Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Marijampolės PN 2022 m. kovo 15 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad Marijampolės PN patalpos aprūpintos inventoriumi pagal Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos); bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus, o dirbtinė apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus; valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad dėl vietos stokos ne visuose būriuose įrengti laisvalaikio kambariai, tačiau tai negali būti traktuojama kaip kankinančios ar žeminančios sąlygos, kadangi nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose neribojamas. Paaiškino, kad Marijampolės PN esantys nuteistieji gali naudotis Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą Marijampolės PN direktoriaus grafiką, skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Nuteistiesiems drabužių džiovinimui yra skiriamos stacionarios džiovyklės, kurias nuteistieji gali laikyti gyvenamuosiuose kambariuose bei pasivaikščiojimo kiemelyje, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji piktybiškai gadina Marijampolės PN inventorių. Tvirtino, kad pataisos įstaiga neturi duomenų, jog pareiškėjas dėl sunkumų džiovinant drabužius būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja privalomai nuteistuosius supažindinti su priešgaisrinėmis taisyklėmis, nuteistieji su šiomis taisyklėmis supažindinami, jei būna įdarbinami, Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnale yra įrašas apie pareiškėjo supažindinimą su priešgaisrine sauga (b. l. 113–114).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė Marijampolės PN atlikdamas laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

E. D. skunde nurodė, jog Marijampolės PN 6-ojo būrio 5-oje ir 4-oje gyvenamosiose patalpose buvo kalinamas nuo 2019 m. lapkričio 21 d. (b. l. 1). Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. liepos 19 d. laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko 6-ajame būryje; 2019 m. lapkričio 25 d. – 2020 m. rugsėjo 24 d. laikotarpiu buvo paskirtas į 6-ojo būrio 5-ąją gyvenamąją patalpą, o nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. liepos 19 d. į 4-ąją gyvenamąją patalpą (b. l. 31, 33). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pataisos įstaigos pateiktais duomenis, ir jais remdamasis sprendžia, kad byloje nagrinėjamo ginčo dėl neturtinės žalos laikotarpis yra nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. liepos 19 d. į (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog atvykus į Marijampolės PN nebuvo supažindintas su nuteistojo teisėmis ir pareigomis, atliekant asmens ir daiktų patikrą patyrė stresą, nesuprato, kas jo laukia, nežinojo kaip elgtis, buvo pasimetęs, patyrė psichologinį smurtą (b. l. 1).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 25) nurodė, kad atvykęs į Marijampolės PN pareiškėjas buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklės).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Marijampolės PN pateiktos pareiškėjo asmens bylos duomenys patvirtina, jis, atvykęs į Marijampolės PN, buvo pasirašytai supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 35). Taigi, teismas sprendžia, kad pareiškėjas buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis tuo metu galiojusiose Vidaus tvarkos taisyklėse.

Teismas vertina, jog pataisos įstaigos pareiga naujai atvykusius nuteistuosius pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais, negali būti suprantama kaip pareiga juos supažindinti ir su visais teisės aktais, kurie nuteistajam gali būti kada nors aktualūs, bei su viešai skelbiamais teisės aktais. Taigi, pareiškėjas dėl jam aktualios informacijos (jeigu su tokia nebuvo supažindintas) turėjo teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių apie jam kilusį poreikį susipažinti su tam tikromis savo teisėmis ir pareigomis, kokia informacija jam buvo reikalinga, tačiau jos negavo, nes pataisos įstaigos administracija informacijos jam nesuteikė. Teismas vertina, kad skundo teiginiai, jog pareiškėjas nebuvo supažindinamas su teisėmis ir pareigomis ir tai jam sukėlė neturtinės žalos, yra itin abstraktūs, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Minėta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliko nuo 2019 m. lapkričio 25 d.

Teismas sprendžia, kad pirmą kartą atvykusiam į pataisos įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmės, objektyviai negalėjo būti žinoma, kaip atliekama nuteistųjų asmens ir daiktų patikra, todėl šie veiksmai galėjo subjektyviai jaučiamus nepatogumus ir neigiamus emocinius pergyvenimus.

Atvykimo į pataisos įstaigą metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punkte buvo nustatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Asmens kratos atliekamos, laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje įtvirtintų nuostatų.

Teismas vertina, kad pareiškėjas skunde aplinkybių apie atliktos asmens ir daiktų kratą reglamentuojančių taisyklių pažeidimus nenurodė. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad priimtų į pataisos įstaigą nuteistųjų asmens krata, jų turimi daiktų ir reikmenų patikra yra privalomi pataisos įstaigos pareigūnų nustatyta tvarka atliekami veiksmai, todėl pareiškėjui nenurodžius apie teisės aktų, reglamentuojančių priimamų į pataisos įstaigą asmenų kratos ir jų turimų daiktų ir reikmenų patikrinamo tvarkos, pareiškėjo argumentai apie neturtinę žalą, galimai patirtą per jo asmens kratą ir daiktų patikrinimą, priimant į Marijampolės PN, atmetami kaip nepagrįsti.

Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo tvirtinimas, kad asmens ir daiktų patikros metu prieš jį buvo vartojamas psichologinis smurtas, yra deklaratyvus, abstraktus ir nekonkretizuotas. Pareiškėjas, teigdamas, kad Marijampolės PN pareigūnai, atlikdami patikrą, vartojo prieš jį psichologinį smurtą, nedetalizavo ir nenurodė, kokiomis veikomis pasireiškė šis smurtas, neįvardino konkrečių pareigūnų, jo teigimu, naudojusių prieš jį psichologinį smurtą. Byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl asmens ir daiktų kratos taisyklių pažeidimų būtų raštu nedelsdamas kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas.

E. D. skunde teigė, kad neturtinę žalą Marijampolės PN patyrė dėl jo, kad šios pataisos įstaigos administracija neužtikrino teisės aktais nustatytos minimalios vienam nuteistajam turinčios tekti gyvenamojo ploto normos (b. l. 1–2).

Atsakovės atstovas, remdamasis Marijampolės PN Pirmojo Resocializacijos skyriaus viršininko 2022 m. kovo 3 d. pažyma Nr. LV-712, atsiliepime teigė, kad per visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, bei pateikė duomenis apie tai, į kokį Marijampolės PN būrį ir gyvenamąsias patalpas pareiškėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, kokiais konkrečiai laikotarpiais pareiškėjas jose buvo kalinamas, šių gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, gyvenamųjų patalpų nuotraukas bei schemas (b. l. 19, 81–82, 97–107).

Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimo į gyvenamąsias patalpas laikotarpius, jų plotus, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl, darydamas išvadas, jais remiasi.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų gyveno minėtose patalpose, ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuojamas bendrą gyvenamosios patalpos plotą padalijus iš joje esančių gyvenamųjų vietų skaičiaus.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose; 6-ojo būrio 5-osios patalpos plotas buvo 33,72 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų, nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo iki 10 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,37 kv. m; 4-osios gyvenamosios patalpos plotas buvo 34,64 kv. m, joje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. liepos 19 d. buvo iki 11 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,14 kv. m.

Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad į pareiškėjo naudotas gyvenamąsias patalpas būtų buvę atnešta daugiau lovų ir jos būtų paskirtos papildomai apgyvendintiems nuteistiesiems. Vertinant pareiškėjo skundo paaiškinimus, jog gyvenamosiose patalpose miegamųjų vietų skaičiuos keitėsi nuo 12 ir 16 lovų, kad nuteistieji patys iš kitų gyvenamųjų patalpų atsinešdavo lovas, kad lovų buvo daugiau, nei buvo galima pagal minimalų plotą, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas jokiais kitais įrodymais šių skundo teiginių nepagrindė.

Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje gyvenamąją patalpą ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (lokalinį sektorių, brigadą, būrį), nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018). Pareiškėjas turėjo galimybę pranešti pataisos įstaigos administracijai apie galimai kitų nuteistųjų savavališkus ir teisės aktus pažeidžiančius veiksmų. Ginčo šalys nepateikė jokių įrodymų apie tokio pobūdžio pareiškėjo kreipimusi į Marijampolės PN administraciją.

Minėta, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl nuteistajam tekusio minimalaus gyvenamojo ploto pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

Vertinant pareiškėjo teiginį, kad gyvenamąjį plotą mažino patalpose esantys baldai, atsižvelgiama į tai, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismų praktikoje yra pateiktas aiškinimas, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017 ir kt.). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamoje byloje minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, todėl nėra pagrindo iš gyvenamosios patalpos ploto atimti joje esančių baldų užimamą plotą.

Pareiškėjas teigė, kad teisę naudotis nustatyto dydžio gyvenamuoju plotu ribojo tai, kad Marijampolės PN 6-ajame būryje nebuvo įrengti laisvalaikio kambarys ir patalpa maistui susidėti (b. l. 3).

Marijampolės PN pripažino, kad nors Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys, tačiau dėl vietos stokos ne visuose būriuose jie yra. Atsakovės atstovas vertino, kad dėl šios aplinkybės bausmės atlikimo sąlygos negali būti traktuojamos kaip kankinančios ar žeminančios, nes nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose neribojamas (b. l. 114).

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, įsigaliojusiose 2020 m. gruodžio 22 d., nustatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) bei kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.8 ir 6.9 punktai). Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusiose Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nurodo, kad šios taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. ir 6 punktai nurodė, kad laisvalaikio kambarys, esant išimtinių aplinkybių dėl gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos, gali būti įrengiamas vienas dviem būriams.

Minėta, kad E. D. teigė, kad teisę į nustatyto dydžio gyvenamąjį plotą varžė tai, kad gyvenamojoje patalpoje buvo sustatyti buvo nestandartinio dydžio baldai, o pagal paskirtį naudojami baldai kėlė nepatogumų (b. l. 3).

Atsakovės atstovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog pataisos įstaigos aprūpintos inventoriumi pagal Aprūpinimo normas ir gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisykles (b. l. 113–114).

Aprūpinimo normų 1 punkte numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa turi būti aprūpinta: metaline lova 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė prie lovos 1 vnt. 1 asmeniui; taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai (pagal poreikį); stalas 1 vnt.; šiukšlių dėžė 1 vnt.; valymo inventorius: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės 1 komplektas; sieninė pakaba arba spinta ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui.

Pareiškėjas skunde neneigė, kad gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos baldais, tačiau teigė, kad jie buvo nestandartiniai. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo teiginiai apie gyvenamosios patalpos aprūpinimą nestandartiniais baldais yra abstraktūs ir nekonkretūs, kad jis skundais ar prašymais dėl galimai netinkamų baldų į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, juos vertina kaip nepagrįstus ir jais nesiremia.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, daro išvadą, jog nustatytos aplinkybės, kad Marijampolės PN 6-ajame būryje nebuvo įrengto laisvalaikio ir maistui laikyti skirto kambario, nesuvaržė pareiškėjo teisės naudotis nustatyto dydžio gyvenamąją patalpa.

Atsižvelgus į pareiškėjo skunde pateiktus paaiškinimus, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu E. D. teisė į nustatytą minimalaus dydžio gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

Be to, E. D. neturtinę žalą kildino ir iš to, jog dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus ir dėl to, jog sanitariniais įrenginiais naudojosi dviejų būrių nuteistieji (daugiau kaip 100 asmenų) trūko sanitarinių įrenginių – klozetų ir praustuvių, iš trijų įrengtų klozetų vienas klozetas neveikė (b. l. 2).

Pagal Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 punktus, prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės galiojusios nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 6.7 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 6.7 punkte nurodytą patalpą (sanitarinį ir higienos mazgą) kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams. Analogiškas teisinis reglamentavimas buvo numatytas ir iki 2020 m. gruodžio 21 d., galiojusiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės galiojusios iki 2020 m. gruodžio 21 d.).

Atsakovės atstovas, remdamasis Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. gruodžio 30 d. pažyma Nr. 14/07-4501, nurodė, kad Marijampolės PN 5-asis, 6-asis ir 7-asis būriai priklauso 2-ajam lokaliniam sektoriui ir yra trečiame bendrabučio tipo pastate; šiuose būriuose nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo iki 171 asmens, 2021 m. I-ame ketvirtyje – iki 114 asmenų; 2021 m. II-ame ketvirtyje – iki 159 asmenų, 2021 m. III-ame ketvirtyje buvo iki 113 asmenų. Pareiškėjo bausmės atlikimo 6-ajame būryje metu Marijampolės PN 5-ojo, 6-ojo ir 7-ojo būrių nuteistieji naudojosi dviem sanitariniais mazgais, nuo 2019 m. lapkričio 25 iki 2021 m. kovo 24 d. buvo po 3 klozetus ir 3 pisuarus, iš viso 12 kietųjų įrenginių; atlikus pirmojo sanitarinio mazgo patalpų remontą, nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. liepos 19 d. buvo 3 klozetai ir 2 pisuarai, nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. – 3 klozetai ir 3 pisuarai, t. y. 11 kietųjų įrenginių, o nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d. abiejose sanitarinio mazgo patalpose yra po 3 klozetus ir po 2 pisuarus, viso 10 kietųjų įrenginių; 5-ojo, 6-ojo ir 7-ojo būrių nuteistieji naudojasi dviem prausyklomis, kuriose yra po 1 ilgą praustuvę su 6 vandens kranais, bei po 1 praustuvę su vienu vandens kranu, viso 14 vandens kranų (b. l. 21–22).

Teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodytais duomenimis apie sanitarinių įrenginių ir didžiausius galėjusių gyventi nuteistųjų skaičius 5-ajame, 6-ajame ir 7-ajame nuteistųjų būriuose, todėl, darydamas išvadas, remiasi šiais duomenimis.

Minėta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Marijampolės PN 6-ajame būryje (b. l. 31).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, 5-ojo, 6-ojo ir 7-ojo būrių nuteistieji naudojosi dviem sanitariniais mazgais, kuriuose nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. kovo 24 d. buvo po 3 klozetus ir po 3 pisuarus, t. y. 12 kietųjų įrenginių. Taigi, nurodytu laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais 171 nuteistuoju iki 2020 m. gruodžio 31 d., o nuo 2021 m. gruodžio 31 d. ir visą I ketvirtį kartu su 114 nuteistųjų, naudojosi 12 sanitarinių įrenginių, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi kiek daugiau kaip 14 nuteistųjų, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 24 d. – kiek daugiau nei devyni nuteistieji; nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. liepos 19 d. viename iš sanitarinių mazgų buvo 3 klozetai ir 2 pisuarai, kitame sanitariniame mazge nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. buvo 3 klozetai ir 3 pisuarai, t. y. iš viso 11 kietųjų įrenginių, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d. abiejuose sanitariniuose mazguose buvo po 3 klozetus ir 2 pisuarus, iš viso 10 kietųjų įrenginių, taigi, nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėja kartu su kitais 159 nuteistaisiais iki 2021 m. balandžio 1 d. naudojosi 11 sanitarinių įrenginių, t. y. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi kiek daugiau nei 14 nuteistųjų, o nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 liepos 19 d. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai iki 2021 m. liepos 1 d. naudojosi beveik 16 nuteistųjų, o nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 19 d. vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi 11 nuteistųjų.

Įvertinus nustatytus duomenis, sprendžiama, kad atsakovės atstovas nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 liepos 1 d. nesilaikė Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 punktų nuostatų reikalavimų, kadangi vienu unitazu ar pisuaru apytiksliai naudojosi beveik 16 nuteistųjų. Taigi, pareiškėjas nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu, kadangi 159 nuteistiesiems (įskaitant ir pareiškėją) teko naudotis 6 klozetais ir 4 pisuarais, t. y. 1 klozetas ar pisuaras teko beveik 16 asmenų.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog 5-ojo, 6-ojo ir 7-ojo būrių nuteistieji naudojasi dviem prausyklomis, kuriose yra po 1 ilgą praustuvę su 6 vandens čiaupais (kranais) ir po 1 praustuvę su vienu vandens čiaupu, iš viso 14 vandens čiaupų. Teismas sprendžia, kad 6 vandens čiaupai ir 1 ilga praustuvė atitinka 6 praustuves, kadangi nuteistiesiems yra įrengtos 6 prausimosi vietos. Ginčo laikotarpiu 5-ajame, 6-ajame ir 7-ajame būriuose buvo daugiausia 171 nuteistasis. Taigi, pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais naudojosi 14 vandens čiaupų, y. y. vienu vandens čiaupu apytiksliai naudojosi 12 nuteistųjų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio ir dėl to patiriamų nepatogumų 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 liepos 1 d. laikotarpiu, yra pagrįsti. Nustatytas Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 punktų nuostatų reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą CK 6.246 straipsnio taikymo prasme.

