Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-31 · Civilinė byla Nr. 2S-916-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-31Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-31
Bylos Nr.
2S-916-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-21084-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
A. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-916-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21084-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaito, įsipareigojimų nevykdo, atsiskaitymą vilkina, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo A. L. prašymą patenkino. Areštavo atsakovo V. G. turtą 44 400 Lt sumai. Teismas atsižvelgęs į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, neaiškų atsakovo mokumą, prašomą priteisti sumą, padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2010 m. gruodžio 10 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Vadovaujantis teismų suformuota praktika, piniginių lėšų areštas yra vertinamas kaip labiausiai ekonomiškai skolininką pažeidžianti priemonė, todėl teismo sprendimas areštuoti visą turtą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 142 str. 2 d.), nepagrįstai suvaržo atsakovo teises labiau nei yra būtina. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad atsakovas bandytų perleisti savo turtą, jį slėptų. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002). 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, todėl yra pagrindas šią nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, jog jis yra trijų vaikų tėvas, vaikus privalo išlaikyti, teikti jiems viską kas yra būtina visaverčiam gyvenimui bei vystymuisi. Teismo formuluotė „areštuoti turtą“ antstolių aiškinama plečiamai, todėl apeliantui, nuosavybės teise neturint nekilnojamojo turto, bus areštuotos sąskaitos. Dėl to nukentės mažamečių vaikų interesai, apeliantas negalės nusipirkti maisto, susimokėti komunalinių bei kitų būtinų pragyvenimui mokesčių, vykdyti sutartines prievoles. Teismo manymas, kad pranešimas apeliantui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, padarys jų taikymą neįmanomu, yra visiškai nepagrįstas. Tariamoji skola privalėjo būti sumokėta 2010 m. kovo 2 d., tuo atveju jeigu apeliantas būtų skolingas ieškovui, jau seniai turėjo galimybę nuslėpti visas pajamas bei paslėpti kitą savo turtą. Tačiau iki šiol to nepadarė, tai įrodo apelianto sąžiningumą.

Atsiliepimas

Ieškovas A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais, yra niekinis. Ieškinys yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais: atsakovo pasirašyta paskolos sutartimi, kuria jis įsipareigojo tam tikru terminu sumokėti ieškovui prašomą priteisti pinigų sumą ir pagal kurią laiku neatsiskaitė bei delsia atsiskaityti iki šios dienos. Atsakovas negrąžino ieškovui jokios paskolos dalies. Atsakovo teiginys, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimo, yra nepagrįstas. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t.y. bylos, aplinkybės. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo ir kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovas savo skunde nurodo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo jo turtines teises. Tačiau atsakovo skunde ignoruojamos aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką delsia atsiskaityti su ieškovu, vykdydamas paskolos sutartį nėra grąžinęs ieškovui jokios pinigų dalies. Esant tokiai situacijai atsakovo teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas yra niekinis, nes atsakovas aiškiai nėra suinteresuotas vykdyti paskolos sutartį bei grąžinti pasiskolintą pinigų sumą. Be to, pareiškus ieškinį teisme atsakovas, vengdamas gręsiančio priverstinio skolos išieškojimo, gali bandyti paslėpti turimą turtą. Tokį jo galimą elgesį parodo ilgalaikis vengimas vykdyti prisiimtas turtines prievoles. Ieškovas taip pat pažymi, kad ieškinio suma yra didelė. Ieškovas nėra verslo subjektas, todėl atsakovo vengimas vykdyti turtinę prievolę nepagrįstai apsunkina ieškovo materialinę padėtį, užkerta kelia panaudoti pagal paskolos sutartį atsakovui paskolintas teisėtai priklausančias pinigų sumas šeimos bei asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo, nei ekonomiškumo principai nėra pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstina, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-428/2008 ir kt.). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl reikalavimo didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

Ieškovo pareikštų visų reikalavimų suma sudaro 44 400 Lt dydžio sumą. Tokio dydžio reikalavimai pareikšti fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia reikalavimų suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų (duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog jis paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos ir teismui nesą pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi. Taigi, neįrodė, jog teismui priteisus atitinkamas sumas tinkamai atsiskaityti su ieškovu nebūtų kliūčių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, siekdamas užtikrinti atsakovo pareikštų piniginių reikalavimų įvykdymą, areštavo atsakovo turtą 44 400 Lt sumai. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškovo pareikštų reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais surasti ir aprašyti turtą pavedama antstoliui (CPK 148 str. 4 d.). Teismui neturint duomenų apie atsakovo areštuojamą turtą nutarties vykdymas pagrįstai buvo pavestas ieškovo pasirinktam antstoliui.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), jos turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumo, todėl pirmiau areštavus fizinio asmens lėšas, tokio asmens teisių įgyvendinimas būtų labiau ribojamas ir asmuo patirtų didesnius nepatogumus nei areštavus nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus. Įprastai areštuotais nekilnojamaisiais, kilnojamaisiais daiktais yra galima naudotis, o naudojimasis areštuotomis lėšomis yra iš esmės suvaržomas. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad nesant išskirtinių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir areštuojant nekonkretų turtą, pirmiausia pagal reikalavimo mastą areštuotini nekilnojamieji ir/ar kilnojamieji daiktai, o tik tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai - lėšos bankų sąskaitose. Dėl išdėstytų aplinkybių atitinkamai papildytina skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis nurodant arešto turtui taikymo eiliškumą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto argumentų, susijusių su ieškinio dalyku, išdėstymas atskirajame skunde, nėra susijęs su teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar su skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimu. Visas aplinkybes, susijusias Paskolos sutarties vykdymu, pirmosios instancijos teismas vertins bylos nagrinėjimo metu. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėja tarp šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumas ir neteisėtumas ginčijamas dar ir tuo, kad atsakovui nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamoji nutartis papildytina nurodant arešto turtui taikymo eiliškumą, t.y. pirmiausia taikomas atsakovo V. G. 44 400 Lt dydžio sumos nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštas, o tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai - atsakovui priklausančių lėšų bankų sąskaitose areštas.

Atsakovui išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstu jo prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, leisti atlikti tam tikrus su areštuotu turtu ar lėšomis susijusius veiksmus, taip pat jis gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 1, 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, tačiau nustatyti arešto turtui taikymo eiliškumą, tai yra, ieškovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 44 400 Lt dydžio sumos reikalavimų užtikrinimui pirmiausia areštuoti atsakovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai - areštuoti atsakovui priklausančias lėšas bankų sąskaitose.

Teisėjai Petras JaržemskisRita KisielienėDanutė Kutrienė