Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Mulevičius priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą bei persiuntė skundą nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. I-5989-189/2015, išduotas 2017-01-17 Vilniaus apygardos administracinio teismo dėl 1052 EUR skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. S., taip pat vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-18658-433/2015, išduotas 2017-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 360 EUR skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. S.. Vykdant šių skolų išieškojimus, skolininkui buvo siunčiami žinomais adresais ir elektroniniu paštu raginimai įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Skolininkui raginimai buvo įteikti 2017-02-14. 2017-02-24 skolininkas pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus arba nustatyti papildomą terminą šalims susitarti dėl skolų apmokėjimo sąlygų. Kartu su prašymu antstoliui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2015-02-02 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2017-02-28 antstolis atmetė skolininko prašymus, nes nenustatė jokių pagrindų vykdomosioms byloms skolininko atžvilgiu sustabdyti, nutraukti ar vykdymo veiksmus atidėti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visai kitoje byloje išieškotojos atžvilgiu, nestabdo išduotų vykdomųjų raštų skolininko atžvilgiu vykdymo. Skolininkui neatsiskaičius per raginime nustatytą terminą, buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, atlikti kiti vykdymo veiksmai, į antstolio depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 204,99 EUR suma, kuri yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2017-03-10 antstolio S. M. kontoroje gauti du visiškai identiški skolininko skundai, su kuriais antstolis nesutinka. Pareiškėjas nenurodė jokių LR CPK 626-627 str. numatytų pagrindų, kuriais turėtų būti sustabdytos vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmai skolininko UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Antstoliui yra pateikti teismų išduoti vykdomieji dokumentai ir jie turi būti vykdomi įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis neturi jokių duomenų, kad minėti vykdomieji dokumentai yra negaliojantys ar nuginčyti teismine tvarka. Taip pat nėra duomenų, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones bei stabdytų išieškojimo veiksmus pagal šiuos minėtus vykdomuosius dokumentus. Skolininko reikalavimai išieškotojai Vilniaus apygardos teisme (107 047,55 EUR) vis dar nagrinėjami, ieškinys dar nėra išnagrinėtas. Minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina minėtą reikalavimą, tačiau nestabdo jau teismų išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Skolininko nurodoma nutartis niekaip nėra susijusi su antstolio kontoroje vykdomais vykdomaisiais dokumentais. Be to antstolis nėra gavęs jokių tarp skolininko ir išieškotojos sudarytų taikos sutarčių, todėl neturi jokio pagrindo ir dėl to stabdyti vykdomosios bylos. Taip pat nėra galimas įskaitymas, nes skolininkas neturi vykdomojo dokumento, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, nors tik toks skolininko reikalavimas (dėl kurio yra išduotas vykdomasis dokumentas) gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Be to LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, tuo tarpu tarp skolininko reikalavimai A. S. atžvilgiu nuo 2015 metų iki šiol ginčijami teisme. Todėl skolininko skundo teiginiai apie skolų įskaitymą yra visiškai niekiniai, neturintys jokio teisinio pagrindo. Be to antstolis nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog antstolis neteisėtai paskaičiavo vykdymo išlaidas, kadangi raginimai skolininkui buvo įteikti ir geruoju per raginime nustatytą laikotarpį skolininkas su išieškotoja neatsiskaitė, todėl antstolis 2017-02-27 atliko priverstinio išieškojimo veiksmus. Todėl vadovaujantis LR Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p., 68 p. antstoliui priklauso vykdymo išlaidos pilna apimtimi, dėl to ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, pareiškėjas prašo skolininko skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 170-178/2017, Nr. 170-179/2017 nustatyta, kad antstolio S. M. kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. I-5989-189/2015, išduotas 2017-01-17 Vilniaus apygardos administracinio teismo dėl 1052 EUR skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. S., taip pat vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-18658-433/2015, išduotas 2017-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 360 EUR skolos išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. S.. Vykdant šių skolų išieškojimus, skolininkui buvo siunčiami žinomais buveinės adresais ir elektroniniu paštu raginimai įvykdyti vykdomuosius dokumentus, kurie buvo įteikti 2017-02-14. 2017-02-24 skolininkas pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus arba nustatyti papildomą terminą šalims susitarti dėl skolų apmokėjimo sąlygų. Kartu su skolininko prašymu antstoliui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2015-02-02 nutartis Nr. e2-2334-653/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš kurios matyti, jog A. S. atžvilgiu minėtoje byloje yra pritaikytos 107047,55 EUR dydžio laikinosios apsaugos priemonės tos bylos ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams užtikrinti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtoje byloje ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. S. 369 613,78 Lt sumą žalai ir nuostoliams atlyginti, tačiau byla iki šiol dar neišnagrinėta (dabartinis bylos Nr. e2-566-653/2017). Skolininkui neatsiskaičius per raginime nustatytą terminą, 2017-02-27 buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, atlikti kiti vykdymo veiksmai, į antstolio depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 204,99 EUR suma, kuri yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2017-02-28 buvo atmestas skolininko 2017-02-24 prašymas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas. 2017-03-10 antstolio kontoroje gauti du analogiški skundai dėl antstolio veiksmų. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su antstolio veiksmais, nestabdant vykdomųjų bylų, neįskaitant vykdymo šalių tarpusavio reikalavimų, neteisėtai priskaičiuojant vykdomąsias išlaidas už neatlikus darbus.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.

LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t.y. turi būti taikomi proporcingumo ir interesų derinimo principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir antstolio teisę stabdyti vykdymo veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 625-627 straipsniai. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso pagrindų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nei tarp privalomųjų, nei tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų nenurodytas stabdymo atvejis, kai tarp vykdymo proceso šalių yra nagrinėjamas teisme kitas ginčas, kuris neišnagrinėtas, tačiau išieškotojo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų sumai. Šiuo nagrinėjamu atveju antstolis S. M. vykdo 2 vykdomuosius dokumentus, kurie buvo išduoti teismų dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „Statybos ekspertas“. Teismų išduoti vykdomieji dokumentai turi būti vykdomi įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 18 str., 587 str.). Civilinėje byloje ir vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad minėti vykdomieji dokumentai yra negaliojantys ar nuginčyti teismine tvarka. Taip pat nėra duomenų, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones bei stabdytų išieškojimo veiksmus pagal šiuos vykdomuosius dokumentus. Skolininko reikalavimai išieškotojai Vilniaus apygardos teisme (107 047,55 EUR) vis dar nagrinėjami, skolininkas reikalavimo teisės pagal vykdomąjį dokumentą į išieškotoją neturi. Minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina minėtą ieškinio reikalavimą, tačiau nestabdo jau teismų išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo dėl kitų kilusių tarp tų pačių šalių ginčų. Skolininko nurodoma nutartis nėra susijusi su antstolio kontoroje vykdomais vykdomaisiais dokumentais, išskyrus tai, kad dalyvauja tos pačios šalys. Todėl sutiktina su antstoliu, jog šis šiuo atveju jis neturėjo jokio LR CPK 626-627 str. numatyto pagrindo stabdyti turimas vykdomąsias bylas, atidėti vykdymą ar jį nutraukti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neva LR CPK 626 str. pagrindų buvimo, yra nepagrįstos.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo motyvai, kad vykdomosios bylos turi būti sustabdytos, tam kad vykdomosios bylos šalys galėtų sudaryti taikos sutartį ar kitaip susitarti dėl skolininko skolų sumokėjimo. Teismas pažymi, kad LR CPK 595 str. numatyta, jog vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie taikos sutarties sudarymą. Vykdomosios bylos šalių teisė sudaryti/ar nesudaryti taikos sutartį. Antstolis pareigos a įkalbėti/ar stabdyti vykdomąją bylą tam, kad vykdomosios bylos šalys galėtų susitarti.

Nepagrįsti skolininko motyvai dėl įskaitymo galimumo. Prievolės pabaiga įskaitymu reglamentuota CK 6.130 – 6.140 straipsniuose. Teismas pažymi, kad tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Pažymėtina, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Pareiškėjo pareiga sumokėti išieškotojai A. S. kyla iš vykdomųjų dokumentų, kurie išduoti teismų. Tuo tarpu tarp tų pačių šalių Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2334-653/2015 (dabartinis bylos Nr. e2-566-653/2017) pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. S. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, ieškinio suma – 107 047, 55 Eur, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis iki šiol nėra išnagrinėta, teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo nėra priimtas. Pareiškėjas, prašydamas atlikti įskaitymą, remiasi civilinėje byloje Nr. e2-2334-653/2015 2015 m. vasario 2 d. priimta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės A. S. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą bei jo realų įvykdymą, tačiau spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, todėl teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatvirtina, kad ieškovo reikalavimai išnagrinėjus bylą bus patenkinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo taikyti įskaitymą, kadangi CK 6.130 straipsnio 1 dalis leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus, o CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų priskaičiavimo, nurodant, jog antstolis nepagrįstai šias išlaidas paskaičiavo, neatlikęs faktiškai jokių veiksmų, o paskaičiavo kaip avansą už ateities savo darbus. Taip pat prašo pareiškėjas panaikinti turto areštus, piniginių lėšų nurašymą. Tokie pareiškėjo motyvai yra nepagrįsti. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti vykdomuosius dokumentus geruoju kurie skolininkui buvo įteikti, tačiau per raginimuose nustatytą terminą jos gera valia neįvykdžius, antstolis, vadovaudamasis CPK, turėjo teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones. Teismas pažymi, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t.y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. numato, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju antstolis skolininkui nesumokėjus per raginimo terminą atliko priverstinius vykdymo veiksmus, areštavo skolininko sąskaitas, išieškojo iš skolininko 204,99 EUR sumą (kurį šiuo metu saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje iki bus išnagrinėtas šis skundas). Skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukūrė neigiamas teisines pasekmes, nes antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas įgijo pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, skaičiavimų, kad antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra neteisingas. Dėl to jokių antstolio neteisėtų veiksmų šiuo atveju antstoliui apskaičiuojant vykdymo išlaidas pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, nenustatyta.

Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam skundo išsprendimui neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis S. M. vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 170-178/2017, Nr. 170-179/2017, jokių konkrečių LR įstatymų bei poįstatyminių aktų nepažeidė ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio S. M. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 170-178/2017, Nr. 170-179/2017 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.