Pareiškėjas teigė, kad orumo pažeminimą ir nepatogumus sukėlė tai, kad šešias dienas per savaitę negalėjo išsimaudyti duše karštu vandeniu, ir taip buvo verčiamas būti antisanitarinėje ir nehigieniškoje aplinkoje (b. l. 2).

Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistiesiems yra užtikrinta teisė išsimaudyti duše pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus naudojimosi dušais grafikus, be to, 6-ajame būryje yra įrengti dušai (šaltas vanduo), kuriuose nuteistieji gali praustis gali be apribojimų (b. l. 23).

Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad valstybė turi pareigą užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-189, 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-174, 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 4/07-125, 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 4/07-135 patvirtintus dušinės darbo grafikus, pareiškėjas galėjo naudotis dušu kas savaitę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką (b. l. 65–76).

Vertinant skundo teiginius dėl negalėjimo išsimaudyti likusias šešias savaitės dienas, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas nenurodė, kad jis turėjo teisę dušu naudotis daugiau nei vieną kartą per savaitę ar kad dėl tam tikrų individualių su fizine sveikata susijusių ar kitų svarbių priežasčių teikė prašymus pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą savaitę, o jo prašymai būtų buvę netenkinami ar nesvarstomi. Pažymima, kad pareiškėjas be apribojimų galėjo naudotis 6-ajame būryje įrengtai dušais, į kuriuos tiekiamas šaltas vanduo.

Teismas, atsižvelgęs nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas neneigė, jog kartą per savaitę turėjo galimybę išsimaudyti duše po karštu vandeniu, vertina, kad pareiškėjui teisės aktais nustatyta teisė pasinaudoti dušu nebuvo pažeista.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė nesaugi priešgaisrinė aplinka, kadangi Marijampolės PN buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo įrengti papildomi evakuaciniai išėjimai, jis nebuvo supažindintas su priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, nesimatė gesintuvų ir kitų priemonių gaisrui gesinti, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti pagrindiniai reikalavimai įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, siekiant užtikrinti gaisrų prevenciją, 1 punkte nurodyta, kad rengiamose bei įgyvendinamose priešgaisrinės saugos priemonėse turi būti numatyti sprendimai, kurie užtikrintų saugų žmonių ir turto evakavimą gaisrų metu, o šio straipsnio 2 punkte nurodyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba arba nuolat būna daugiau kaip šimtas žmonių, turi būti parengti valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planai, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas gaisrų metu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius yra laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje; Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys atsakingi už priešgaisrinę saugą; nuolatos yra atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai; Marijampolės PN patalpose, būriuose, koridoriuose, laiptinėse yra iškabinti nurodomieji ženklai. Be to, atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją, būrį prižiūrintį specialistą ar Marijampolės PN psichologus dėl baimės, kad gali kilti gaisras, nėra kreipęsis, nėra teikęs jokių prašymų ar skundų. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuteistieji nuolat gadina elektros instaliaciją, naudodami savadarbius vandens šildytuvus ar į vieną kištukinį lizdą sujungdami keletą nedidelio galingumo prietaisų, tačiau šie gedimai nėra nuolatiniai, o gavus informaciją apie juos, nedelsiant šalinami (b. l. 24). Marijampolės PN papildomuose paaiškinimuuose nurodė, kad duomenų, jog 6-ojo būrio 5-oje ir 4-oje gyvenamosiose patalpose būtų buvusi netvarkinga elektros instaliacija, neturi, pareiškėjas ar kiti nuteistieji dėl 4-osios ir 5-osios gyvenamųjų patalpų elektros instaliacijos būklės į būrį prižiūrintį specialistą ar įstaigos administraciją, nesikreipė (b. l. 129).

Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažymos Nr. 14/07-1682 duomenimis, pataisos įstaigoje kiekvienais metais pasirenkama organizacija, kuri teikia pirminių gaisro gesinimo priemonių techninį aptarnavimą; gesintuvų patikra ir remontas atliekamas pagal nustatytą grafiką; pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu paskirta komisija pastoviai tikrina, kaip laikomasi gaisrinės saugos taisyklių administraciniame ir nuteistųjų gyvenamosios zonos pastatuose, pastebėti pažeidimai įforminami patikrinimo aktuose (b. l. 80).

Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių Marijampolės PN nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo priešgaisriniu saugumu buvo tinkamai pasirūpinta. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją, būrį prižiūrintį specialistą ar Marijampolės PN psichologą dėl baimės, kad gali kilti gaisras, nuo kurio jis gali nukentėti. nesikreipė, skundų dėl neužtikrinamo priešgaisrinio saugumo, prašymu pašalinti elektros instaliacijos pažeidimus nesikreipė (b. l. 24). Be to, pareiškėjas nenurodė, kad jam buvo kilęs poreikis pasinaudoti priešgaisrinėmis priemonėmis, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl šių priemonių stokos ar jų nebuvimo apskritai. Atsakovės atstovo pateikto Įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo duomenimis, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su priešgaisrinės saugos reikalavimais, todėl jo argumentas dėl nesupažindinimo su priešgaisrine sauga laikytinas nepagrįstu (b. l. 117-118). Pareiškėjas nedetalizavo, kokioje vietoje (bendro naudojimo patalpose, gyvenamosiose patalpose ir kt.) ir kuriuo laikotarpiu buvo tariamai netvarkinga elektros instaliacija, kaip tai pasireiškė ir kaip elektros instaliacijos netvarkingumas turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti. Marijampolės PN pateiktų 2021 m. balandžio 1 d. Nr. 14/07-919 Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktų duomenimis, 6-ojo ir 7-ojo būrių sanitariniame mazge buvo atlikti elektros instaliacijos tvarkymo darbai (b. l. 78, 79). Atsakovės atstovui nurodžius, jog, gavus informaciją apie elektros gedimus, jie neatidėliotinai yra šalinami, sprendžiama, kad pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą jam sukėlė tai, kad jis 24 valandas buvo stebimas svetimų žmonių, t. y. kitų nuteistųjų, dėl ko negalėjo likti nepastebėti jo asmeniniai fiziniai ir psichologiniai trūkumai; praustis ir miegoti turėjo su svetimais žmonėmis ir pats prieš jo valią turėjo dalyvauti kitų nepažįstamų asmenų privačiame gyvenime; būdamas tarp vienos lyties asmenų, jautė didelę įtaką seksualinės orientacijos pasikeitimui (apsisprendimui) (b. l. 2).

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad teisinis reguliavimas nenustato, kiek asmenų vienu metu turi būti laikomi vienoje gyvenamojoje patalpoje; laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus, įskaitant ir asmens privatumą; pareiškėjui nebuvo ribota galimybė laisvai judėti, dėl ko būtų galėjęs jausti asmeninės erdvės trūkumą; nėra jokio pagrindo teigi, kad buvimas gyvenamosiose patalpose su tos pačios lyties asmenimis turėjo įtakos jo seksualinės orientacijos pasikeitimui (pasirinkimui) (b. l. 24).

Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. , pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01); tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66); laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr.2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje numatyta, jog taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo paskirtas į gyvenamąją patalpą su kitais tos pačios lyties atstovais numatytas teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis). Nagrinėjant bylą nenustačius, kad būtų pažeista vienam nuteistajam turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo laisvė buvo suvaržyta daugiau nei kitų nuteistųjų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali būti pagrindas nuteistąjį laikyti ne pagal bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, motyvuojant tam tikromis priežastimis, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjui socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2019 m. gruodžio 4 d., pareiškėjas su juo buvo pasirašytinai susipažindintas. Atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, dalyvauti vienoje iš daugiau kaip dešimt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda pataisos namų darbuotojai ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Marijampolės PN pažymėjo, kad šių programų metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos. Pareiškėjas, kaip naujai atvykęs nuteistasis, buvo supažindintas su psichologų vykdomomis programomis, jam buvo pasiūlyta dalyvauti įvairiose grupinėse psichologinėse programose, rekomenduota programa „Kitoks“, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų lankęs minėtą programą, pataisos įstaiga neturi; Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenimis, pareiškėjas 2020/2021 metais baigė 11 klasę ir mokinasi 12 klasėje (b. l. 25).

Atsižvelgus į atsakovės atstovo pateiktus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas pagal nustatytą dienotvarkę galėjo vaikščioti savo būrio patalpose bei pasivaikščiojimų kieme, lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, futbolo stadione, lankyti vieną iš socialinės reabilitacijos programų, dalyvauti bendruose masiniuose renginiuose ir kt. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-104 ir 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-161 patvirtinti Sportinių užsiėmimų vykstančių sporto aikštyne grafikai (b. l. 51-52, 55-56); Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 4/07-119, 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4/07-7 ir 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4/07-72 patvirtinti Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikai (b. l. 57-58, 60-61, 63-64); 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 14/072385 patvirtintas Socialinės reabilitacijos tarnybos vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių vykdymo grafikas (b. l. 77); be to, pagal Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4/07-77 patvirtintą dienotvarkę, nuteistiesiems suteikiamas laisvas laikas, kurį gali leisti pagal savo pasirinkimą (b. l. 50).Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės, telefoninių pokalbių išklotinės duomenimis, per ginčo laikotarpį pareiškėjas bendravo su artimaisiais laiškais ir vaizdo skambučiais (b. l.43-44, 83-96).

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Teismas vertina, kad pareiškėjas skunde išdėstė bendro pobūdžio, abstrakčius teiginiais teiginius, jog pataisos įstaigoje nebuvo vykdoma jo socialinė reabilitacija, tačiau konkrečiai nenurodė, kokiose socialinės reabilitacijos programose jis pageidavo dalyvauti, kad nebuvo sudaryta sąlygų ar uždrausta jose dalyvauti. Byloje kitų duomenų, kuriais remiantis, būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai ribojama galimybė dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose socialinės reabilitacijos programose ar užsiimti jo pageidaujama socialine veikla, nenustatyta.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad Marijampolės PN teritorijoje valgyklos, sporto salės, gyvenamųjų pastatų stogai buvo padengti asbestcemenčio lakštais, pataisos įstaiga nesiėmė jokių apsaugos priemonių saugiai aplinkai užtikrinti (b. l. 3).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose, kuriose atlieka nuteistieji bausmę, pastato stogai dengti ne asbestcementine danga, o gyvenamosiose patalpose, asbesto nėra; pastatų, kuriuose įrengtos nuteistųjų būrių ir kamerų tipo patalpos, stogai dengti prilydyta ruberoido danga, duomenų apie asbesto buvimą šių pastatų konstrukcijose neturi; Marijampolės PN gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami (b. l. 26).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad patalpų vėdinimas per langus buvo nepakankamas ir neefektyvus, todėl jose jautėsi pelėsio kvapas; dėl netinkamos ventiliacijos įrengimo ir per didelio nuteistųjų skaičiaus trūko oro ir buvo drėgna; nebuvo suteikiamos patalpų valymo priemonės, todėl buvo priverstas gyventi antisanitarinėmis sąlygomis (b. l. 3).

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Higienos norma HN 134:2015. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 134:2015 16 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Marijampolės PN papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpos yra vėdinamos per langus; valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos kiekvieną mėnesį, kad nuteistieji patys galėtų valyti patalpas (b. l. 113–114). Teismas nenustatė pagrindo netikėti ir abejoti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas skunde nenurodė, jog gyvenamųjų patalpų langai būtų neatsidarę ir dėl to nebūtų buvę galima išvėdinti patalpų. Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamąsias patalpas, drėgmės bei pelėsio kvapo gyvenamosiose patalpose ar patalpų valymo priemonių nesuteikimo, o administracija į tai nebūtų reagavusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nepateikta kompetentingų institucijų, tarp jų – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuoti Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų patikrinimo rezultatai, įskaitant ir nustatytus faktus negalėjimą išvėdinti patalpas, drėgmę patalpose ar pelėsio kvapą. Pareiškėjas teismui nenurodė aplinkybių, kad jis ar kiti nuteistieji ginčo laikotarpiu būtų teikę skundus dėl prastai vėdinamų, drėgnų gyvenamųjų ar kitų patalpų. Nagrinėjant bylą nenustačius, kad ginčo laikotarpiu 5-ojoje ir 4-ojoje gyvenamosiose patalpose būtų pažeista nustatyta gyvenamojo ploto pažeidimo trūkumo ginčo laikotarpiu 5-ojoje ir 4-ojoje gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo argumentas, kad dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trūko oro, laikomas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, bylos duomenimis, šiam tikslui nuteistiesiems, t. y. ir pareiškėjui, kartą per mėnesį buvo suteikiamos patalpų valymo priemonės.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiklos adresu Marijampolės PN 2022 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, ginčo laikotarpiu E. D. į gydytojus dėl nusiskundimų sveikata kreipėsi 12 kartų, iš jų 11 kartų – dėl (duomenys neskelbtini) (b . l. 14). Teismas neturi objektyvių įrodymų, kad nustatyta sveikatos sutrikimą galėjo sukelti pareiškėjo nurodytas oro trūkumas gyvenamosiose patalpose.

Vertinant pareiškėjo paaiškinimus ir argumentus apie netinkamas patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas, kalinimo sąlygas, vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo taisykle, pagal kurią, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Pagal nurodytą taisyklę, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas nepakanka, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus teiginius dėl negalėjimo išvėdinti gyvenamųjų patalpų, jų drėgmės ir pelėsio kvapo.

Pažymėtina, kad patalpų vėdinimas per langus teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Higienos normos 134:2015 3 punkte yra nustatyta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl neįrengtos vėdinimo sistemos.

E. D. skunde tvirtino, kad dėl neturtinę žalą sukėlė tai, kad dėl gyvenamojoje patalpoje džiovinamų asmeninių apatinių drabužių buvo didinama gyvenamųjų patalpų drėgmė;, o šaltuoju paros metu drabužiai blogai džiūvo, jautėsi specifinis kvapas (b. l. 3).

Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte buvo numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui).

Marijampolės PN papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nuteistieji gali naudotis Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką, skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti, be to, drabužių džiovinimui yra skiriamos stacionarios džiovyklės, kurias nuteistieji gali laikyti gyvenamuosiuose kambariuose bei pasivaikščiojimo kiemelyje; teigė, kad pasitaiko atvejų kai nuteistieji piktybiškai gadina Marijampolės PN inventorių; tvirtino, jog duomenų, kad pareiškėjas dėl sunkumų džiovinant drabužius kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, neturi (b. l. 114).

Pareiškėjas neneigė, jog Marijampolės PN galėjo naudotis skalbyklos paslaugomis, tačiau tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje džiovinami asmeniniai nuteistųjų drabužiai didino gyvenamosios patalpos drėgmę ir papildomai mažino gyvenamosios patalpos plotą. Atsižvelgus į iki 2020 m. gruodžio 21 d. taikytas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkto nuostatas, daroma išvada kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumento, kad Marijampolės PN 6-ajame būryje nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. nebuvo įrengta drabužių džiovykla, nors privalėjo tai padaryti.

E. D. teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad buvo apribotas šviesos laidumas, tamsiuoju paros metu gyvenamosiose patalpose buvo nuolatinė prieblanda, kuri neigiamai veikė jo psichinę būklę (b. l. 3).

Marijampolės PN nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas apšvietimas, dirbtinė apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 114).

Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte buvo numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai įrengiami pagal šiuos reikalavimus: gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte numatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams); jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Higienos normos HN 134:2015 numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Higienos norma HN 134:2015 patalpų natūralaus apšvietimo rodiklių nenustato.

Pareiškėjas parašė priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.