Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-06-08 · Civilinė byla Nr. e2A-629-538/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2020-06-08Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-03-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
e2A-629-538/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00096-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
notarei S
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-629-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00096-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.1.5.4; (S) 3.1.7.6; 3.3.1.18.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui notarei S. D. dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso, žemės sklypo plano, pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo, termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2002 m. kovo 14 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2003 m. birželio abrisą ir Žemės sklypo planą, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003 m. liepos 1 d.; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810 dalį, kuria nuspręsta parduoti atsakovui A. B. 0,1900 ha asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamą žemės sklypą dalyje dėl 534 kv. m. žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įsakymo pagrindu sudarytą valstybinės žemės sklypo 2003 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2SD-3880 dalyje, kuria A. B. parduotas 534 kv. m. žemės plotas, atnaujinti praleistą terminą bei priteisti 1 530 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. B. ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad sudarant ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, ginčijamas apskrities viršininko įsakymas buvo patvirtintas neprieštaraujant nustatytai žemės sklypo plano rengimo tvarkai.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atnaujino praleistą 10 metų terminą administraciniam aktui nuginčyti. Panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810 dalis, kuria A. B. parduotas 0,1900 ha asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamas žemės sklypas, dalyje dėl 534 kv. m. žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Panaikinta 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2SD-3880 dalis, kuria A. B. parduotas 534 kv. m. žemės plotas. Priteista iš A. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, L. L. naudai po 45 Eur žyminio mokesčio ir po 765 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteista iš A. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos po 1,50 Eur pašto išlaidų valstybei. Bylos dalis dėl pripažinimo negaliojančiais 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akto, 2003 m. birželio abriso ir Žemės sklypo plano, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

5. Teismas nustatė, kad 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktas, 2003 m. birželio abrisas ir Žemės sklypo planas, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01 yra grynai techninio pobūdžio, jie būtini rengiant administracinį aktą, tačiau jokiu būdu jie nelaikytini savarankiškais aktais, kuriuos reikėtų nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad prašymas negali būti patenkintas, ši bylos dalis turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme.

6. Teismas nustatė, kad ginčijamas žemės sklypo abrisas buvo sudarytas tik 2003 m. birželio mėn. (diena nenurodyta), po pusmečio, kai buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810. Buvo pažeista minėtoje Metodikoje nustatyta abriso rengimo tvarka. 2002-03-14 pažymėtos ginčijamo žemės sklypo ribos persidengia su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir netgi patenka į šiame žemės sklype esančio paties pastato ribas. 2002-03-14 Grąžinamos žemės sklypo (ų) ribų paženklinimo-parodymo aktas neatitinka Žemės sklypo plano, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01 ir kuris buvo parengtas šio akto ir 2003 m. birželio mėn. abriso pagrindu. Konkrečiai, ginčijamame 2002-03-14 sklypo (ų) ribų paženklinimo-parodymo akte nurodoma, jog ginčijamo žemės sklypo gretimybėse yra tik (duomenys neskelbtini)., A. J. žemė ir parkas, tačiau Žemės sklypo plane prie gretimybių jau yra nurodoma ir tuo metu buvusios pastato savininkės M. G. naudojamas žemės sklypas ir kitos gretimybės su kuriomis atsakovo sklypo ribos nebuvo suderintos. Iš plano matyti, kad pagal jį ribos į kadastro žemėlapį įbraižytos 2003-07-01, tačiau jame nėra jo parengimo datos, nėra plano derinimo ir/ar tvirtinimo datos, trūksta planą tvirtinančių atsakingų asmenų parašų. Pagal teisės aktų reikalavimus, formuojant ir ženklinant ginčijamo žemės sklypo ribas, turėjo būti atsižvelgiama į tai, jog gretimame žemės sklype faktiškai stovi pastatas, kuris buvo teisiškai įregistruotas, o šiam pastatui išskirto žemės sklypo su konkrečiu plotu planas kadastro registre buvo įregistruotas 1996 m. Ginčijamo žemės sklypo ribos buvo paženklintos dalyvaujant tik atsakovui A. B.. Teismas darė išvadą, jog toks žemės sklypo formavimas yra aiškiai neteisėtas.

7. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kodėl prie A. B. valdomų pastatų skirta daugiau žemės toje bendroje teritorijoje, nei iš esmės būtina, tuo pačiu visiškai ignoruojant kaimyninio pastato savininko, tai yra, ieškovės, interesus. Sprendė, kad taip suformavus A. B. žemės sklypą, ieškovei naudotis savo pastatu tampa visiškai neįmanoma.

8. Teismas darė išvadą, kad sklypo planas buvo sudarytas remiantis paruoštais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus 2002-03-14 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir 2003 m. birželio mėn. abrisu, todėl neteisėtai paruoštų dokumentų pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma teisėta, ji pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises į pastatą. Dėl to 534 kv. m. dalyje pagal UAB „Drava“ 2019-09-27 paruoštą formuojamo žemės sklypo planą, ši sutartis naikintina. Tais pačiais motyvais vadovaujantis darė išvadą, kad ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810, dalis dėl 534 kv. m. žemės ploto pardavimo A. B., taip pat naikintina.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė termino kreiptis į teismą nepraleido, nes ji negalėjo ginčyti teisės akto, nežinodama apie jo egzistavimą. Nurodė, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, pagal įstatymą, 10 metų terminas negali būti atnaujintas, tačiau teismo nuomone, tai būtų visiškai neteisinga. Termino neatnaujinimas šiuo atveju skatintų asmenis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kadangi yra tikimybė, jog praeis 10 metų ir teisės pažeidimų nebus galima revizuoti.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teisę į pastatą, dėl kurio žemės sklypo ribų ji nesutinka, įgijo 2012-08-08. Į teismą ji kreipėsi 2019-01-21, tai yra, praėjus šešiems su puse metų. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie savo teisės pažeidimą sužinojo iš 2019-01-03 Šilutės r. savivaldybės administracijos rašto. Teismas nustatė, kad kol ieškovė laisvai galėjo naudotis pastatu, jai nekilo būtinumas išsiaiškinti jos pastatui skirto sklypo ribų, tuo labiau - kaimyninio sklypo, tai yra A. B., todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė L. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020-01-24 sprendimą, t.y. panaikinti jo dalį, kuria buvo paliktas nenagrinėtu ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiais 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akto, 2003 m. birželio mėn. abriso ir Žemės sklypo plano, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - šį ieškinio reikalavimus patenkinti - pripažinti negaliojančiais 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2003 m. birželio mėn. abrisą ir Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nors pirmos instancijos teismas palikdamas ieškinio dalį nenagrinėtą vadovavosi atsakovo NŽT atstovo nurodyta taisykle, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo, tačiau tokios taisyklės taikymui šioje byloje pagrindo nėra, nes nagrinėjamu ginčo atveju abrisas ir ginčijamas planas sudaryti ne kadastrinių matavimų metu ir nėra kadastrinių matavimų techniniais dokumentais, tačiau jų pagrindu yra sukeltos pasekmės - pakeistos atsakovo A. B. sklypo ribos.

11.2. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad ginčijamas planas sudarytas neteisėtai - neatlikus kadastrinių matavimų procedūros, o abrisas apskritai yra niekinis, nes sudarytas jau po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, t.y. ginčijami nurodyti dokumentai nėra ir ginčijamo sandorio techniniais dokumentais. Kadangi šie dokumentai tiesiogiai sukelia pasekmes - pagal juos pakeistos A. B. sklypo ribos ir tuo pažeista ieškovės nuosavybės teisė, todėl darytina išvada, kad šio individualaus ginčo atveju teismas nepagrįstai taikė LAT suformuluotą taisyklę ir nepagrįstai šioje ginčo dalyje nutraukė bylą.

11.3. Nors teismas sprendimo motyvuose ir nurodė, kad 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktas neatitinka žemės sklypo plano ir yra iš esmės neteisėtas, nes A. B. nepagrįstai parduota 534 kv.m. dalis valstybinės žemės, pažeistos gretimybėje esančio turto savininko teisės, tačiau teismo sprendimas šioje dalyje neįformintas. Todėl mano, kad turėtų būti pateikta aiški nuostata teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir dėl 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akto negaliojimo.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Teismas sprendime pažymi, kad buvo akivaizdžiai pažeista Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (suvestinės redakcijos nuo 2001-07-20 iki 2002-10-04 ir nuo 2002-10-05 iki 2003-02-19, galiojusios ginčijamo žemės sklypo privatizavimo metu) nustatyta abriso rengimo tvarka. Taigi, abrisas parengtas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Tačiau nors teismas ir pasisakė dėl šio dokumento neteisėtumo teismo sprendimo motyvuose, tačiau šioje bylos dalyje nepriėmė sprendimo dėl tokio dokumento pripažinimo negaliojančiu. Kas sudaro prielaidas toliau tokiam dokumentui likti galioti ir sukelti ieškovei neigiamus padarinius. Mano, kad teismas konstatavęs akto neteisėtumą, dėl jo turėjo pasisakyti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.

11.5. Teismas suklydo ir vertindamas ginčijamą žemės sklypo planą, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01. Plane, kaip nurodo pats teismas, nėra jo parengimo datos, nėra plano derinimo ir/ar tvirtinimo datos, trūksta planą tvirtinančių atsakingų asmenų parašų. Be to, ir pats 2002- 03-14 Grąžinamos žemės sklypo (ų) ribų paženklinimo-parodymo aktas neatitinka Žemės sklypo plano, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01. Taigi, ieškovės ginčijamas žemės sklypo planas nebuvo rengtas minėto paženklinimo-parodymo akto pagrindu. Akivaizdu, jog šis planas nebuvo parengtas kadastrinių matavimų metu, nebuvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymu Nr. 3810, todėl nėra jo sudėtine dalimi (priedu). Byloje ginčijamas planas apskritai nėra jokio administracinio akto ar kadastrinių matavimų priedu (sudėtine dalimi ar techniniu dokumentu), tačiau tiesiogiai sukelia teisines pasekmes (pakeistos sklypo ribos) ir todėl yra savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

11.6. Teismas konstatavęs abriso ir ginčijamo plano akivaizdų neteisėtumą ir panaikindamas tik Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo Nr. 3810 dalį bei valstybinės žemės sklypo 2003-06-13 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, nepagrįstai paliko galioti šiuos teisės aktams prieštaraujančius dokumentus. Nepanaikinus neteisėtus dokumentus, kurių pagrindu atsakovui suformuotos neteisėtos ir nepagrįstos žemės sklypo ribos, tokie dokumentai buvo ir ateityje toliau gali būti neteisėtai naudojami civilinėje apyvartoje, dėl ko ginčas dėl atsakovo sklypo ribų lieka iš esmės neišspręstas, nes atsakovas tokiais dokumentais gali toliau remtis, o ieškovės teisės lieka neapgintos.

Šalies argumentai

11.7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti 2020-01-24 Tauragės apylinkės teismo sprendimą, dalyje kurioje buvo patenkinti ieškovo reikalavimai ir priimti naują sprendimą - bylą pagal ieškinio reikalavimus nutraukti, suėjus naikinamajam terminui administraciniam aktui nuginčyti, o nenutraukus bylos ieškinio reikalavimus atmesti. Nepatenkinus apeliacinio skundo, sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti ieškovės naudai 18 Eur žyminio mokesčio, 252 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 0,60 Eur pašto išlaidų valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.8. Teismas pažeidė imperatyvias teisės normas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ABTĮ) 30 straipsnyje, kurios aiškiai nurodo, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausinio išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų.

11.9. Ieškovė ilgą laiko tarpą ir šiai dienai nėra įgijusį jokių teisių ir pareigų į žemės sklypą reikalingą turimam prekybos pastatui eksploatuoti. Tai reiškia, kad ieškovė turi prisiimti atsakomybę už savo neveikimą neįgyvendinant savo teisių ir aktyviais veiksmais neįgyjant jokių teisių ir pareigų į valstybinės žemės sklypą. Asmuo tik aktyviais veiksmais gali sukurti teisės ir pareigas savo atžvilgiu, todėl ieškovės ilgalaikis neveikimas negali būti termino atnaujinimo pateisinimas, kadangi atsakovas A. B. nuo 1991 m. aktyviais veiksmais, paduodamas prašymą dėl žemės įgijimo, siekė įgyti teisės ir pareigas į ginčo žemės sklypą.

11.10. Teismas nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr.3810 (toliau - Įsakymas) dalį, kuria A. B. parduotas 0,1900 ha asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamas žemės sklypas, dalyje dėl 534 kv.m. žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, reg. Nr. 2SD-3880. Teismas pasisakydamas dėl ginčo sklypo suformavimo visiškai neanalizavo teritorijų planavimo dokumento, Žemės reformos žemėtvarkos projekto.

11.11. Teismas padarė netinkamą išvadą, kad 2002-03-14 pažymėtos ginčijamo žemės sklypo ribos persidengia su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir netgi patenka į šiame žemės sklype esančio paties pastato ribas. Šiuo atveju teismas ignoruoja tą faktą, kad gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nėra, tai yra valstybinė žemė. Pastatas yra laisvoje valstybinėje žemėje, ir joks sklypas šiuo adresu nėra suformuotas. Teismas iškreipdamas faktus, neatsižvelgia ir j ginčo sklypo pateiktus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje (atliktus matininko A. V.), kuriuose aiškiai matyti, kad į sklypo ribas nepatenka prekybos pastato ribos.

11.12. Teismas netinkamai nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus, formuojant ir ženklinant ginčijamo žemės sklypo ribas, turėjo būti atsižvelgiama į tai, jog gretimame žemės sklype faktiškai stovi pastatas, kuris buvo teisiškai įregistruotas, o šiam pastatui išskirto žemės sklypo su konkrečiu plotu planas kadastro registre buvo įregistruotas 1996 m. Tokios teismo išvados yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nėra paremti jokiai teisės aktų nuostatais, priešingai tokių teisės aktų nuostatų nėra ir nebuvo.

11.13. Teismas netinkamai taiko Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau -Tvarka) nuostatas (redakcija galiojusi 2002-10- 19/2003-12-27), nurodydamas, kad pagal 13.3 punktą asmenys, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pateikia naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą.

11.14. Teismui panaikinus įsakymą ir sandorį dalyje 534 kv.m., teismo sprendimo įgyvendinimas yra neįmanomas, nes suformuotas žemės sklypas yra vientisas ir 534 kv.m. dalies neturėjo ir neturi. Teismas nukreipia į UAB „Drava“ 2019-09-27 paruoštą formuojamo žemės sklypo planą, tačiau jame nėra pažymėta 534 kv.m ginčo sklypo dalis, o pats planas prieštarauja Projektui (teritorijų planavimo dokumentui). Teismo sprendimams keliami reikalavimai, kad jie būtų aiškūs ir galėtų būti įgyvendinami, tačiau šiuo atveju sprendimas yra neaiškus ir jo neįmanoma įgyvendinti.

11.15. Buvo pareikšti penki reikalavimai ir du buvo patenkinti(tai sudaro 40 procentų), todėl teismo sprendimas yra neteisėtas priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovo atstovo atstovavimo ir pasirengimo bylai valandų apskaičiavimu. Pagal teismo posėdžių informacines pažymas matyti, kad 2019-04-05 užtrūko 3 valandas 8 min., pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 9 punktą apvalinama iki 3 val., o priteista už 4 val. Pasirengimas bylai nurodytos 2 val. yra nepagrįstos, nes ieškovo atstovas rengė ieškinį, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, todėl mano, kad už pasirengimą 2019-04-05 teismo posėdžiui išlaidos negalėjo būti priteistos.

12. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. sausio 24 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nors ieškovė teigia, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m., teismų praktikoje yra nurodyta, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu. Taigi, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir teismo praktika daro pagrindą atsakovui teigti, kad nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo ieškovo subjektyviai nurodytos datos 2019 metų.

12.2. Ieškovė per visą laikotarpį nėra pareiškusi pretenzijų atsakovui, jog jis naudoja ne savo, bet ieškovės žemę. Be to, teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškoės nuosavybę į žemės sklypą įgijo 2012 m. rugpjūčio 08 d. dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nuo tos datos skaičiuoja senaties terminus, yra nepagrįsta, nes prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi ieškovas yra praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl jis taikytinas ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini.

12.3. Ieškovo ieškinyje pareikštiems dvejopo pobūdžio reikalavimams civilinio ir administracinio pobūdžio senaties terminai yra ženkliai praleisti, o naikinamojo termino atstatyti teismas iš viso neturėjo pagrindo.

12.4. Dėl ieškovės teiginio, kad su ja nebuvo derintas atsakovo A. B. įsigijamo žemės sklypo ribos, pažymėtina, kad kaip nekilnojamo daikto objektas ieškovo nuosavybė atsirado tik 2012-04-03 nustačius pastato kadastrinius duomenis, ir juos įregistravus registre, iki tol pastatas buvo laikinas statinys, o prie laikino statinio žemės sklypas nėra formuojamas.

12.5. Ieškovei buvo gerai žinoma esama faktinė situacija, nes L. L. sutuoktinis R. L. dalyvavo nekilnojamo daikto tvarkyme nuo 1997 m. (1997 m. vasario 12 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-264/1997, 2012 m. balandžio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, 2002 m. kovo 26 d. nuomos sutartis), taigi labai gerai žinojo visas jau šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes. Ieškovė neturi pagrindo teigti, kad faktinė situacija jai tapo žinoma tik 2019 m., nes nuo 1997 m. ieškovė per savo sutuoktinį gerai žino faktinę šioje byloje aptariamą situaciją.

12.6. Ginčo žemės sklypas niekada nepriklausė ieškovei, nebuvo jos nuomojamas, iki ginčo sutarčių sudarymo priklausė valstybei, todėl jo pardavimas atsakovui ieškovės teisių nepažeidė. Ieškovė ieškinio pagrindo, dėl ko būtų galima ginčijamo sandorio dalį pripažinti negaliojančiu, neįrodė.

12.7. Apdovanotoji t.y. yra L. L. notariškai patvirtintoje dovanojimo sutartyje, savo parašu įtvirtina nuostatą, kad sutinka savo lėšomis išsipirkti arba nuomoti žemės sklypą tokios kvadratūros, kokią nustatys valstybė. Šiuo veiksmu L. L. paneigia jau šiuo metu dėstomus teiginius apie tai, kad 1996 m. G. pagal schemą buvo suteiktas atitinkamos kvadratūros žemės plotas. Iš to seka išvada, kad reikalauti ieškovo norimos kvadratūros sklypo, pažeidžiant atsakovo privačios žemės nuosavybę, yra neteisėta. Nustatyti ieškovei žemės sklypo plotą pagal esamą situaciją ir pačios ieškovės sutikimu yra atitinkamų valstybės institucijų kompetencija.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovo A. B. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti 2020 m. sausio 24 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą pagal ieškinio reikalavimus nutraukti, suėjus naikinamajam terminui administraciniam aktui nuginčyti, o nenutraukus bylos, ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

13.1. Atsakovo A. B. apeliacinio skundo reikalavimas yra pagrįstas, su skundu sutinka taip pačiais motyvais, kuriuos nurodė savo apeliaciniame skunde.

14. Atsiliepimu į ieškovės L. L. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovės ginčijami preliminarūs kadastriniai matavimai nesukuria jokių teisių ir pareigų atsakovui, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovams. Atlikti preliminarūs matavimai remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, kurios reikalavimai nebuvo pažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl dokumento ar teisės akto, kuriame aiškiai suformuluotos asmenų, dėl kurių priimamas sprendimas, teisės bei pareigos. Šioje byloje ieškovės ginčijami preliminarūs matavimai jai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

15. Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atsakovas A. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pritaria atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentams.

15.2. Ieškovės ginčyti dokumentai buvo pagrįstai pripažinti techninio pobūdžio, kurie tvirtinami administraciniu aktu ir tik tada jie įgyja juridinę galią arba ją praranda panaikinus atitinkamą administracinį aktą.

16. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovės L. L. prašo atsakovų apeliacinius skundu atmesti ir skirti baudą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškovė nesutinka, kad jos ilgalaikis neveikimas negali būti termino atnaujinimo pateisinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys. Nagrinėjant bylą gali būti nustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą ir būtų būtina priimti nagrinėti skundą teisme (žr.:, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. EAS-507-438/2019, ir kt.). Taigi, būtent teismui yra suteikta prerogatyva naikinamajam terminui taikyti išimtis.

