Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-2677-566/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
e2-2677-566/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35618-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2677-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35618-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.26.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant ieškovo atstovui V. P.,atsakovo atstovei O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodydamas, jog 2014 m. rugsėjo 25 d. Kaune, M. Jankaus g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavus ant netvarkingo važiuojamojoje kelio dalyje esančio dujotiekio sklendės šulinio, buvo apgadintas šio automobilio ratlankis ir prakirsta padanga. Pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2014-11-25 nutarimą, automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl dėl automobilio sugadinimo ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 174,71 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodo, jog žala atsirado dėl kelyje esančios netinkamos įrangos, kurią įvykio metu valdė AB „Lietuvos dujos“. Nuo 2016 metų sausio 1 d. bendrovės LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ buvo sujungtos, jų pagrindu įkurta akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, naujoji akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ perėmė visus LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus ir teises. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovui 174,71 Eur turtinę žalą, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 40-43).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent dėl atsakovui priklausančio objekto trūkumo buvo padaryti minėti automobilio apgadinimai. Pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. įvykio metu nebuvo užfiksuotas dujotiekio įtaiso pažeidimo faktas. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju automobilio pažeidimo priežastis yra pagrįsta tik prielaida ir spėjimu, nepagrindžiant jokiais įrodymais ar kompetentingų ekspertų išvadomis. Prašė patikslintą ieškinį atmesti (e. b. l. 50-53).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. Kaune, M. Jankaus g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliui Honda Accord, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) užvažiavus ant netvarkingo važiuojamojoje kelio dalyje esančio dujotiekio sklendės šulinio, buvo sugadintas šio automobilio ratlankis ir prakirsta padanga (e. b. l. 28-29). Remiantis Kauno apskrities VPK 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu, automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. Š. kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Minėtame nutarime konstatuota, jog policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, jog ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) 3,3 m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto yra dujotiekio sklendės šulinys, kurio dangtį paspaudus, jis atsidarė, todėl tikėtina, kad automobiliui priekiniu kairės pusės ratu užvažiavus, buvo pakeltas dangtis ir į jį automobilis trenkėsi užpakaliniu ratu, dėl ko buvo prakirsta padanga ir pažeistas ratlankis (e. b. l. 28-29). 2014 spalio 29 d. Kauno apskrities VPK pranešime ieškovui konstatuota, jog automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį užvažiavo ant šulinio, kurio dangtis apgadino ratlankį ir padangą (e. b. l. 26). Pagal transporto priemonės Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 30 d. Remonto darbų sąmatą, 2014 m. gruodžio 17 d. pranešimą dėl nuostolių atlyginimo bei atsižvelgus į keičiamų detalių nusidėvėjimą, dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 603,24 Lt (174,71 Eur) dydžio žala (e. b. l. 7-13, 23). Nustatyta, jog automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas" (e. b. l. 5-6). Dėl automobilio sugadinimo ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu 2014 m. gruodžio 18 d. išmokėjo automobilio savininkui UAB „MO Lietuva“ 603,24 Lt (174,71 Eur) dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 27, 33). Ieškovas 2015 m. liepos 29 d. kreipėsi su pretenzija į AB “Lietuvos dujos” dėl išmokos išieškojimo, tačiau AB “Lietuvos dujos” atlyginti žalą atsisakė (e. b. l. 14-22). Nustatyta, jog nuo 2016 metų sausio 1 d. atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ perėmė visus LESTO ir AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus ir teises.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Remiantis CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog žala automobiliui atsirado dėl kelyje esančio dujotiekio šulinio trūkumų. Nustatyta, jog eismo įvykio metu 2014 m. rugsėjo 25 d. minėta įranga nuosavybės teise priklausė AB „Lietuvos dujos“. Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tokiu būdu, dujotiekio šulinio, dėl kurio įvykio metu automobiliui buvo padaryta žala, valdymo faktas yra nustatytas.

LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui), atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą.

Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo atlyginti iš atsakovo 174,71 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka už automobilio apgadinimą eismo įvykio metu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo priežastis yra grįsta tik prielaida ir spėjimu, nepagrindžiant jo jokiais įrodymais ar kompetentingų ekspertų išvadomis. Pažymėtina, jog remiantis byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (Kauno AVPK 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną), nustatyta, jog automobiliui užvažiavus ant šulinio, šulinio dangtis apgadino automobilio ratlankį ir padangą. Minėtame nutarime konstatuota, jog automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, nustatyta, jog ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3 m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto yra dujotiekio sklendės šulinys, kurio dangtį paspaudus jis atsidarė, todėl tikėtina, jog automobiliui priekiniu kairės pusės ratu užvažiavus buvo pakeltas dangtis ir į jį automobilis trenkėsi užpakaliniu ratu, dėl ko buvo prakirsta padanga ir pažeistas ratlankis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Kasacinis teismas nurodė, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015). Pažymėtina, jog dujotiekio šulinio trūkumai užfiksuoti Kauno VPK 2014 m. lapkričio 25 d. nutarime, kuris nėra užginčytas. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Tuo tarpu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas užvažiavo ant šulinio, kurio dangtis apgadino ratlankį ir padangą ir būtent tai lėmė automobilio Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Minėti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog automobiliui žala buvo padaryta dėl netinkamos įrangos, t. y. dėl netinkamo dujotiekio įtaiso. Bylos duomenimis, padarytos žalos dydį ieškovas nustatė vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, pagal kurią automobilio taisymas po eismo įvykio kainavo 174,71 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos faktą ir jos dydį (174,71 Eur), o atsakovas neįrodė aplinkybės, jog žala atsirado ne dėl atsakovui priklausančio dujotiekio šulinio trūkumų, teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas.

CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateikta fotonuotrauka, Vilniaus apskrities VPK pareigūnų nutarimai bei 2014 m. rugsėjo 30 d. Remonto darbų sąmata.

Nustačius sąlygas civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.266 straipsnį, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui (ieškovui) dėl netinkamo dujotiekio įrenginio kilusius nuostolius, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 174,71 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (174,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas”, j. a. k. 110051834, iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, 174,71 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 71 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 174,71 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 71 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė