame pačiame universitete baigė studijas, įgijo bakalauro laipsnį, magistro ir net dirbo.

Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2022-10-13. Mano, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių dėl atsakovės tinkamo informavimo, nors žinojo, kad atsakovei siųstas pranešimas dėl skolos sumokėjimo grįžo neįteiktas. Mano, kad atsakovė atitinka visas Aprašo 6.1. punkte numatytas sąlygas. Paaiškino, kad atsakovė studijų sutartį nutraukė būdama akademinėse atostogose ir per tą laiką atsakovei nebuvo teikiamos akademinės paslaugos, nes ji nelaikė egzaminų, įskaitų. Nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovė negali įrodyti, kad ji nelankė paskaitų, nes dokumentai nėra išlikę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė su Klaipėdos universitetu 2010-07-26 sudarė pirmosios pakopos (vientisųjų) studijų valstybės finansuojamo studento studijų sutartį Nr. VFV-209, pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą. 2012-04-10 atsakovė pateikė prašymą „Dėl akademinių atostogų“, kuriuo prašė dėl asmeninių priežasčių suteikti akademines atostogas nuo 2012-04-10 iki 2013-04-10. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 2012-04-10 įsakymu Nr. 43H-75 „Dėl akademinių atostogų“ atsakovei buvo suteiktos akademinės atostogos nuo 2012-04-06 iki 2013-04-06. 2012-08-27 atsakovė pateikė prašymą „Dėl akademinių atostogų nutraukimo“, kuriuo prašė išbraukti ją iš studentų sąrašų nutraukiant paimtas akademines atostogas. Klaipėdos universiteto rektoriaus 2012-08-29 įsakymu Nr. 43H-R-57 „Dėl studentų išbraukimo“ atsakovė buvo išbraukta iš studijuojančiųjų sąrašų pačiai prašant.

Klaipėdos universitetas 2012-10-05 raštu „Dėl Klaipėdos universiteto studentų nutraukusių studijas ir pašalintų asmenų sąrašo“ Nr. 5-045 informavo ieškovę, jog atsakovė 2012-08-29 pateikė prašymą savo noru nutraukti 2010-07-26 sudarytą Sutartį. Minėtame rašte nurodyta einamųjų metų studijų programos metinė kaina – 1 621,87 Eur (5 600,00 Lt).

2012-12-17 ieškovas atsakovei išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. IS 2047, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2015-12-17 privalo grąžinti į ieškovės sąskaitą valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, t. y. 810,94 Eur (2 800,00 Lt). Minėtame įspėjime taip pat nurodyta, jog negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovei siųstas ieškovo įspėjimas grįžo neįteiktas, nes atsakovė jo neatsiėmė per siuntos saugojimo pašte laikotarpį ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ieškovė yra biudžetinė įstaiga, vykdanti funkcijas, nustatytas Valstybinio studijų fondo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993m. nutarimu Nr. 540 „Dėl Valstybinio studijų fondo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatos). Pagal šių nuostatų 7.4. papunktį, Fondas administruoja valstybės lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka asmenys, kurie studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose, yra pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė studijavo Klaipėdos universitete, vėliau paėmėm akademines atostogas, kurių metu pateikė prašymą išbraukti iš studentų sąrašų ir jos prašymas buvo patenkintas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK) 1.124 straipsnis). Ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Teismas, spręsdamas atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagrįstumą, turi nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui, kada jis prasidėjo ir kada pasibaigė, ar reikalavimas pareikštas po ieškinio senaties termino pasibaigimo, ar nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat ar nėra prievolė įvykdyta po ieškinio senaties termino pasibaigimo ir ar nėra įstatyme įtvirtinto ribojimo taikyti ieškinio senatį, įskaitant CK 1.133 straipsnyje nustatytą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021).

CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Atsakovės teigimu, ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2012-10-12, t.y. gavęs iš Klaipėdos universiteto 2012-10-05 raštą „Dėl Klaipėdos universiteto studentų nutraukusių studijas ir pašalintų asmenų sąrašo“ Nr. 5-045, todėl mano, kad ieškinys turėjo būti pateiktas iki 2022-10-13, tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi 2024-04-29, t. y. praleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė iš universiteto sąrašų buvo išbraukta 2012-08-29 Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu. Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2011-10-30 iki 2012-10-13) 7 punktas nurodo, jog aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia fondui šio aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iš Klaipėdos universiteto sąrašų buvo išbraukta ketvirto semestro metu (2012-08-29), kuris truko nuo 2012-02-01 iki 2012-08-31, Klaipėdos universitetas nuo naujo semestro pradžios (2012-09-01), t. y. 2012-10-05 išsiuntė ieškovui raštą „Dėl Klaipėdos universiteto studentų nutraukusių studijas ir pašalintų asmenų sąrašo“ Nr. 5-045.

Pagal minėto Aprašo 9 punktą Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, gavusi 2012-10-05 pranešimą, jog atsakovė nuo 2012-08-29 nutraukė studijas Klaipėdos universitete, 2012-12-17 išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, t.y. iki 2015-12-17, privalo grąžinti į Fondo sąskaitą 810,94 Eur (2 800,00 Lt), o negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Nustatyta, kad įspėjimas atsakovei buvo išsiųstas tiek Sutartyje, tiek Klaipėdos universiteto pateiktame sąraše nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tą patį savo gyvenamosios vietos adresą atsakovė nurodė ir 2013-02-04 su Klaipėdos universitetu sudariusi naują studijų sutartį Nr. 2013/14. Pažymėtina, nors bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes atsakovė jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, tačiau remiantis Aprašo 9 punktu ieškovei išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ji neinformavo universiteto apie jos pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą bei patvirtino, kad studijų sutartyje nurodytas adresas yra jos tėvų adresas.

Be to, pažymėtina, kad Sutarties 11.4. punkte numatyta, jog studentas įsipareigoja į valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, kai studentas šios Sutarties 22 ir 23 punktuose nurodytais atvejais, nutraukia šią Sutartį. Pagal Sutarties 22 punktą studentas turi teisę bet kada nutraukti Sutartį išstodamas iš universiteto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė jau sudarydama Sutartį buvo supažindinta su jos sąlygomis ir kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo žinoti, jog nutraukus Sutartį, gali tekti sumokėti pinigines lėšas už valstybės finansuojamą studijų vietą. Atsakovės nurodomi argumentai, kad jai nutraukiant Sutartį buvo patvirtina, jog už studijas mokėti nieko nereikės, yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

Atsakovės teigimu, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-10-12, t. y. kai ieškovas gavo duomenis apie atsakovės studijų nutraukimą. Minėta, jog CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Šioje civilinėje byloje jau nustatyta, jog Aprašo 9 punkte nurodytas 3 metų terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, per kurį asmuo, nutraukęs studijas savo noru arba pašalintas iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka, privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą Fondo (ieškovo) sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prievolei buvo nustatytas 3 metų įvykdymo terminas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos (2012-12-17), taip pat vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus Aprašo 9 punkte nurodytam 3 metų prievolės įvykdymo terminui, t.y. 2015-12-17. Vadovaujantis išdėstytu atsakovės argumentas, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-10-12 atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad terminas ieškovui pateikti ieškinį turi baigtis 2025-12-17 (Aprašo 9 punktas, CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys teismui pateiktas 2024-04-30, t. y. nepraleidus dešimties metų ieškinio senaties termino.

Dėl 810,94 Eur valstybės biudžeto lėšų priteisimo

Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 810,94 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, argumentuodama, jog ji atitinka Aprašo 6.1. punkte nustatytas sąlygas, todėl ji turi būti atleista nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (galiojusio iki 2016-12-31) 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą, yra Aprašas. Pagal Aprašo 4.1-4.2 punktus, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau nei 30 bazinės socialinės išmokos dydžių pirmosios studijų pakopos bei vientisųjų studijų studentams (Aprašo 5-5.1 punktai).

Pagal Aprašo 6 punktą Fondas atleidžia Aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (Aprašo 6.1 punktas). Vadinasi, siekiant, kad asmuo būtų atleistas nuo lėšų grąžinimo turi atitikti visas tris sąlygas, numatytas Aprašo 6.1 punkte.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2012-04-10 pateikė prašymą dėl asmeninių priežasčių suteikti akademines atostogas nuo 2012-04-10 iki 2013-04-10. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekano 2012-04-10 įsakymu Nr. 43H-75 „Dėl akademinių atostogų“ atsakovei buvo suteiktos akademinės atostogos nuo 2012-04-06 iki 2013-04-06. 2012-08-27 atsakovė pateikė prašymą „Dėl akademinių atostogų nutraukimo“, kuriuo prašė išbraukti ją iš studentų sąrašų, nutraukiant paimtas akademines atostogas. Klaipėdos universiteto rektoriaus 2012-08-29 įsakymu „Dėl studentų išbraukimo“ Nr. 43H-R-57 atsakovė buvo išbraukta iš studijuojančiųjų sąrašų jos pačios prašymu. Vertinant, ar atsakovė atitinka Aprašo 6.1 punkte nustatytas sąlygas sutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmuosius tris studijų semestrus ji baigė be akademinių skolų. Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos universiteto 2024-06-11 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 4-538. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja atitinka Aprašo 6.1 punkte numatytas dvi sąlygas, t. y. ji baigė studijų semestrą aukštosios mokyklos nustatytu laiku ir neturėjo akademinių skolų.

Tuo tarpu įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, jog atsakovė neatitinka Aprašo 6.1 punkte nustatytos trečios sąlygos – ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešti aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Pažymėtina, jog minėtame Klaipėdos universiteto 2024-06-11 rašte nurodyta, kad įprastai universitete rudens semestras prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi sausio 31 d., o pavasario semestras prasideda vasario 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl akademinių atostogų suteikimo pateikė 2012-04-10, t. y. kai pavasario (ketvirtas) semestras jau buvo prasidėjęs, prašymą išbraukti iš studentų sąrašų atsakovė pateikė 2012-08-27 (to paties ketvirto semestro metu), būdama akademinėse atostogose. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad atsakovei negali būti taikomas Aprašo 6.1 punktas, sudarantis pagrindą atleisti ją nuo lėšų į valstybės biudžetą mokėjimą, kadangi prašymas išbraukti ją iš studijuojančiųjų sąrašų pateiktas praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo ketvirto semestro pradžios. Be to, pažymėtina, jog Klaipėdos universiteto 2024-05-24 raštas „Dėl M. D. P. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ Nr. 5-282 taip pat patvirtina, kad atsakovės studijų nutraukimo aplinkybės neatitinka nė vienos Aprašo 6 punkte nurodytos aplinkybės – atsakovė buvo išbraukta iš studijų akademinių atostogų metu, bet akademinės atostogos buvo suteiktos jau prasidėjus ketvirto semestro studijoms. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ji ketvirto semestro metu negavo jokių akademinių paslaugų – nelaikė egzaminų, įskaitų – todėl neturi mokėti studijų kainos, šiuo atveju vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, nepagrįsti, todėl atmestini. Be to, pažymėtina, jog Klaipėdos universitetas 2024-09-25 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 4-045, atsakydamas į atsakovės atstovo 2024-09-16 prašymą (dėl atsakovės ketvirto studijų semestro akademinių užsiėmimų plano/tvarkaraščio) nurodė, kad tokios informacijos suteikti negali dėl trumpalaikio dokumentų saugojimo termino. Aplinkybė, jog atsakovė nelaikė jokių ketvirto semestro egzaminų nepaneigia jos pareigos sumokėti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti. Kadangi atsakovė iš studijuojančiųjų sąrašų buvo išbraukta savo noru, todėl atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, jai kilo prievolė grąžinti 50 procentų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog aplinkybė, kad atsakovė tame pačiame universitete vėliau tęsė tas pačias studijas, 2015 m. baigė tą pačią studijų programą, įgijo bakalauro diplomą ir po studijų baigimo Valstybinis studijų fondas informavo atsakovę, kad jai buvo išmokėta kompensacija už studijas, sudaro pagrindą nemokėti ieškinyje nurodytas lėšas. Pažymėtina, jog pagal 2010-07-26 Sutartį atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tuo tarpu iš byloje esančio Klaipėdos universiteto rektoriaus 2013-01-31 įsakymo „Dėl priėmimo į aukštesnį semestrą“ Nr. S-431 matyti, kad atsakovė buvo priimta į ketvirto semestro valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Kadangi atsakovė vėlesnes studijas tęsė jau valstybės nefinansuojamoje vietoje pagal su Klaipėdos universitetu 2013-02-04 sudarytą naują studijų sutartį, todėl sprendžiant klausimą dėl vėlesnių studijų kompensavimo neturėjo būti vertinamos aplinkybės, ar atsakovė turi ankstesnių/kitų įsipareigojimų ieškovui.

Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog dėl ieškovo neveikimo, pasyvumo, atsakovei užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises, kadangi dėl trumpo saugojimo terminų Klaipėdos universitete nebėra išlikusių įrodymų.

CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 21 punktas; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 38 punktas). Vadinasi, pirmiausiai turi būti nustatomos atsakovės visos civilinės atsakomybės sąlygos ir tik tada vertinamas atleidimo nuo jos pagrindo buvimas. Pažymėtina, jog įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, ieškovo keliamų reikalavimų pobūdį atsakovei, darytina išvada, kad civilinės atsakomybės atsakovei kėlimo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas dėl šio atsakovės atstovo išreikšto prašymo baigiamųjų kalbų metu plačiau nepasisako.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje vietoje ir buvo išbraukta iš studijuojančiųjų sąrašų savo noru. Atsakovės argumentai, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, o vadovaujantis Aprašo 6.1 punktu atsakovė turėjo būti atleista nuo lėšų mokėjimo, atmesti, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negrąžino valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, taip pat į tai, jog ieškinys dėl šios skolos pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 810,94 Eur valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Dėl 29,19 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 29,19 Eur delspinigius, taikant 0,02 procentų delspinigių dydį, skaičiuojant už paskutines 180 dienų nuo 2015-12-18.

Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbu metu nurodė, jog nusprendus teismui ieškinį tenkinti, prašo nepriteisti delspinigių ir procesinių palūkanų. Delspinigių dydžio ir apskaičiavimo tvarkos atsakovas neginčija (CPK 187 straipsnis).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Aprašo 10 punkte numatyta, jog už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už 180 dienų, pradedant juos skaičiuoti nuo terminuotos prievolės įvykdymo termino pabaigos, t.y. nuo 2015-12-18. Sutrumpinto ieškinio senaties termino delspinigiams atsakovė taikyti neprašė (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).

Atsakovė per nustatytą terminą prievolės neįvykdė, t. y. negrąžino ieškovui valstybės biudžeto lėšų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 29,19 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 840,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai ir jis įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. V., 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų ir 94 ct) skolos, 29,19 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 19 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (840,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Valstybinio studijų fondo naudai.

Priteisti iš atsakovės M. V. 22,00 Eur (dvidešimt du eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė