Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. V. P. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. gruodžio 31 d., apie 16.17 val., (duomenys neskelbtini), V. R. g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2022-12-31, 16.19 val., jam buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, o 16.37 val. – 1,98 promilių neblaivumas).

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir dėl padaryto gailisi.

2.1. Parodė, kad 2022-12-31 iš ryto apie 9.00 val. nuvažiavo pas draugus į (duomenys neskelbtini), išgėrė, draugas pasiūlė parvežti, bet pasikeitė aplinkybės, tai važiavo pats. Apie 11.00 val. išgėrė alaus bokalą ir apie 200 g. degtinės, gerai jautėsi sėsdamas prie vairo. Pamena, buvo policijos reidas ir jį sustabdė (duomenys neskelbtini), kur vyko pirkti mėsos. Po pirmo tikrinimo parūkė, gal tas ir galėjo lemti, kad antrą kartą buvo nustatytas didesnis girtumas. Kažkiek jautėsi išgėręs, tačiau važiuodamas galvojo, kad virš leistinos normos neįpūs.

2.2. Teisę vairuoti turėjo, tik buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Padarė išvadas, daugiau taip nebedarys, žino, kad negalima vairuoti išgėrus.

2.3. Su žmona išsituokę virš 20 m., bet gyvena kartu, automobilis, kurį vairavo priklauso žmonai, ji turi teisę vairuoti. Žmona leisdavo jam naudotis automobiliu. Tą dieną ji buvo išvykusi ir nežinojo, kad pasiėmė automobilį. Žmona jam leisdavo juo naudotis, kada reikia.

2.4. A. Z. yra jo dvynės sesers sugyventinis, vaiko tėvas. Gyvena su ja 20 m. Gerai su juo sutaria, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Susitinka apie porą kartų per mėnesį. Jis atsižvelgia į jo nuomonę. Su juo bendrauja telefonu, internetu. Apie šią veiką pasakė jam iš karto paskambinęs. A. Z. jam sakė, kad blogai padarė.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5-10);– tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 11); įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas (b. l. 12-21); neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 22-23); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 24); alkotesterio panaudojimo žurnalo išrašas (b. l. 25-28); tarnybinis pranešimas dėl automobilio registracijos liudijimo (b. l. 29-31); VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 32); VŠĮ „Emprekis“ išrašas apie automobilio vertę (b. l. 33); tarnybinis pranešimas dėl administracinio nusižengimo (b. l. 37-39); liudytojo A. R. apklausos protokolas (b. l. 92-97); liudytojos V. P. apklausos protokolai (b. l. 98-107); tarnybinis pranešimas (b. l. 108-109).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis žinodamas jog yra vartojęs alkoholio tyčia vairavo būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojui A. Z..

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Teismui yra pateiktas A. Z. prašymas (b. l. 177), kur jis tiek raštu, tiek ir apklausus žodžiu nurodė, kad sutinka būti kaltinamojo V. P. laiduotoju (BK 40 straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamasis V. P. yra neteistas (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 127-129), administracine tvarka nebaustas (b. l. 125), dirbantis ir su nedidelėmis pertraukomis dirbo nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 122-124), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip draugiškas, darbštus, kruopštus, atsakingas, pareigingas darbuotojas (b. l. 74). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Taigi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad V. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, o V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

13. A. Z. prašo perduoti V. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad jis yra V. P. dvynės sesers gyvenimo draugas, su ja veda bendrą ūkį, turi sūnų. Su kaltinamuoju palaiko artimus santykius. Yra pažįstami apie 20 metų, dažnai bendrauja, susitinka pas jo mamą kaime, pas juos į svečius atvyksta. Turi bendrų pomėgių – žvejoja, žaidžia šachmatais. Kaltinamasis atsižvelgia į jo nuomonę. Jis neturi žalingų įpročių, todėl pataria V. P., pabara jį. Kaltinamasis klausė jo patarimų, kaip pradėti sveikai gyventi. Jis dirba (duomenys neskelbtini) yra neteistas, nebaustas.

14. Iš byloje surinktų A. Z. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra neteistas (b. l. 178), administracine tvarka nebaustas (b. l. 179), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 181).

15. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas A. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiamai apibūdinama ir manytina, kad jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes jie susitinka, bendrauja, turi bendrų pomėgių, kaltinamasis klauso jo nuomonės ir į ją atsižvelgia. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad A. Z. bus pajėgus kontroliuoti kaltinamojo elgesį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

16. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.

17. Prokurorė prašė netaikyti byloje laidavimo instituto, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam praeityje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutarime nurodyta, kad pats įvykis buvo, bei į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę negaliojant jo vairuotojo pažymėjimui.

18. Teismas pažymi, kad byloje esantis nutarimas (b. l. 130-134) patvirtina, jog V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. buvo nutrauktas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, todėl laikytina, kad pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas jam jokių teisinių pasekmių nesukelia. Taipogi negali būti laikoma priežastimi netaikyti byloje laidavimo ir aplinkybė, kad V. P. vairavo automobilį be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad teisės vairuoti jis nėra praradęs, tačiau pasibaigus vairuotojo pažymėjimui nesikreipė dėl jo pratęsimo ir neįvykdė jo pratęsimui būtinų sąlygų. Aukščiau nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu netaikyti V. P. atžvilgiu laidavimo, nes kaip ir minėta jis yra charakterizuojamas teigiamai – dirba, darbdavio vertinamas kaip geras darbuotojas, yra pakankamai brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tačiau niekada nėra teistas, nebaustas administracine tvarka.

19. Papildomai pažymėtina ir tai, kad atleidimas pagal laidavimą nėra besąlyginis ir asmeniui padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taipogi pažymėtina ir tai, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurios užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

20. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

21. Kadangi nusikalstamą veiką V. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Parenkant šio baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, yra neteistas, nebaustas.

22. Teismas įvertindamas aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas artimas vidurkiui, t. y. 2 metams 6 mėnesiams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. sausio 3 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (b. l. 154-157).

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

24. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tokios pat pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant kitam asmeniui priklausančio automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas teisės pažeidimas už kurį numatomas turto konfiskavimas, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2012).

26. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

27. Automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė V. P. su kuria kaltinamasis iki šiol gyvena kartu, kuri prašė jį perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 32, 76). Kaltinamasis patvirtino, kad jam buvo leidžiama naudotis automobiliu, kada jam reikia, todėl kaltinamasis nusprendęs buvusiai sutuoktinei priklausantį automobilį, panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

28. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad transporto priemonė „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos įrankis, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui ateityje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. P. buvo laisvai leidžiama šiuo automobiliu naudotis ir į tai, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo būdamas neblaivus.

V. Procesiniai klausimai

29. Kaltinamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 150-157), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

30. Automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. P. laiduotojo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 3 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn V. P. priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. P., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. Z., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.