- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2-394-876/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Irena Haase
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Irenai Haase, trečiajam asmeniui K. S. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui esant K. S., dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką pagal kurią ieškovei atitinka naudojimuisi patalpos pažymėtos nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje – 3a1/ž (veranda), 1-1 (6,04 kv.m), 1-3 (24 kv.m), ½ dalimi 1-4 (8-065 kv.m), -2 (6,27 kv.m). Atsakovui atitenka naudojimuisi patalpos pažymėtos nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje – 1a1/3 (gyvenamas priestatas), 2a1/ž (veranda), 1-6 (10,45 kv.m), 1-7 (2.63 kv.m), 1-8 (3,36 kv.m ), 1-9 (18,02 kv.m.), 1-5 (14.11 kv.m), 1-2 dalimi 1-4 (8,065 kv.m). Nurodo, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2-646-630/2010 buvo nutraukta jos ir atsakovo V. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutartį jie su atsakovu nekilnojamąjį turtą pasidalino, tačiau nesikreipė į teismą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Šiuo metu dėl patalpų naudojimosi tvarkos tarp jos ir atsakovo kyla konfliktai, atsakovas neleidžia naudotis gyvenamosiomis patalpomis, todėl reikalinga nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo K. S. atsiliepime nurodė, kad namo patalpos 1-6, 1-7 ir 1-8 yra statytos ir įruoštos jo. Patalpoje 1-6 yra įrengta virtuvė, įvestas vanduo, iškasta kanalizacija. Patalpose 1-1 jo sudėtos medinė grindys, įėjimui įstatytos šarvuotos durys, iš patalpos 1-1 į patalpą 1-2 įstatytos suveriamos rankų darbo durys. Jis su šeima 16 metų gyvena patalpoje 1-4, į visą namą yra sudėjęs penkis plastikinius langus. Nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu jis neturi, šeimoje augina nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini). Į sodybą kartu su broliu yra nutiesęs beveik kilometro žvyruotą privažiavimą, yra iškasęs nemažą vandens telkinį. Į traktorių MTZ52, (duomenys neskelbtini), yra investavęs apie septynis tūkstančius litų, o javų kombainą surinko praktiškai iš detalių. Remontuodamas kombainą nepagydomai susižalojo dešinę akį. Visa jo šeima yra viešai ir nuolatos užgauliojami ir įžeidinėjami ieškovės.
Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nuvykus į K. S. šeimos namus buvo nustatyta, kad K. S. naudojasi dviem kambariais: iš kurių viename gyvena jis su žmona (plane pažymėtas 1-4), kitas skirtas vaikams (1-6). Nepilnametei M. yra 9 metai, ji mokosi vidurinėje mokykloje, V. – 15 metų, jis taip pat mokosi vidurinėje mokykloje. Nepilnamečiai vaikai nurodė, kad jie šiame name gyvena labai seniai, kiek prisimena nuo gimimo. Jų kambaryje yra dvi lovos, spinta, kompiuteris, stalas. Jie teigė, kad gyventi šiame name jiems patinka. Išvadoje taip pat nurodoma, kad iš pateikto ieškinio matoma, kad gyvenamasis namas su priklausiniais priklauso D. ir V. S., kurie yra nepilnamečių vaikų M. ir V. seneliai, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Šioje situacijoje nėra priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų apsauga į tinkamą gyvenamąjį būstą, kadangi abu sutuoktiniai G. ir K. S. yra dirbantys, gaunantys darbo užmokestį, sveiki ir galintys suteikti vaikams atitinkamai sąlygas gyventi, augti, vystytis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
2010 m. gruodžio 20 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta V. S. ir D. S. santuoka ir ginčo turtas padalintas šalims po ½ dalis. (b.l. 4-5).
Ieškovė prašo jai nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis, kurios yra pažymėtos kadastro duomenų byloje šiais numeriais 3a1/ž (veranda), 1-1 (6,04 kv.m), 1-3 (24 kv.m), ½ dalimi 1-4 (8,065 kv.m), 1-2 (6,27 kv.m.), tai yra patalpomis, kurių bendras plotas yra 44,375 kv.m.(b.l. 13).
Atsakovui prašo nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis 1a1/3 9gyvenamas priestatas, 2a1/ž (veranda), 1-6 (10,45 kv.m.), 1-7 (2.63 kv.m.), 1-8 (3,36 kv.m.), 1-9 (18,02 kv.m.), 1-5 (14.11 kv.m.), 1-2 dalimi 1-4 (8.065 kv.m.), tai yra patalpomis, kurių bendras plotas yra 56,635 kv.m.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčo name gyvena K. S. su šeima, dėl ko jis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu bei gauta Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo naudojimosi gyvenamuoju namu variantą, taip pat įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas naudojimosi nekilnojamuoju turtu būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), taip pat šalių interesų pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos CK 4.81 str.).
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:
1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, jog name, dėl kurio naudojimosi kyla ginčas gyvena trečiasis asmuo K. S.. Pagal trečiojo asmens paaiškinimus suprantama, jog jis name gyvena pagal susitarimą su atsakovo V. S., tačiau jis nėra susitaręs ir neturi sutikimo gyventi ieškovei priklausančiame name. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog trečiasis asmuo neturėdamas ieškovės sutikimo gyventi jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, negali savavališkai užimti jai priklausančio turto, atitinkamai teismas negali ginti šio trečiojo asmens reikalavimo. Kadangi name gyvena nepilnamečiai vaikai, teismui buvo pateikta Šakių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje konstatuojama, jog tėvai privalo užtikrinti vaikų teisę į gyvenamą būstą, abu vaikų tėvai yra darbingi ir gaunantis pajamas, todėl nustatant naudojimosi tvarką namu, vaikų interesai nenukentės. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog vaikai gyvena kambaryje, kuris plane yra pažymėtas Nr. 1-9, šio kambario disponavimą prašoma palikti atsakovui V. S., tad darytina išvada, jog ieškovės pateikta naudojimosi tvarka namu nepakenks vaikų interesams. Vaikams nebus apribota teisė į jų kambarį, nebus apribota galimybė naudotis kitomis name esančiomis virtuvės, vonios patalpomis.
2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.
Nagrinėjamoje byloje ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ gyvenamojo namo dalį, tačiau ieškovė prašo jai leisti naudotis mažesne namo dalimi, tai yra jos prašomų patalpų plotas yra apie 12 kv.m mažesnis. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė naudojimosi namu tvarkos projekto, o pati ieškovė sutinka su jai priskirtina naudotis mažesne namo dalimi. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas mano, kad jos reikalavimas atitinka adekvatumo kriterijų.
3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, tačiau savo nesutikimo neargumentavo ir nepateikė savo projektų dėl naudojimosi namu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šiuo metu naudojasi prašomomis jai priskirti patalpomis. Į jos patalpas yra atskiras įėjimas, iš kurio ji gali patekti į visus kitus kambarius, kuriuos prašoma leisti jai naudotis. Tokiu būdu jai netektų susidurti su atsakovu ir trečiojo asmens šeima bendro naudojimo patalpose bei būtų išvengta konfliktų. Tuo tarpu atsakovas ir trečiasis asmuo neargumentuoja savo prieštaravimo, nesiekia kompromiso bei nepateikia kitų galimų naudojimosi tvarkos nustatymų. Kaip suprantama iš trečiojo asmens paaiškinimo, akivaizdu, jog jis nesutinka su ieškovės reikalavimais, tik todėl, kad kyla ginčas dėl kambario 1-4, kuriame šiuo metu jis gyvena, bei, kaip nurodė, yra investavęs į šio kambario pagerinimą. Tačiau nenurodydamas priežasčių jis nesutiko ir su kitu ieškovės siūlomu variantu, jog trečiasis asmuo jai padėtų įsirengti priestatą, kuriame ji turėtų vonios kambarį. Toks neargumentuotas trečiojo asmens prieštaravimas leidžia daryti išvadą, jog K. S. siekia tik savo interesų patenkinimo, tai yra nepatiriant nuostolių išsaugoti gyvenamąjį plotą.
Atkreiptinas dėmesys, jog jei proceso dalyviai prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.);
5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad faktinis ieškovės patalpų naudojimas atitinka jos pateiktą projektą, išskyrus dėl kambario, kuris yra pažymėtas numeriu 1-4. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės šiuo metu naudojamų patalpų plotas yra mažesnis negu ½ dalis namo, kuris jai priklauso nuosavybės teise. Todėl jos reikalavimas leisti jai naudotis ½ kambario, kuris pažymėtas 1-4 numeriu, yra sąžiningas ir teisingas. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sutiktų palikti trečiajam asmeniui jo šiuo metu naudojamą kambarį Nr. 1-4, tačiau jis turėtų padėti jai įsirengti priestatą, kuriame ji galėtų įsirengti vonios kambarį. Tačiau trečiasis asmuo nemotyvuodamas savo atsisakymo, nesutiko su ieškovės pasiūlymo. Atsižvelgiant į nurodytą teismas mano, kad ieškovės pateiktas naudojimosi namu tvarkos projektas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, todėl yra tvirtintinas.
Nors tretysis asmuo K. S. prieštaravo nurodomai naudojimosi namų tvarkai, tačiau nei tretysis asmuo, nei atsakovas nepateikė savo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projekto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo name gyvena ieškovas su atsakovu bei jų sūnaus K. S. šeima. K. S. teismui nurodė, jog šiame name gyvena pagal susitarimą su atsakovu V. S., tačiau nepateikė duomenų, jog taip pat yra susitarimas ir su ieškove D. S.. Tretysis asmuo neturi nuosavybės teisės į ginčo namą, nėra jo ir ieškovės susitarimo dėl gyvenimo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, todėl teismas konstatuoja, jog trečiasis asmuo neturi teisinio pagrindo reikalauti užtikrinti jo gyvenimą D. S. priklausančiame name. Kadangi K. S. gyvenamajame name gyvena su V. S. leidimu, tad dėl tokio bendraturčio V. S. sprendimo negali nukentėti D. S. interesai, bei trečiojo asmens K. S. interesai negali būti iškelti aukščiau už savininkės interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečiai vaikai gyvena 1-9 pažymėtame kambaryje, kuris pagal ieškovės pateiktą planą ir liktų atsakovo naudojimui, tad vaikų interesai nenukentėtų. Atitinkamai pats atsakovas gyvena kambaryje, pažymėtame 1-5, į kurį taip pat nepretenduoja ieškovė. Ginčas kyla dėl patalpos, pažymėtos 1-4, kurioje šiuo metu gyvena K. S.. Pats K. S. nesutiko prisidėti prie ieškovės reikalavimo, jis tik paaiškino, kad yra pagerinęs patalpas, kuriomis dabar nori naudotis ieškovė. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad patalpas pagerino savo iniciatyva, neturėdamas ieškovės sutikimo.
Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimaliam naudojimosi nekilnojamuoju turtu variantui būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi. Atsakovas ir trečiasis asmuo savo reiškiama pozicija ir motyvais, maksimaliai siekia patenkinti tik savo interesus, ignoruodamas ieškovę, o tai, teismo nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 bei 4.75 str. nuostatų.
Bylos duomenimis, ieškovė siekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo ir sutiko, jog galimas ir kitos variantas patalpų naudojimosi, tačiau ir toks variantas atsakovo ir trečiojo asmens netenkino. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su šiuo ieškovės siūlomu variantu nurodė, jog kambarys, plane pažymėtas Nr. 1-4, yra jo įrengtas, todėl jo nuomone išsikraustyti iš šio kambario būtų neracionalu.
Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas naudojimosi nekilnojamuoju turtu variantas atitinka bendraturčių nuosavybės teise turimas turto dalis – ieškovei atitektų patalpos, plane pažymėtos 3a1/ž (veranda), 1-1 (6,04 kv.m), 1-3 (24.00 kv.m), ½ dalimi 1-4 (8,065 kv.m), 1-2 (6,27 kv.m.), o atsakovui
V. S. patalpos, plane pažymėto 1a1/m (gyvenamas priestatas), 2a1/ž (veranda), 1-6 (10,45 kv.m.), 1-7 (2,63 kv.m.), 1-8 (3,36 kv.m.), 1-9 (18,02 kv.m.), 1-5 (14.11 kv.m.), ½ dalimi 1-4 (8,065 kv.m.). Tokia nustatoma naudojimosi tvarka bus patogi bendraturčiams – į atitenkančias patalpas bus patenkama per skirtingu įėjimus, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui – kaip teigia ieškovė, ateityje galimiems rekonstrukcijos darbams atlikti ir atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl nepažeis nei vienos iš šalių teisių ir pašalins galimus šalių ginčus ir konfliktus ateityje, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistino ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 100 Lt žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 22,74 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., 4.81 str., CPK 260 str.,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). patalpomis, nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėtomis: 3z1/ž (veranda), 1-1 (6,04 kv.m.), 1-3 (24.00 kv.m), ½ dalimi 1-4 (8,065 kv.m), 1-2 (6.27 kv.m).
Atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) patalpomis, nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje pažymėtomis: 1a1/m (gyvenamas priestatas), 2a1/ž (veranda), 1-6 (10,45 kv.m), 1-7 (2.63 kv.m), 1-8 (3,36 kv.m), 1-8 (3,36 kv.m), 1-9 (18,02 kv.m), 1-5 (14.11 kv.m), ½ dalimi 1-4 (8,065 kv.m).
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Lt (šimtą litų) sumokėto žyminio mokesčio ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,74 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.