- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- A6.-15-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00479-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pažeidėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Artūras Jucevičius
- Kategorijos
administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui D. Č., jo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. Č., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė su pareiškime nurodytais kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidė kreditorės VMI interesus. O būtent:
1.1. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 15 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 131 881,06 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių nuo 2022 m. kovo 15 d.
1.2. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2022 m. rugsėjo 27 d., baigtas – 2022 m. spalio 20 d. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktas dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
1.3. Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB. Nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2022 m. kovo 1 d. sąskaitose buvo 19 887,41 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 120 951,97 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 140 839,37 Eur (VMI išieškota 10 247,41 Eur, Sodrai – 5 409,60 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 38 957,90 Eur, tiekėjams – 83 674,46 Eur, atskaitingiems asmenims – 2 500,00 Eur, banko ir kitos išlaidos – 50 Eur), likutis 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 0,01 Eur.
1.4. Įvertinus „Swedbank“ AB pateiktų sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (žr. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo).
1.5. Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pardavė UAB „AD Modum“, prekių (paslaugų) už 637 914,86 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras. Pagal „Swedbank“ AB banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš UAB „AD Modum“ į Bendrovės sąskaitas gauta tik 31 320,00 Eur. Dėl šių priežasčių Bendrovė 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. balandžio 1 d. datomis turėjo galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti.
1.6. VMI duomenimis Bendrovės vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. birželio 15 d. buvo D. Č., nuo 2022 m. birželio 15 d. – T. M..
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta kaltės.
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad:
3.1. Nepriemoka susidarė 2022 m. kovo 18 d., jos dydis tuo metu buvo 318,56 Eur, vėliau padidėjo iki 9 733,91 Eur. Nepriemoka buvo sumokėta 2022 m. balandžio 4 d.
3.2. Laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. įmonė mokėjo kitiems kreditoriams, tačiau VMI priskaičiuotus ir nesumokėtus mokesčius pareiškėjas sumokėjo praėjus 17 dienų, todėl vėlavimas nebuvo ženklus. Be to, VMI skaičiavo (turėjo teisę skaičiuoti) netesybas, kas laikytina nuostolių atlyginimu kreditoriui už laiku negautas pajamas.
3.3. Visi mokėjimai buvo susiję su tiesiogine įmonės veikla – mokėjo savo rangovams (jie tiekė medžiagas baldams, jų dalims, elektros energiją, teikė sandėliavimo paslaugas). Nesumokėjus rangovams, įmonė negalėtų baigti darbų (pagaminti baldų) ir gauti atlygį iš galutinių pirkėjų. Tad įmonės vadovas turėjo pagrįstą manymą, kad įmonė gaus pajamas ir atsiskaitys su VMI.
3.4. Po to, kai skola VMI išnyko (buvo sumokėta), t. y. 2022 m. balandžio 4 d., ji vėl atsirado 2022 m. balandžio 21 d. dėl to, kad nebuvo sumokėti mokėtini mokesčiai. Įmonė tikėjosi gauti pelningą užsakymą iš klientų, t. y. bendrovės BMI, kuri buvo užsakiusi didelį baldų kiekį, tačiau vėliau užsakymą atidėjo rudeniui. Praradus užsakovą, Bendrovė negalėjo gauti pajamų ir atsiskaityti tiek su VMI, tiek ir su kitais kreditoriais. Bendrovė 2022 m. balandžio pabaigos jokių pajamų negavo, todėl negalėjo atsiskaityti su VMI. Svarbu ir tai, kad nuo balandžio pabaigos iki birželio Bendrovė nemokėjo ir kitiems savo kreditoriams.
3.5. Nuo 2022 m. birželio 15 d. Bendrovės vadovu tapo kitas asmuo, todėl D. Č. nebegali būti atsakingas ir traukiamas administracinėn atsakomybėn.
3.6. VMI vertino periodą tik nuo 2022 m. kovo 1 d. ir visai nevertino ankstesnių periodų. O būtent per ankstesnius periodus UAB „AD Modum“ atliko ženklius mokėjimus, todėl per visą bendradarbiavimo laikotarpį sumokėjo 802 233,64 Eur, o gavo prekių (paslaugų) tik už 769 406,16 Eur. Likęs skirtumas nėra sumokėtas, todėl UAB „AD Modum“ pasitvirtino savo kreditorinį reikalavimą Bedrovės bankroto byloje. Todėl D. Č. jokios žalos sandoriuose su UAB „AD Modum“ Bendrovei nepadarė.
3.7. D. Č. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo. Niekas negalėjo numatyti karo Ukrainoje, dėl ko sutriko medžiagų baldams pristatymas, taip pat joks protingas asmuo negalėjo numatyti, kad medžiagos baldų gamybai brangs iki dviejų kartų, dėl ko nemaža dalis potencialių pirkėjų atsisakė (atidėjo vėlesniam terminui) tikslą pirkti baldus labai išaugusiomis kainomis.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo
4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).
5. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
7. Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).
8. Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
9. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad D. Č., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, t. y. esant pareikštiems trečiosios eilės, VMI, kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė VMI teises ir interesus bei šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Šias išvadas teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu:
9.1. 2022 m. gruodžio 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 131 881,06 Eur, t. y. 272 Eur nenurodoma, 9 317,56 Eur – gyventojų pajamų mokestis ir 122 291,50 Eur pridėtinės vertės mokestis.
9.2. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo duomenys patvirtina, jog mokestinė nepriemoka susidarė, Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių nuo 2022 m. kovo 15 d., kai Bendrovės vadovas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vis gi, teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovu, jog D. Č., kaip nurodo VMI, Bendrovės vadovu buvo iki 2022 m. birželio 15 d., tad atsakomybėn pagal nagrinėjamą ANK straipsnį D. Č. gali būti traukiamas tik už laikotarpį iki 2022 m. birželio 15 d.
9.3. Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad Bendrovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 275 Eur finansinio turto, kuris gautas per vienerius metus, t. y. dar D. Č. būnant Bendrovės vadovu. Tuo tarpu nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -442 523 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 442 798 Eur (per vienerius metus). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo, transporto priemonių neįregistruota. Bendrovė VMI dokumentų formos FR0528 (Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos) bei FR0711 (Juridinių asmenų duomenys apie fiziniam asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas) nėra teikusi nuo įsteigimo. Taigi, šiame punkte nurodytos aplinkybės, patvirtina, jog Bendrovės vadovas žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius jos įsipareigojimus valstybės biudžetui.
9.4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepriemoka buvo sumokėta 2022 m. balandžio 4 d., tačiau teismas iš pateikto išrašo pastebi, jog nepriemoka sumokėta vėliau, t. y. 2022 m. balandžio 8 d. Tuo tarpu matyti, jog Bendrovė iki 2022 m. balandžio 8 d. atlikinėjo mokėjimus kitoms įmonėms (UAB „Wood Line“, UAB „Trukmė“ ir etc.).
9.5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei šio nutarimo 5 punkte aprašytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad mokestinė nepriemoka VMI turėjo būti sumokėta anksčiau nei atlikti mokėjimai Bendrovės kontrahentams. Tad D. Č., būdamas bendrovės direktoriumi ir pirmenybę teikdamas atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais kreditoriais, pažeidė nagrinėjamą teisinį reguliavimą. Minėta, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo nurodytos priežastys, kad Bendrovės vadovas siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, todėl atsiskaitymai vyko su paskesnės eilės kreditoriais, negali būti laikomos priežastimis, pateisiančiomis nukrypimą nuo mokėjimų eiliškumo ir, atitinkamai, eliminuojančiomis administracinę atsakomybę. Teismas turi pagrindo teigti, kad Bendrovės vadovui laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė.
10. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, D. Č. inkriminuotas pagrįstai.
Dėl nuobaudos skyrimo
11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
12. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Č. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė taip pat. D. Č. neteistas, duomenų, kad būtų baustas administracinėmis nuobaudomis, nėra.
14. Vis gi, teismas, skirdamas baudą, taiko protingumo bei sąžiningumo principus bei atsižvelgia į tai, jog D. Č. Bendrovės atžvilgiu nesielgė pasyviai ir stengėsi užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, t. y. pirko medžiagas, kad galėtų baigti vykdyti ankstesnius užsakymus ir už gautas lėšas padengti esamus įsiskolinimus. Teismas vertina ir aplinkybę, kad vykstant karui Ukrainoje, dauguma gamybos sektorių patyrė tam tikrus sunkumus, kaip kad nagrinėjamu atveju – gamybai reikalingų medžiagų trūkumą ir, atitinkamai, jų kainų spartų augimą. Tad šioms aplinkybėms iš dalies sąlygojus Bendrovės laikinus finansinius sunkumus, teismas sprendžia, kad D. Č. skirtina minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu 1 dalimi,
nutaria:
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.