Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys R. B., A. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų R. B. ir A. N. atstovams advokatams Jovytai Piekienei ir R. S. apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnis), išsiunčiant procesinius dokumentus su teismo pranešimu, kuriame informuojama apie teisę iki 2025 m. gegužės 7 d. pateikti rašytinius paaiškinimus.

Suinteresuoto asmens A. N. atstovas advokatas R. S. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalį, esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36 straipsniu, CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas atsižvelgia ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fiziniu, tiek socialiniu požiūriu), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnametės N. N., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra R. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Prašymui leisti paimti vaiką iš jo tėvų pagrįsti, pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) Skyriaus vaiko laikino apgyvendinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštą „N. N. charakteristika“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) centro raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriaus vaiko situacijos vertinimo duomenų anketą Nr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenų bazės išrašus.

Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad Tarnyboje (duomenys neskelbtini) iš anonimo gautas pranešimas, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Rietave pastebėta svirduliuojanti, galimai neblaivi, basa moteris, šalia jos bėga basa mergaitė, kartu yra vyriškis, kuris rankoje laiko alkoholio butelį, moteris su vyriškiu tąsosi, tamposi, iš moters judesių ir elgsenos matyti, kad ji yra stipriai neblaivi. Taip pat Tarnyboje (duomenys neskelbtini) iš policijos gautas pranešimas, kuriame nurodoma, jog, atvykus į įvykio vietą, namuose buvo socialiniai darbuotojai, kurie namuose rado R. B., kuri susižalojo ranką, dauždama lango stiklą. R. B. nustatytas 2,50 promilės neblaivumas. Nustatyta, kad Skyriui atliekant vaiko N. situacijos vertinimą, (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ryte apsilankius pas R., visi jos vaikai nebuvo išleisti į mokyklą, namuose buvo pašalinis asmuo, kuris buvo pristatytas, kaip naujas R. gyvenimo draugas. Rašte nurodoma, kad vizualiai buvo pastebima, kad R. yra išgėrusi, ir ji pati to neneigė, teigė, kad (duomenys neskelbtini) girtavo pas kaimynę ir nespėjo išsiblaivyti. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pakartotinai, po pietų apsilankius R. gyvenamojoje vietoje, namų durys buvo užrakintos iš vidaus, mažametės N. broliui atidarius duris, užėjus į kambarį, R. buvo neblaivi, miegojo, pažadinta sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Kambario grindys buvo pritaškytos kraujo, kuris, kaip teigė R., yra jos, nes ji, norėdama susižaloti ranką, trenkė į prieangio langą. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) N. N. laikinai apgyvendinta saugioje aplinkoje pas Rietavo socialinių paslaugų centro budintį globotoją. Atliekant mažametės N. N. vaiko situacijos vertinimą dėl gautų pranešimų, iš (duomenys neskelbtini) gautas raštas „N. N. charakteristika“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad N. per pirmą pusmetį mokykloje praleido 16 pamokų, 4 iš jų nepateisintos, mergaitė turi keletą mokytojų pastabų, kad neatlikti namų darbai, 2025 m. kovo 7 d. vyko klasės tėvų susirinkimas, kuriame mama nedalyvavo. Mergaitei gimnazijoje teikiama psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo pagalba nebuvo teikiama.

Skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas) 26.3. punktu, nustatė rizikos veiksnį, susijusį su nepilnamečio įstatyminiu atstovu (motina) – vaiko atstovė pagal įstatymą yra apsvaigusi nuo alkoholio ir (ar) galimai turi priklausomybės nuo alkoholio požymių, žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Vadovaujantis aprašo 26.5 punktu nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovė pagal įstatymą (mama) laikinai negali rūpintis vaiku dėl kitų svarbių priežasčių, išvyksta į gydymo įstaigą gydytis. Vadovaujantis aprašo 26.11 punktu nustatytas rizikos veiksnys A. N. – vaiko atstovas pagal įstatymą (tėvas) atsisako naudoti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Skyrius, įvertinęs mažametės N. N. situaciją, surinktus duomenis, (duomenys neskelbtini) priėmė vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė mažametės apsaugos poreikį, taip pat nustatė, kad pažeista vaiko teisė gyventi su savo tėvais, teisė į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, iš nesaugios aplinkos paimta N. N. negali būti perduota jos įstatyminiams atstovams.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnametės N. N. paėmimo iš jo tėvų, pažymima, jog iš aukščiau išdėstytų byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad formaliai Tarnyba, kreipdamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, atliko teisės aktuose nustatytą pareigą reaguoti į galimus rizikos veiksnius, dėl kurių galėtų būti pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Pareiškimo teismui pateikimo metu šeimoje jau kurį laiką vyravo tam tikros problemos, nustatyta, kad šeimoje ne kartą fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, taip pat R. B. šeimai buvo teikiamos Atvejo vadybos paslaugos, be to, teismas, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymo paimti vaiką pagrįstumą, atsižvelgia ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų paėmimo iš šeimos, išimtinai vadovaujasi vaikų teises ginančios institucijos (pareiškėjos) pateiktais įrodymais, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos pateiktus įrodymus, priešingai, mažametės mama sutiko su pareiškimo tenkinimu, nurodė, kad šiuo metu neturi sąlygų pati rūpintis mažamete dukra, o tėvas savo nuomonės neišreiškė. Pareiškėja, vadovaudamasi teisės aktais, įvertino nepilnamečio vaiko situaciją, nustatė rizikos veiksnius ir priėmė sprendimą nustatyti vaiko apsaugos poreikį, laikinai apgyvendinti vaiką saugioje aplinkoje iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą, ar nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad šiuo atveju yra susiklosčiusios nepalankios aplinkybės vaikui būti šeimoje, ir egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas nustatyti vaikui laikinąją globą (paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami patvirtinti, kad vaiko tėvai šiuo metu negali pasirūpinti nepilnamete N.: nepilnametės motina R. B. turi priklausomybę alkoholiui, to neneigia, žada šią problemą spręsti, ir, nors dėl tos pačios priežasties jos šeimai buvo taikoma Atvejo vadyba, tačiau padėtis nepasikeitė, vaiko motina tebevartoja alkoholinius gėrimus, o vaiko tėvas A. N. mergaitės neaugina, ja nesirūpina, nesidomi, neauklėja, atsisako ją pasiimti pas save. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad mažametės tėvai R. B. ir A. N. nesiima reikiamų ir tinkamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti ir dėl to kyla pavojus mergaitės fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir leisti paimti mažametę N. N. iš jos įstatyminių atstovų: motinos R. B. ir tėvo A. N. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

Teismo nutartis leisti paimti vaikus iš jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Leisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paimti nepilnametį vaiką N. N., gimusią (duomenys neskelbtini) iš jos įstatyminių atstovų: motinos R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.