Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-469/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-04-01
Bylos Nr.: 2-469/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „Swedbank“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“

Kategorijos

127.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-469/2011Procesinio sprendimo kategorija:127.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“ pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ direktoriaus ieškinį (civilinė byla Nr. B2-933-357/2010),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „BA prekyba“ direktorius R. A. Š. pateikė teismui ieškinį, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „BA prekyba“, restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir restruktūrizavimo proceso metu skirti UAB „Valnetas“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti turto bei pinigų išieškojimą iš bendrovės pagal vykdomuosius dokumentus (t. 1, b. l. 1-4). Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, didelis skolų kreditoriams svoris apriboja įmonės galimybes skolintis, todėl pradėtų projektų įvykdymui grėsmę kelia apyvartinių lėšų trūkumas. Bendrovė nepajėgi įvykdyti visų įsipareigojimų, tačiau nepaisant sunkios situacijos, yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos, atitinka visus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) keliamus materialinio bei procesinio pobūdžio reikalavimus restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 88-89), o 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „BA prekyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizuojamos UAB „BA prekyba“ administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“ UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo proceso laikotarpiui (t. 1, b. l. 96-97).

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, 2010 m. birželio 8 d. gavus AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti 2010 m. gegužės 31 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią imperatyvioms ĮRĮ normoms (t. 2, b. l. 1-5), o ieškovui pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus ir iš naujo atlikti ĮRĮ numatytas procedūras – sušaukti akcininkų (įmonės dalyvių) susirinkimą, po to pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalį per 10 kalendorinių dienų nuo susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti, sušaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą (t. 2, b. l. 95).

UAB „BA prekyba“ 2010 m. liepos 13 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė papildomus dokumentus (t. 2, b. l. 125-165). Kreditorius AB „Swedbank“ prašė atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „BA prekyba“ (t. 3, b. l. 1-2, 11-13).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi iškėlė UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizuojamos UAB „BA prekyba“ administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“ UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo proceso laikotarpiui (t. 3, b. l. 31-32). Teismas nurodė, kad UAB „BA prekyba“ – veikianti įmonė, vykdanti ūkinę – komercinę veiklą, įmonės dalies įsipareigojimų kreditoriams terminai suėję ir viršija 3 mėnesius. 2010-05-03 valdybos posėdyje pritarta pateiktiems restruktūrizavimo plano metmenims, 2010-05-14 UAB „BA prekyba“ kreditorių susirinkimas nutarė įmonę restruktūrizuoti. Kreditorių susirinkime iš bendros kreditorių reikalavimų 15 854 860,79 Lt sumos dalyvavo du pagrindiniai kreditoriai: AB „Swedbank“, turintis 3 999 887,19 Lt kreditorinį reikalavimą, ir UAB „Prioritetas“, turintis 7 054 973,60 Lt kreditorinį reikalavimą, bei trys kreditoriai, pateikę pasiūlymus restruktūrizuoti įmonę, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 4 800 000,00 Lt, iš viso dalyvavo kreditorių, kurių reikalavimų suma - 84,43 procentai nuo visos kreditorinių reikalavimų sumos. 74,77 procentai dalyvavusių kreditorių (sudaro daugiau kaip pusę dalyvavusių ir visų įmonės kreditorių bendros reikalavimų sumos) pritarė restruktūrizavimo nuostatoms ir nutarimui šį susirinkimą laikyti pirmuoju kreditorių susirinkimu. Teismo teigimu, iš dviejų pagrindinių kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime, kreditoriaus UAB „Prioritetas“ 7 054 973,60 Lt reikalavimų dalis yra ženkliai didesnė, todėl AB „Swedbank“ balsavimų rezultatas negalėjo turėti esminės įtakos nutarimo priėmimui (ĮRĮ 4 str. 2 d.); pagal 2010-03-31 atsakovo balansą, lyginant su 2009-12-31 įmonės balansu, po vienerių metų įmonės mokėtinos sumos sumažėjo, per vienerius metus mokėtinos sumos keitėsi nežymiai, pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonė gavo iš pardavimo pajamų ir turėjo pelno. Teismas nurodė, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendimui taikytinas 2001-03-20 ĮRĮ (Nr. IX- 218; 2008-03-01 redakcija), ir teismas nustatė, kad nėra ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų bei nustatytos visos ĮRĮ 3 straipsnyje numatytos sąlygos pradėti įmonės restruktūrizavimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu AB „Swedbank“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „BA prekyba“ bei iškelti bankroto bylą UAB „BA prekyba“, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tytus“ (t. 3, b. l. 35-40). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2010-10-22 nutartį, ignoravo to paties teismo 2010-06-11 nutartyje išdėstytus argumentus ir paneigė įsiteisėjusia 2010-06-11 teismo nutartimi toje pačioje byloje nustatytus faktus, pažeisdamas CPK 18 straipsnį.

2. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismui nebuvo pateikti visi būtini dokumentai, išvardinti ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje, įmonės direktorius nepateikė atitinkamų dokumentų per Šiaulių apygardos teismo 2010-06-11 nutartyje nustatytą terminą, nebuvo būtinų pagrindų ir sąlygų kelti restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 3-4 straipsnius bei šių pagrindų egzistavimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl Šiaulių apygardos teismas pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą privalėjo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

3. Teismas nutartyje neanalizavo apelianto 2010-06-06 atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad kreditorių UAB „Prioritetas“, K. B., G. S., A. V. kreditorinių reikalavimų dydžiai, nurodyti 2010-05-14 protokole, yra neteisingi ir nepagrįsti, kad šie kreditoriai neturėjo teisės balsuoti dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kitų susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų. Teisingas pirmajame kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų dydžio nustatymas laikytinas esmine sąlyga restruktūrizavimo bylai iškelti pagal ĮRĮ 4 straipsnį.

4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neanalizavo UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo plano metmenų, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų nurodyti specifines įmonės mokumo atkūrimo priemones; jų pateikimas yra pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl šiuo atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „BA prekyba“ susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais. Iš UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad įmonė yra nemoki, įmonės skolos viršija ½ balansinio turto vertės, t. y. jai keltina bankroto byla, o restruktūrizavimo proceso taikymas šiai įmonei neatitiktų ĮRĮ paskirties ir tikslo. UAB „BA prekyba“ per vienerius metus mokėtinos skolos beveik lygios turimam turtui, todėl konstatavimas, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 1.5 str.).

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo apelianto prašymo sujungti nagrinėjamas bylas dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimo ir iškelti UAB „BA prekyba“ bankroto bylą ta pačia nutartimi, kuria nutraukiama įmonės restruktūrizavimo byla, siekiant proceso ekonomiškumo, įmonės turto vertės sumažėjimo bei ginant visų kreditorių ir viešąjį interesus.

7. Teismas nepagrįstai nutarė paskirti administratorių visam UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo proceso laikotarpiui, kadangi pagal ĮRĮ 17 straipsnio 2 dalį įmonės administratorius skiriamas įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano pavirtinimo teisme ir tik kreditorių susirinkimui nutarus, teismas gali paskirti įmonės administratorių ir plano įgyvendinimo laikotarpiui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „BA prekyba“ prašo atmesti AB „Swedbank“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį (t. 3, b. l. 47-51). Atsiliepime nurodo:

1. UAB „BA prekyba“ įvykdė 2010-06-11 nutartį ir teismui pateikė įrodymus (dokumentus), pagrindžiančius įvykusio kreditorių susirinkimo teisėtumą. Apelianto pozicija dėl 2010-06-11 nutarties svarbos priimant 2010-10-22 nutartį yra nepagrįsta, kadangi pats teismas sprendžia, ar ištaisyti teismo nustatyti trūkumai. Apelianto teiginiai, kad UAB „BA prekyba“ nepateikė visų reikiamų dokumentų, numatytų ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje, yra nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi apeliantas nedetalizavo, kokių konkrečių dokumentų nėra byloje.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neanalizavo kreditorių UAB „Prioritetas“, K. B., G. S., A. V. finansinių reikalavimų dydžių, kadangi UAB „BA prekyba“ teismui pateikė įrodymus bei raštu argumentavo savo poziciją dėl pirmiau nurodytų asmenų kaip kreditorių teisių bei jų teisės dalyvauti kreditorių susirinkime priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo. Pagrindinio kreditoriaus statusą atitiko ir susirinkime balsavo AB „Swedbank“ ir UAB „Prioritetas“, fiziniai asmenys K. B., G. S. ir A. V. nebuvo pripažinti pagrindiniais kreditoriais, bet susirinkime dalyvavo ir balsavo, remiantis ĮRĮ 3, 4 straipsniais. Kol kreditorių susirinkimo nutarimai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tol jie yra teisėti ir galiojantys, apeliantas neskundė susirinkimo nutarimų, atskirajame skunde nepateikė argumentų ar skaičiavimų, kurie patvirtintų, kad kreditorinio reikalavimo dydis nulemtų balsavimo rezultatus.

3. Nepagrįsta apelianto pozicija dėl restruktūrizavimo metmenų netinkamumo. Apeliantas kreditorių susirinkime balsavo raštu, tiesiogiai nedalyvavo susirinkime ir neišreiškė savo pastabų ir pasiūlymų, t. y. aktyviais veiksmais negynė savo interesų. Metmenis ruošė UAB „MATJU“, todėl jie paruošti tinkamai ir kvalifikuotai.

Šalies argumentai

4. Apelianto nurodyti motyvai, kad nemokiai įmonei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį, kadangi ĮRĮ tai nėra nurodyta. ĮRĮ nurodyta, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. UAB „BA prekyba“ bankroto byla neiškelta.

5. Teismas pagrįstai nesujungė bylų ir tuo nepažeidė kreditorių ir viešojo interesų, kadangi pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą pateikus teisme jau po to, kai yra priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsniu, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti arba atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

6. Esant pagrindinių kreditorių teikimui, teismas teisėtai paskyrė administratorių nutartyje nurodytam laikotarpiui ir tai neprieštarauja ĮRĮ 17 straipsnio nuostatoms.

7. Apelianto prašymas iškelti bankroto bylą, pareikštas nagrinėjant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, negali būti patenkintas, nes teismas, priimdamas nutartį šioje byloje, negali išeiti už ieškinio ribų, o šioje byloje reikalavimo iškelti bankroto bylą nei viena šalis nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria UAB „BA prekyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsigaliojus šiam, t. y. 2010 m. liepos 2 d., įstatymui, iki jo įsigaliojimo, t. y. 2010 m. spalio 1 d., pradėtų restruktūrizuoti įmonių restruktūrizavimas atliekamas pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju, 2010-05-14 kreditorių susirinkime kreditoriams pritarus restruktūrizavimo procedūrai, UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo procesas pradėtas iki ĮRĮ naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl nagrinėjant šią bylą, taikoma 2001 m. kovo 20 d. ĮRĮ Nr. IX-218 2009 m. gruodžio 10 d. redakcija.

ĮRĮ nustatytos sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos materialaus, o 4 straipsnyje – procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti. Be to, ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje išvardinti dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Šiaulių apygardos teismas, 2010 m. birželio 11 d. nutartimi panaikindamas šio teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį (kuria UAB „BA prekyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla), pasiūlė ieškovui pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pagrindinių kreditorių ir AB „Swedbank“ statusą bei jų reikalavimų dydį, iš naujo atlikti ĮRĮ numatytas procedūras – sušaukti akcininkų (įmonės dalyvių) susirinkimą, po to pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalį per 10 kalendorinių dienų nuo susirinkimo sprendimo restruktūrizuoti, sušaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą, per 30 dienų nuo nutarties gavimo informuoti teismą apie priimtus sprendimus.

