Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1842-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
e2S-1842-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02386-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
UAB ,,Grindalita“
Ieškovas
UAB ,,Namų ranga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1842-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02386-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.3.1.18.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Grindalita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Namų ranga“ ieškinį atsakovei UAB ,,Grindalita“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

priteisti iš atsakovės UAB „Grindalita“ 10 952,10 Eur dydžio skolą; priteisti iš atsakovės UAB „Grindalita“ 8,05 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Grindalita“ sumokėtą žyminį mokestį – 246 Eur; ieškovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – 471,90 Eur;

Šalies argumentai

Reikalavimo įvykdymo užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Grindalita“ kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas visai reikalavimo sumai. Nurodė, kad reikalavimo suma didelė, atsakovo finansinė padėtis tendencingai blogėja, turtas apsunkintas įkeitimu bei jau įregistruoti turto areštai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino:

Taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Grindalita“ ieškovo UAB „Namų ranga“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti, areštuojant 10 952,10 Eur sumai atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – taip pat ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas.Uždraudė atsakovui disponuoti areštuotu turtu.Nurodė atsakovui, kad leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Namų ranga“.Išaiškino ieškovui, kad dėl atsakovo turto, piniginių lėšų suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, turinčiam teisę įstatymo nustatyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus pagal šią nutartį, surasti ir aprašyti atsakovo turtą, pinigines lėšas.Nurodė antstoliui, kad areštuojant atsakovo pinigines lėšas, jis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.Nutartį vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra pakankamai didelė (10 952,10 Eur), o prievolės įvykdymas ieškovui neužtikrintas jokiu turtu. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas vengia geranoriškai sumokėti skolą. Teismas pažymėjo, kad visos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nesiėmus reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad piniginių lėšų areštas yra tokia laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas atsakovui ekonomine prasme yra ypatingai skausmingas, kadangi dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta įmonės ūkinė – komercinė veikla, atsiskaitymai su valstybės ar savivaldybės biudžetais, darbuotojais. Dėl šios priežasties pirmiausia areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, trūkstama dalimi areštavo ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Grindalita“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2998-887/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.

Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

nutartyje nurodoma, jog pagrindas taikyti laikinąsias priemones yra tai, kad reikalavimo suma 10 952,10 Eur yra didele, todėl tai gali padidinti būsimo reikalavimo riziką. Daugiau kitų motyvų ir pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nenurodė. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis - maža. Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Teismas, nenustatęs šalių mokumo ir turtinės padėties, ieškinio sumos negalėjo kvalifikuoti kaip didelės.

piniginių lėšų areštas atsakovei sukels nepagristą sunkumą, t. y. tikėtina, kad gali būti sutrikdyta įmonės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, ūkinė – komercinė veikla, galimybė sudaryti sandorius, atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, dėl ko atsakovės padėtis gali ženkliai pablogėti. Piniginių lėšų areštas reiškia bendrovės piniginių lėšų apyvartos suvaržymą, dėl ko tikėtina, kad atsakovė gali neturėti galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais bei vykdyti kitus įsipareigojimus.

ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė ketina ir kitais būdais bando pabloginti savo turtinę padėtį. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad pagrindas jas taikyti yra tik didelė ieškinio suma. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o tai padaryti reikalingi konkretūs įrodymai ir aplinkybės bei faktai, kuriuos, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti kreditorius, ko, šiuo atveju, nebuvo, nes ieškovas apsiribojo tik formaliu teiginių konstatavimu dėl galimos sprendimo įvykdymo rizikos, o teismas, nesant konkrečių įrodymų, preziumavo didelę ieškinio sumą, kas neatitinka civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų paskirstymą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016). Taigi, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.

Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad didelė tikimybė, jog atsakovė stengsis išvengti prievolės padengti skolą. Atsakovė jau ilgą laiką nepadengia skolos ieškovei, nors nuolat buvo raginama padengti savo įsiskolinimą, kas kelia didelių abejonių, ar atsakovė elgsis sąžiningai. Ieškovei nėra žinomos tikslios atsakovės gaunamos pajamos, tačiau didelė tikimybė, jog atsakovė susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Tikėtina, kad atsakovės gaunamos pajamos mažės/mažėja/sumažėjo, o kreditoriniai įsipareigojimai didės/didėja/padidėjo, todėl, tokiu atveju, siekiant apsidrausti nuo dėl rizikingos veiklos galinčių atsirasti finansinių sunkumų ir bent iš dalies išlaikyti atsakovės turtinę padėtį status quo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju yra būtinas ir racionalus atsakovės turtui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, skundžiamoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo tik tai, kad ieškovės prašymas yra turtinio pobūdžio, skolos suma 10 952,10 Eur yra didelė, o prievolės įvykdymas ieškovui neužtikrintas jokiu turtu.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, visiškai nepagrindė ir nepaneigė, kad esant būtinybei ieškinio sumą atsakovė padengtų ir įvykdytų teismo sprendimą. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės skiriamos egzistuojant pavojui, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas ar ieškovės teisių įgyvendinimas dėl esamos padėties pasikeitimo gali pasidaryti neįmanomas arba iš esmės pablogėtų. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia grėsmė, kad dėl kokių nors veiksmų ar neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad šiai dienai atsakovei kiti juridiniai asmenys yra skolingi dideles skolas. Nors atsakovė ir yra pradelsusi mokėjimo terminus ieškovei, tačiau įsipareigojo savo prievolinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai. Taigi, iš atskirojo skundo argumentų suprastina, kad atsakovė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad nėra įrodytas grėsmės kriterijus, o teismas jo iš esmės nevertino.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir tikslus, atsižvelgdamas į nutarties turinį, iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių visetas nepatvirtina, kad būsimas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą jau buvo pasisakyta, jog ieškinio sumos dydis pats savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti arba netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu pagrindu galėtų tapti tik ieškovo pateikiami konkretūs ar bent jau labiau tikėtini duomenys apie atsakovo nesąžiningą elgesį, atlikus ar ketinamus atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui (turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Taigi grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų patikimų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vieninteliu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijumi nurodė 10 952,10 Eur skolą, kurią vertino kaip pakankamai didelę atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė visiškai neanalizuodamas atsakovės turtinės padėties ir jos pokyčio perspektyvų, taip pat kitų šio instituto taikymui reikšmingų kriterijų, tokių kaip pareikštų jam reikalavimų pobūdis, elgesio sąžiningumas iki kreipimosi į teismą ir vėliau, o iš esmės nurodydamas deklaratyvaus pobūdžio argumentus. Neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., reikalavimo suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nesant žinomų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojama būsimo teismo sprendimo sąmoningo nevykdymo galimybė, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Be to, pažymėtina, kad pats savaime ieškovės kreipimasis į teismą nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovei nėra iškelta bankroto byla, nėra duomenų, kad bankrotas vykdomas ne teismo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs laikinų apsaugos priemonių sąlygų viseto – ieškinio tikėtino pagrįstumo ir grėsmės kriterijaus – sprendė, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovės interesams, kurią pašalintų ar sumažintų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.

Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – netenkinti UAB ,,Namų ranga“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Grindalita“ priklausančio kilnojamojo/nekilnojamojo turto ir/arba piniginių lėšų, esančių pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimų turtinių teisių atžvilgiu, 10 952,10 Eur dydžio ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas