Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovo „Swedbank“, AB atstovui Aldui Praninskui, atsakovo Raimondo K. S. ir trečiojo asmens D. S. atstovui advokatui Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui Raimondui K. S., tretiesiems asmenims BUAB „Raimonda“, D. S. dėl negrąžinti kredito.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „Raimonda“ 2001-10-26 pasirašė Kredito linijos sutartį Nr. 476 (toliau – Kredito sutartis), remiantis kuria kredito gavėjui buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas (t.1, b.l. 55-58). Sutarties sąlygos eilę kartų buvo keičiamos, papildomos atskirais susitarimais. 2009-02-21 išdėstyta nauja Kredito sutarties sąlygų redakcija, fiksuojant, kad yra suteiktas 591 000 Lt sumos kreditas (t.1, b.l. 59-94, 7-9, t.2, b.l. 5). 2008-02-21 atsakovas pasirašė laidavimo sutartį, laiduodamas už UAB „Raimonda“ ieškovui dėl kredito grąžinimo iki 2009-02-21 (t.1, b.l. 146- 147). 2009-02-21 Laidavimo sutartimi Nr.476LA1 atsakovas Raimondas K. S. užtikrino Bankui tinkamą kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą dėl 591 000 Lt kredito grąžinimo iki 2009-08-21 (t.1, b.l. 13-14). Be to, įsipareigojimų pagal Kredito sutartį užtikrinimui buvo įkeistas 0,0554 ha žemės sklypas su pastatais, adresu Tauro g. 24, Kaunas, bei 0,0659 ha žemės sklypas, garažas, sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini)r., ir kontora su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.15-33).

Kauno apygardos teismo nutartimi kredito gavėjui UAB „Raimonda“ buvo iškelta bankroto byla. 2009-07-08 teismo nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti „Swedbank“, AB kreditoriniai reikalavimai 1 000 975,06 Lt sumai (t.1, b.l. 36). Ieškovas 2009-05-07 pareikalavo atsakovą vykdyti laiduotojo pareigas pagal Laidavimo sutartį Nr.476LA1 ir iki 2009-05-18 grąžinti 600 633,65 Lt skolą pagal Kredito sutartį Nr.476 (t.1, b.l. 34). Duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui likusią kredito sumą, byloje nėra, atsakovas tokių faktų nenurodė ir savo atsiliepime į ieškinį.

Pardavus įkeistą 0,0659 ha žemės sklypą, garažą, sodo pastatą, 0,0554 ha žemės sklypą ir kontorą su rūsiu, Bankui grąžinta 913 800 Lt (t.1, b.l. 96, 97, 35). Įvertinus gautas lėšas, Kauno apygardos teismo 2009-11-16 ir 2011-05-30 nutartimis bankroto byloje patvirtintas sumažintas „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas 87 175,06 Lt (t.1, b.l. 38, 39). Iš bendros 87 175,06 Lt finansinį reikalavimą sudarančios skolos ieškovui, 66 960,03 Lt dydžio skolą sudaro BUAB „Raimonda“ negrąžintas kreditas pagal Kredito sutartį Nr.476, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas (t.1, b.l. 35).

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės ( CK 6.76 str.1d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Laiduotojo prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.).

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas Kredito sutartimi suteikė UAB „Raimonda“ 591000 Lt kreditą ir šalys susitarė dėl galutinės atsiskaitymo datos 2009-08-21 (2009-02-21 susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo). BUAB „Raimonda“ 2009-04-09 paskelbtas bankrotas, ji savo prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį neįvykdė, teismo nutartimi yra patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai, į kurių sudėtį įeina ir skola pagal Kredito sutartį, todėl atsakovui, kaip laiduotojui pagal Kredito sutartį, atsirado pareiga solidariai atsakyti už BUAB „Raimonda“ prievoles pagal Kredito sutartį ieškovui (CK 6.76str. 1d., 6.81str.1d.), o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų prievolę už BUAB „Raimonda“ (CK 6.6str.4d.). Iškėlus skolininkui bankroto bylą, visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (Įmonių bankroto įstatymo 16 str.), todėl laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo šalutinę prievolę.

Laidavimo sutartimi atsakovas visu savo turtu laidavo už UAB „Raimonda“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartyje nurodytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą (Laidavimo sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktai). Laidavimo sutarties šalys susitarė, kad atsakovo įsipareigojimai galioja iki visiško UAB „Raimonda“ įsipareigojimų pagal Kredito sutarties sąlygas įvykdymo (Laidavimo sutarties 9.1 p.). Esant tokiam susitarimui nėra pagrindo vertinti, kad laidavimas yra neterminuotas, todėl CK 6.89 str. nuostatos netaikytinos. Įvertinus šalių pasirašytos sutarties ir susitarimų sąlygas, sprendžiama, kad atsakovo nurodyti argumentai, kad prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė CK 6.88str.1d. pagrindu, nes ieškovas reikalavimą laiduotojui pareiškė pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo tos dienos, kada UAB „Raimonda“ iškelta bankroto byla, yra nepagrįsti. Laidavimo sutarties 9.1 p. šalys susitarė, kad ši sutartis galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo. Teismo vertinimu, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog laiduotojo prievolė pagal Laidavimo sutartį pasibaigia tik visiškai įvykdžius Kredito sutartimi, su visais galimais jos papildymais ir pakeitimais, numatytas prievoles. Taigi, atsakovo sudarytos Laidavimo sutarties įsipareigojimų galiojimo terminas siejamas ne su galutinio kredito grąžinimo termino suėjimu ar nutarties iškelti bankroto bylą kredito gavėjui įsigaliojimu, o su visišku prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymu, todėl šiuo atveju CK 6.88 str.1d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia Laidavimo sutarties sąlyga, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta bei atitinka laidavimo kaip akcesorinės prievolės pobūdį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl laidavimo pabaigos, laikosi tokios praktikos: bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas ( Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepimo argumentų, kad atsakovas turėtų būti laikomas silpnesniąja Laidavimo sutarties šalimi, kad atsižvelgtina į tai, jog laidavimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, kad sąlyga dėl sutarties galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo yra numatyta bendrosiose sutarties nuostatose, kad nepaisyta šalių susitarimo fakto, jog laiduojama už terminuotą prievolę, todėl, atsakovo nuomone, negalima traktuoti, kad laiduotojas laisva valia siekia tokių teisinių padarinių, teismas pabrėžia: nustatytomis bylos aplinkybėmis nagrinėjama sutarties sąlyga dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas netaikomas. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193str.1d.). Atsakovas nėra laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi, nes jis kaip kredito gavėjo vadovas dalyvavo derantis dėl Kredito sutarties sąlygų ir jų įvykdymo užtikrinimo įkeičiant turtą ir laiduojant jam asmeniškai savo visu turtu, dalyvavo pasirašant visus susitarimus keičiant ir papildant Kredito sutarties sąlygas, Laidavimo sutartis. Prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tik iki tol, kol bus grąžintas visas kreditas, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas nebuvo susipažinęs su sutarties bendrosios dalies nuostatomis ir su jomis nesutiko, nes, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovas daug kartų vykdė derybas su Banku, dėl ko buvo keičiamos ir pildomos sutarties sąlygos. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad laidavimo sutarties galiojimo sąlyga nurodyta nepaisant šalių susitarimo fakto, yra niekuo nepagrįsta. Visų pirma, Laidavimo sutartis nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta, teismas pažymi, kad atsakovas nepareiškė reikalavimų dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jis, būdamas išsilavinęs asmuo, turėdamas verslo patirties, būdamas kredito gavėjo vadovu, turėjo rūpintis, kad Kredito sutarties sąlygos būtų priimtinos bendrovei ir jam, kaip kredito gavėjo laiduotojui.

Trečiojo asmens D. S. argumentai dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės nebuvimo bei neteisėto išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, nepagrįsti, nes ieškinys yra pareikštas vien tik atsakovo R.K. S. atžvilgiu, nėra reikalaujama solidarios sutuoktinių atsakomybės pagal Laidavimo sutartį.

Atsakovas prašomo priteisti negrąžinto kredito dalies dydžio - 66 960,03 Lt neginčijo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Visais atvejais procesinės palūkanos laiduotojui už jo paties prievolės termino praleidimą pradedamos skaičiuoti nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, teismas sprendžia, jog reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Ieškovas paduodant ieškinį yra sumokėjęs 2009,00 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 45). Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, sumokant žyminį mokestį (CPK 79 str., 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 50,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „Swedbank, AB, į.k. 112029651, buveinė: Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, a.s. LT21 7300 0100 7048 0848, iš atsakovo Raimondo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. v.: (duomenys neskelbtini)66 960,03 Lt (šešiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties litų 3 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (66 960,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2009 Lt (du tūkstančius devynis litus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų sumokant žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo Raimondo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. v.: (duomenys neskelbtini), 50,75 Lt (penkiasdešimt litų 75 ct) pašto išlaidų (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.