- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2YT-13449-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01043-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė sutuoktinė A. B..
1.1. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. B.. Testamento sutuoktinis nepaliko. Santuokoje su V. B. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Nesantuokinių vaikų V. B. neturėjo. Vyro mirties dieną šalyje buvo paskelbtas karantinas, Raseinių rajone sergamumas buvo itin aukštas, kiek žinojo iš žiniasklaidos, daugelio įstaigų veikla buvo sustabdyta. Turtas, kurį buvo įsigiję gyvendami santuokoje, buvo registruotas pareiškėjos vardu, dėl jo valdymo ir naudojimo jokių keblumų nekilo. Santuokos metu įsigijo 1,1131 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,5871 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,20 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3,0170 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5,1176 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta išsimokant už perkamus žemės sklypus, dėl ko Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimas už įsigytą turtą. Nors įsigyti žemės sklypai viešajame registre registruoti pareiškėjos vardu, tačiau jie įsigyti jai su V. B. gyvenant santuokoje, ir iš bendrų lėšų mokant įnašus už perkamus žemės sklypus. Pasibaigus karantinui pareiškėja kreipėsi į notarų biurą norėdama pasitikslinti dėl palikimo priėmimo. Ten jai buvo paaiškinta, kad praleidusi terminą palikimui priimti. Raseinių 1-ajame notarų biure buvo išduotas pranešimas, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Nors dėl palikimo priėmimo įforminimo į notarų biurą pareiškėja ir nesikreipė, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė visą likusį V. B. turtą, tai yra kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus. Žemės sklypus naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo, deklaravo pasėlius, teikė dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nebuvo (nėra) gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjo V. B., (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo procedūrų.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos A. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka, kad teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra ir civilinė byla išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad mirusio V. B. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėjas neturėtų įpėdinių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
8. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos A. B. pareiškime nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal santuokos liudijimą, pareiškėja A. B. ir palikėjas V. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. V. B. testamento nebuvo sudaręs. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. lapkričio 9 d. pranešimo matyti, kad į notarų biurą dėl mirusio V. B. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjo V. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo. Tiek pagal 2014 m. lapkričio 4 d., tiek pagal 2021 m. lapkričio 29 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad A. B. valdu registruotas nekilnojamasis turtas: 1,1131 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3,5871 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,2026 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3,0170 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5,1176 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – visi šie žemės sklypai įgyti pagal 2014 m. spalio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 24 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš aptarto matyti, kad minimi žemės sklypai įgyti pareiškėjai A. B. ir palikėjui V. B. gyvenant santuokoje. A. B. 2021 m. balandžio 23 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teikė paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kas rodo, kad A. B. turimus žemės sklypus naudoja pagal paskirtį, juos dirba, neišskirdama palikėjo dalies.
9. Pareiškėjos nurodyti faktai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareiškėjai ir palikėjui priklausantys žemės sklypai dirbami, jais naudojamasi pagal paskirtį – žemės ūkio veiklai. Įpėdinis per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomas priėmusiu palikimą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. B. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
10. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškėjos pateiktu pareiškimu, pretenzijų neišreiškė.
11. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. B., mirusio V. B. sutuoktinė, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.