Bylos duomenimis, UAB „BA prekyba“ 2010 m. liepos 13 d. pateikė teismui AB „Swedbank“ balsavimo raštu biuletenį, K. B., G. S., A. V. ir UAB „Prioritetas“ pranešimus dėl pateikimo UAB „BA prekyba“ apmokėti paprastuosius neprotestuotinus vekselius, skolos išieškojimo, šių asmenų siūlymus kelti UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo bylą bei pažymas apie UAB „BA prekyba“ skolas, iš kurių matyti, kad pagal UAB „BA prekyba“ buhalterinę apskaitą UAB „BA prekyba“ pagal 2005-03-22 kredito linijos sutartį Nr. 05-011247-KL AB „Swedbank“ skolinga 3 999 887,19 Lt, UAB „Prioritetas“ pagal PVM sąskaitas – faktūras, nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį ir akceptuotus vekselius pradelsta skola yra 7 054 973,60 Lt. Apeliantas nurodė, kad nėra pagrindo iš naujo šaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą, kadangi ieškovas, sušaukdamas pagrindinių kreditorių susirinkimą, nustatydamas įmonės pagrindinius kreditorius ir pripažinęs nepagrindinius kreditorius tinkamais siūlytojais restruktūrizuoti įmonę bei leidęs jiems dalyvauti pagrindinių kreditorių susirinkime, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nurodė, kad ieškovas pateikė rašytinius dokumentus, kuriais įrodinėja ieškinį, ir paskirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė teismo įpareigojimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos dokumentus, sprendžia, kad UAB „BA prekyba“ nepateikė teismui dokumentų, tinkamai pagrindžiančių 2010-05-14 susirinkime dalyvavusių kreditorių statusą bei jų reikalavimų dydį. Be to, pažymėtina, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu to reikia, siekiant teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesurinko visų reikalingų įrodymų, išsamiai neanalizavo UAB „BA prekyba“ finansinių dokumentų, netyrė aplinkybių, susijusių su kreditorių, kurių balsais buvo priimtas nutarimas dėl įmonės restruktūrizavimo, reikalavimų pagrįstumu, kilme ir dydžiu, nors jau 2010-06-07 AB „Swedbank“ atskirojo skundo dėl 2010-05-31 nutarties duomenimis, šis (vienas iš pagrindinių kreditorių) ginčija tuos reikalavimus ir kreditorių teisę balsuoti susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo.

Vadovaujantis ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalimi, pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį, pagrindinis kreditorius – tai kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos.

Atsakovo UAB „BA prekyba“ pagrindinių kreditorių 2010-05-14 susirinkimo protokolo duomenimis, šiame susirinkime dalyvavo pagrindinio kreditoriaus statusą turintys (susirinkimo teigimu) AB „Swedbank“ (3 999 887,19 Lt reikalavimas) ir UAB „Prioritetas“ (pateikęs siūlymą restruktūrizuoti įmonę; 7 054 973,60 Lt finanasinis reikalavimas), be to, pateikę siūlymus restruktūrizuoti įmonę K. B. (1 000 000,00 Lt finansinis reikalavimas), G. S. (1 000 000,00 Lt finansinis reikalavimas) ir A. V. (2 800 000,00 Lt finansinis reikalavimas).

Bylos duomenimis, AB „Swedbank“ laikytinas pagrindiniu kreditoriumi, kadangi yra pagrindo teigti, kad jo reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir skundžiamoje nutartyje neįvertino AB „Swedbank“ reikalavimo dydžio, nors nesutampa jo ir UAB „BA prekyba“ pateikti duomenys dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo. AB „Swedbank“ pateiktais duomenis, jo reikalavimo dydis atsakovui UAB „BA prekyba“, 2010-04-30 duomenimis, yra 4 240 617,09 Lt, o UAB „BA prekyba“ pažymų duomenimis, AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas (2010-04-29) - 3 999 887,19 Lt. Teismas nutartyje konstatavo, kad AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas yra 3 999 887,19 Lt, nenurodydamas motyvų, kodėl vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis.

Taip pat teismas neanalizavo kitų susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio, nors 2010-05-14 susirinkimo protokole nurodyta, kad UAB „Prioritetas“, K. B., G. S. ir A. V. yra UAB „BA prekyba“ laiduotojai, tačiau teismas netyrė, ar šie kreditoriai turėjo kreditorinio reikalavimo teisę į UAB „BA prekyba“, kilusią iš laidavimo sutarčių.

Pagal CK 6.76 straipsnio pirmąją dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma prievolė, o laiduotojo civilinės atsakomybės atsiradimo momentas siejamas su pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu (CK 6.76 str. 1 ir 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Iš teisės normų, reglamentuojančių laidavimą, matyti, jog laiduotojas įgyja reikalavimo teisę į skolininką tik tuomet, kai įvykdoma pagrindinė prievolė. Iš byloje esančių dokumentų matyti kad UAB „Prioritetas“, K. B., G. S., A. V. nėra įvykdę prievolės už UAB ,,BA prekyba“ pagal 2005-03-22 kredito linijos sutartį Nr. 05-011247-KL, todėl neturi reikalavimo teisės į skolininką. Tai, kad yra pagrindo manyti, jog nei skolininkas UAB ,,BA prekyba“, nei laiduotojai nėra įvykdę prievolės AB „Swedbank“, patvirtina Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-308-357/2011 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB ,,BA prekyba“, UAB „Prioritetas“, K. B., G. S. ir A. V. dėl skolos priteisimo; AB „Swedbank“ reikalavimas šioje byloje grindžiamas minėtomis kredito linijos ir laidavimo sutartimis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmosios instancijos teismui papildomai pateiktų dokumentų (K. B., G. S., A. V. ir UAB „Prioritetas“ pranešimų dėl pateikimo UAB „BA prekyba“ apmokėti paprastuosius neprotestuotinus vekselius) matyti, jog UAB „BA prekyba“ yra išdavusi vekselius aukščiau minėtiems asmenims. Teismų praktikoje nurodoma, kad vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, jog šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Taigi dėl nurodytų aplinkybių šioje byloje K. B., G. S., A. V. ir dalis UAB „Prioritetas“ kreditorinių reikalavimų galėtų kilti vekselių pagrindu, tačiau vekseliai byloje nepateikti ir apygardos teismo nebuvo išreikalauti.

Be to, įmonės restruktūrizavimo byla gali būti keliama, jeigu įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį įmonės laikinais finansiniais sunkumais pripažintini sunkumai, kurie tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius, o ne ilgai besitęsiantys, nuolatinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie sunkumai teismo gali būti pripažinti ne laikinais, bet nemokiais finansiniais sunkumais, kurie paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).

Kaip matyti iš UAB „BA prekyba“ finansinių rodiklių 2006-2009 metais, pateiktų įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse, nuo 2006 metų įmonės finansiniai rodikliai nuolat blogėjo, o 2009 metais pasiekė kritinį lygį. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, įmonė nuo 2006 metų veikia nuostolingai, negauna pelno, įmonės nuostoliai 2009 metais buvo 2 748 247 Lt, 2010 metų pirmąjį ketvirtį – 557 551 Lt. Paskutinio, t. y. 2010 m. kovo 31 d., į bylą pateikto UAB „BA prekyba“ balanso duomenimis, įmonės turtas (12 710 976 Lt), neženkliai viršija turimus įsipareigojimus (11 891 646 Lt). Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2010-10-22 priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik 2009 metų ir 2010 m. pirmojo ketvirčio UAB „BA prekyba“ finansiniais rodikliais, nors pagal ĮRĮ 6 straipsnio 1 punktą, turėjo teisę įpareigoti įmonės valdymo organus, vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) pateikti papildomus dokumentus, t. y. 2010 m. antrojo ir trečiojo ketvirčio finansinius duomenis, kurie šiuo atveju buvo būtini, siekiant objektyviai nustatyti įmonės finansinę būklę, jos finansinių sunkumų pobūdį (laikiną arba nuolatinį). Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad buvo daromos prielaidos, jog per 2010 metų antrą – ketvirtą ketvirčius įmonė UAB „BA prekyba“ gaus 133 933 Lt pelno, 11 500 000 Lt pajamų iš prekybos, parduos 1 000 000 Lt vertės įkeistas prekines atsargas; jog 2010 metais pagerės UAB „BA prekyba“ finansinė situacija, kuri, atsižvelgiant į 2006-2009 metų įmonės rodiklius, ypatingai svarbi nustatant UAB „BA prekyba“ finansinių sunkumų pobūdį. Byloje nesant UAB „BA prekyba“ 2010 metų antro – trečio ketvirčio finansinių rodiklių, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar gali būti atkurtas šios įmonės mokumas, normali ūkinė veikla, įvertinti šios veiklos perspektyvas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pirmosios instancijos teismas atlieka tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, renka įrodymus ir sprendžia dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl šis teismas turėtų išsiaiškinti nurodyto pobūdžio aplinkybes dėl buvimo sąlygų, sudarančių teisinį pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą. Jeigu byloje nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ji turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, pažeisdamas proceso teisės normas, nebuvo aktyvus ir nepareikalavo papildomų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, todėl panaikintina skundžiama teismo nutartis ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str., 338 str.). Pažymėtina, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui reikia papildomai nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, kilmės ir dydžio, surinkti įrodymus apie UAB „BA prekyba“ finansinę būklę.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „BA prekyba“ nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.

Teisėjai Audronė Jarackaitė Gintaras Pečiulis Donatas Šernas