Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. D. atskirąjį skundą (pavadintą apeliaciniu skundu) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/00880 pagrįstumo.

2. Pareiškėjas V. D. prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/00880, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės E. J. D. turto. Pažymėjo, jog pateiktas skundas dėl antstolio S. M. veiksmų, atliktų priėmus 2016-03-09 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą skolininko sutuoktinei E. J. D., todėl tikslinga sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (b. l. 1).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/00880.

4. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentus, padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat įvertino preliminarų skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą ir nurodė, jog negalima daryti išvados apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (b. l. 1-12).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu (pavadintu apeliaciniu skundu) apeliantas (pareiškėjas) V. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, neatkreipdamas dėmesio į tai, jog antstolis S. M. pareiškėjo skolą „nurašo“ iš pareiškėjo sutuoktinės E. J. D. gaunamo darbo užmokesčio. Pažymi, jog pareiškėjo skola susidarė iki santuokos su sutuoktine įregistravimo, todėl išieškojimas iš sutuoktinės darbo užmokesčio atliekamas neteisėtai. Mano, jog antstoliui „nurašant“ 100 proc. darbo užmokesčio, būtina skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (b. l. 17).

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą (pavadintą apeliacinius skundu) antstolis S. M. prašo teismo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjo sutuoktinės E. J. D. sąskaitos areštuotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 666 straipsnio 1 dalies ir 667 straipsnių pagrindais siekiant nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o išieškojimas iš sutuoktinės vykdomas nebuvo. Nurodo, jog skolininko sutuoktinei pateikus 2016-03-24 antstoliui dokumentus, patvirtinančius, jog į areštuotą sąskaitą gaunamas darbo užmokestis, priimtu 2016-03-24 patvarkymu visi pareiškėjo sutuoktinės sąskaitoms taikyti apribojimai yra panaikinti, todėl pareiškėjas be pagrindo remiasi aplinkybe, jog iš sutuoktinės sąskaitos nurašytos lėšos (b. l. 23-24).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pareiškėjas V. D. dėl skundžiamos nutarties, kuria atsakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padavė apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad skundas dėl minėtos nutarties apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjamas taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK XVI skyriaus antrasis skirsnis), todėl pateiktas apeliacinis skundas laikytinas atskiruoju skundu.

8. Nustatyta, jog antstolis S. M. vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-28 nutarimą Nr. A2.1.-2869-821/2010 dėl 289,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo valstybės naudai (b. l. 15). Byloje nekyla ginčo dėl to, jog vykdydamas išieškojimą antstolis 2016-03-09 priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą skolininko sutuoktinei E. J. D.. Iš antstolio atsiliepimo nustatyta, jog 2016-03-24 patvarkymu visi pareiškėjo sutuoktinės sąskaitoms taikyti apribojimai yra panaikinti. Pareiškėjas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0170/10/00880 (b. l. 1-3).

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.

10. Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį skundo (dėl antstolio veiksmų) padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kadangi procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis).

11. Apeliantas įrodinėja, jog antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimą iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, o pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs minėtos aplinkybės, be pagrindo netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti pareiškėjo ar jo sutuoktinės interesai ar būtų padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog aplinkybė, kad antstolis priėmė 2016-03-09 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose, dar nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, kadangi vien tik minėto dokumento priėmimas, neatliekant išieškojimo, nesukėlė realios grėsmės pareiškėjo ar jo sutuoktinės interesams. Kita vertus, antstolis atsiliepime nurodė, jog 2016-03-24 patvarkymu visi pareiškėjo sutuoktinės sąskaitoms taikyti apribojimai yra panaikinti, dėl ko vertintina, kad pasiektas iš esmės tapatus teisinis rezultatas.

13. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems apylinkės teismo argumentams, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.

14. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19174-937/2016, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinant. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi aukščiau išdėstyti argumentai taip pat nepatvirtina vykdymo veiksmų sustabdymo būtinybės.

15. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog skolos išieškojimas iš sutuoktinės darbo užmokesčio nepagrįstas dėl skolos susidarymo iki santuokos neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Kita vertus, antstolio veiksmai, susiję su išieškojimu iš bendrąja jungtine nuosavybe apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančio bendrąja jungtine nuosavybe turto įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-19174-937/2016, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dėl jos pasisakyti.

16. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.