16.2. Vien dėl formalaus naikinamojo termino taikymo atmetus skundą, sudaromos prielaidos likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams, t.y. įtvirtinama teisinės valstybės principui prieštaraujanti situacija, kuomet iš ne teisės atsiranda teisė. Tokia norma lemia tai, kad, nepaisant kokio pobūdžio teisės aktų pažeidimas būtų padarytas, visi tokie dokumentai, priimti anksčiau kaip prieš 10 metų, taps teisėtais. Šį terminą įtvirtinantis teisinis reglamentavimas gali lemti situacijas, kai teismas neturės galimybės peržiūrėti ir panaikinti akivaizdžiai prieštaraujančius įstatymams ir sukeliančius esminius viešojo ar privataus intereso pažeidimus administracinius aktus, taip be pagrindo varžant teismo konstitucinius įpareigojimus vykdyti teisingumą.

16.3. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810 dalies, kuria nuspręsta parduoti atsakovui A. B. 0,1900 ha asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamą žemės sklypą dalyje dėl 534 kv. m. žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybinės žemės sklypo 2003-06-13 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2SD-3880 dalies, kuria A. B. parduotas 534 kv. m. žemės plotas, panaikinimo, konstatavo, kad neteisėtai paruoštų dokumentų pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma teisėta, ji pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises į pastatą, todėl ši sutartis 534 kv.m dalyje naikintina. Teismas darė išvadą, jog tuo pačiu yra naikintina ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002- 12-19 įsakymo Nr. 3810 dalis dėl 534 kv.m. žemės ploto pardavimo A. B..

Žemesnės instancijos teismas

16.4. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. O šiuo atveju, teismas nustatė, kad ginčijamame žemės sklypo plane, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01, nėra jo parengimo datos, nėra plano derinimo ir/ar tvirtinimo datos, trūksta planą tvirtinančių atsakingų asmenų parašų. Be to, ir pats 2002-03-14 Grąžinamos žemės sklypo (ų) ribų paženklinimo-parodymo aktas neatitinka Žemės sklypo plano, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01. Taigi, ieškovės ginčijamas žemės sklypo planas nebuvo rengtas minėto paženklinimo-parodymo akto pagrindu.

16.5. Teismas konstatavo, kad neteisėtai paruoštų dokumentų pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma teisėta, ji pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises į pastatą, todėl ši sutartis 534 kv.m dalyje naikintina. Teismas darė išvadą, jog tuo pačiu yra naikintina ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo Nr. 3810 dalis dėl 534 kv.m. žemės ploto pardavimo A. B.. Taigi, visi ieškovės reikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir negalėjo būti nagrinėjami kaip atskiri reikalavimai. Teismui nurodomoje dalyje tenkinus ieškinio reikalavimus iš esmės ginčas buvo išspręstas tik ieškovės naudai.

16.6. Teismas nustatė ir net atsakovės atstovas R. B. posėdžio metu duodamas paaiškinimus patvirtino, kad ieškovės ginčijamas žemės sklypo planas nebuvo rengtas jokio paženklinimo-parodymo akto pagrindu, nebuvo jokių kadastrinių matavimų, kurių metu šie dokumentai būtu remiami, tačiau atstovas A. P. tyčia savo atsiliepime nurodo melagingą informaciją, kad ginčijamas abrisas su ginčijamu planu neva yra kokių tai preliminarių matavimų dokumentais. A. P. tyčia klaidina apeliacinės instancijos teismą nurodydamas, jog ginčijamiems dokumentams parengti neva buvo atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai.

16.7. A. B. argumentai dėl senaties taikymo yra nepagrįsti, nes teismui ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustačius skundžiamų dokumentų akivaizdų prieštaravimą teisės aktų nuostatoms, ši aplinkybė buvo pripažinta išimtine, kuri sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad šiuo atveju nebūtų teisinga formaliai taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą, todėl pagrįstai jį atnaujino. A. B., kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas aiškiai siekia formalaus teisingumo, nepaisant byloje paaiškėjusių neteisės faktų. Abiejų atsakovų siekiamas tikslas - bet kokiu atveju palikti civilinėje apyvartoje aiškiai neteisėtai parengtus dokumentus ir tokiu būdu išlaikyti iš neteisės susiklosčiusių santykių stabilumą - kad A. B. turėtų nuosavybę į sklypo dalį, kurios nenaudojo ir kad jo sklypas liktų užkeltas ant ieškovės pastato, yra nesuderinamas pamatiniais teisės principais bei su teisingumo vykdymu.

16.8. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja pastato savininką domėtis prie jo esančiu žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš registro išrašo nėra įmanoma nustatyti kiek prieš įsigijimą atsakovas faktiškai naudojo Valstybės žemės, kokiu atstumu ji nuo ieškovės pastato suformuota.

16.9. Ieškovė neginčija to, kad pastato inventorinėje byloje nurodytas žemės sklypas, reikalingas tinkamam nuosavybės teise turimam pastatui naudoti, nebuvo iš valstybės išpirktas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad 1996 m. po pastato rekonstrukcijos buvo patikslinti šio pastato kadastriniai duomenys, kurie kartu su pastatui priskirto žemės sklypo planu buvo užfiksuoti ir teisiškai įregistruoti nekilnojamo turto registre. Teismas nustatė, kad atsakovui A. B. tik 2002m. formuojant sklypą bendroje teritorijoje į šią planinę medžiagą nebuvo atsižvelgta.

Žemesnės instancijos teismas

16.10. Nors atsakovas teigia, kad žemės sklypą įsigijo neva nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimus pagrįstai konstatavo, kad neteisėtai paruoštų dokumentų pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma teisėta, ji pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises į pastatą, todėl ši sutartis 534 kv.m dalyje buvo pagrįstai panaikinta.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

19. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta kaip nenagrinėtina teisme bylos dalis dėl pripažinimo negaliojančiais 2002-03-14 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akto, 2003 m. birželio abriso ir Žemės sklypo plano, pagal kurį ribos kadastre pažymėtos 2003-07-01. Apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad nagrinėjamu ginčo atveju abrisas ir ginčijamas planas sudaryti ne kadastrinių matavimų metu ir nėra kadastrinių matavimų techniniais dokumentais, tačiau jų pagrindu yra sukeltos pasekmės - pakeistos atsakovo A. B. sklypo ribos ir tuo pažeista ieškovės nuosavybės teisė.

20. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią teisės taikymo taisyklę, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-304-695/2019).

22. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomi panaikinti dokumentai yra grynai techninio pobūdžio, jie būtini rengiant administracinį aktą, tačiau jokiu būdu jie nelaikytini savarankiškais aktais, kuriuos reikėtų nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo, jos nurodytais argumentais, tenkinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Dėl atsakovų apeliacinių skundų argumentų

23. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. sausio 24 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje pareikštiems dvejopo pobūdžio reikalavimams civilinio ir administracinio pobūdžio senaties terminai yra ženkliai praleisti, o naikinamojo termino atstatyti pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo pagrindo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nuosavybę į žemės sklypą įgijo 2012 m. rugpjūčio 08 d. dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nuo tos datos skaičiuoja senaties terminus, yra nepagrįsta, nes prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

24. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti 2020-01-24 Tauragės apylinkės teismo sprendimą, dalyje kurioje buvo patenkinti ieškovo reikalavimai ir priimti naują sprendimą - bylą pagal ieškinio reikalavimus nutraukti, suėjus naikinamajam terminui administraciniam aktui nuginčyti, o nenutraukus bylos ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias teisės normas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje, kurios aiškiai nurodo, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausinio išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Teigia, kad termino atnaujinimą teismas pagrindė vienu visiškai nepagrįstu argumentu, kad neatnaujinus termino tai būtų neteisinga ir toks argumentas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dešimtmečiais formuojamai teisminei praktikai, kuria priimdamas sprendimą teismas privalėjo vadovautis ir į suformuotą praktiką atsižvelgti.

25. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti.

26. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810 dalį, kuria A. B. parduotas 0,1900 ha asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamas žemės sklypas, dalyje dėl 534 kv. m. žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2019-09-01) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovė minėto administracinio akto per įstatymo nustatytą terminą neskundė. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nuo skundžiamo akto priėmimo praėjo 17 metų.

29. Ieškovė nurodo, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, kai nagrinėjant bylą nustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės, ir dėl jų būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą. Pasak ieškovės toks atsakovo žemės sklypo suformavimas ir pertvarkymas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises bei teisėtus interesus, nes ginčijamo žemės sklypo ribos persidengia su gretimu žemės sklypu ir netgi patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato ribas.

30. Iš byloje pateiktos formuojamo ieškovės pastatui žemės sklypo schemos matyti, kad atsakovo žemės sklypo ribos persidengia su formuojamu gretimu sklypu, tačiau į ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato ribas nepatenka, o eina pagal pastato sieną. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo sklypo ribos patenka į pastato ribas. Pažymėtina, kad ieškovės žemės sklypas dar yra tik formuojamas ir nepatvirtintas, kaip matyti iš schemos įėjimas į pastatą yra kitoje pusėje negu eina atsakovo žemės sklypo riba, todėl darytina išvada, kad ieškovės teisės ir interesai nėra pažeisti ir ieškovei nėra kliūčių naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu.

31. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovė neįrodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą 10 metų terminą administraciniam aktui nuginčyti.

32. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir dėl 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nuosavybę į žemės sklypą įgijo 2012 m. rugpjūčio 08 d. dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nuo tos datos skaičiuoja senaties terminus, yra nepagrįsta, nes prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

33. Ieškovė prašo panaikinti 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį. Nurodė, kad pastatas - prekybos patalpos 2012-08-08 dovanojimo sutartimi perėjo ieškovei nuosavybės teise, o apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik gavusi 2019-01-03 Nacionalinės žemės tarnybos raštą. Iki to laiko nei ji, nei ankstesnė pastato savininkė niekaip nebuvo informuotos apie gretimo žemės sklypo suformavimą bei jo pardavimą atsakovui A. B. ir todėl negalėjo pažeistų teisių ginti. Šiam reikalavimui pareikšti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ( CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo nurodytos sutarties sudarymo momento iki ieškinio pateikimo teismui momento yra praėję daugiau nei 10 metų. Ieškovė apie 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėjo galimybę sužinoti nuo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Jei nežinojo žemės sklypo, priskirto jai nuosavybės teise priklausančiam pastatui, ribų, turėjo jas išsiaiškinti. Taip pat pažymėtina, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo sutartis ieškinio senaties eigos nekeičia, todėl terminas nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. negali būti skaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, esant atsakovų prašymams taikyti ieškinio senaties terminą, nenustačius svarbių priežasčių, dėl ko terminas galėtų būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės rajone“ Nr. 3810 dalį, kuria A. B. parduotas 0,1900 ha asmeniniam ūkiui ir namų valdai naudojamas žemės sklypas, dalyje dėl 534 kv. m. žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atmestinas pritaikius ieškinio senaties terminą.

35. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis tenkinta, ir šią ieškinio dalį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl baudos Nacionalinės žemės tarnybos atstovui skyrimo

36. Ieškovė atsiliepime į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo skirti baudą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.. Nurodo, kad A. P. tyčia savo atsiliepime nurodo melagingą informaciją, kad ginčijamas abrisas su ginčijamu planu neva yra kokių tai preliminarių matavimų dokumentais, klaidina apeliacinės instancijos teismą nurodydamas, jog ginčijamiems dokumentams parengti neva buvo atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai.

37. Kadangi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas patenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo A. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

39. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, patenkinus atsakovų apeliacinius skundus, atsakovams iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

40. Atsakovui A. B. iš ieškovės priteistina 847 Eur už advokato teisines paslaugas ir 32,77 Eur duomenų gavimo išlaidos. Šios išlaidos pagrįstos byloje pateikta 2019 m. balandžio 30 d. sąskaita - faktūra, 2019 m. gegužės 1 d., 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymais.

41. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

42. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pašto išlaidas sudaro 3 Eur ir šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Atsakovas A. B. pateikė 2020 m. gegužės 4 d. sąskaitą- faktūrą ir 2020 m. gegužės 4 d. mokėjimą nurodytą apie sumokėtą 1089 Eur sumą už teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Taip pat pateikė 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymą apie sumokėtą 90 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vadinasi, iš ieškovės atsakovui priteistina 1179 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

44. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymą apie sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vadinasi, iš ieškovės atsakovei priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovės L. L. ieškinys patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. L. atsakovui A. B. 879,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. L. 3 Eur pašto išlaidų valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. L. atsakovui A. B. 1 179 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. L. atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė