Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 286 straipsnį subendrinta 60 MGL dydžio bauda, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, V. K. paskirta 58 MGL (2184,28 Eur) bauda. Teismas taip pat paskyrė nuteistajam V. K. baudžiamojo poveikio priemones - uždraudė jam naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) trejus metus bei konfiskavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį LEXUS RX400h, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d. (atmetus nuteistojo apeliacinį skundą). 2018 m. birželio 4 d. teisme gautas nuteistojo V. K. prašymas leisti mokėti baudą dalimis iki 2021 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi netenkino V. K. prašymo. Nurodė, kad nuteistojo V. K. prašyme nėra nurodyti argumentai, kodėl teismas turėtų išdėstyti baudos mokėjimą iki 2021 m. balandžio 30 d. bei taip nukrypti nuo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos pagrindinės taisyklės.

Skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą – išdėstyti baudos mokėjimą maksimaliai galimam terminui. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neįsigilinus į prašymo esmę ir byloje esančius duomenis apie jo turtą ir pajamas. Pažymi, kad turi vienintelį būstą (bendrabučio tipo) ir registruotą automobilį (konfiskuotą teismo nuosprendžiu) bei labai mažas pajamas (pridedamos pažymos), teigia esantis įsitikinęs, kad jam galima būtų taikyti baudos išdėstymą. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Cituodamas BVK 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis taip pat pažymi, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos BVK V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam yra sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą ir galimybių sumokėti baudą per teismo nustatytą ar įstatyme numatytą terminą sumažėjimą, visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018).Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, paskirdamas V. K. bausmę – 58MGL (2 184,28 Eur) baudą, nustatė 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d., taigi baudos sumokėjimo terminas – iki 2018 m. birželio 30 d. 2018 m. birželio 4 d. teisme buvo gautas nuteistojo prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis iki 2021 m. balandžio 30 d., kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, V. K. teismui nepateikė jokių argumentų, kodėl baudos mokėjimo terminas turėtų būti pratęstas, prie prašymo taip pat nebuvo pridėti jokie dokumentai, patvirtinantys sunkią V. K. finansinę padėtį. Teismas, netenkindamas V. K. prašymo, priešingai nei teigiama skunde, įvertino visus turimus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą – baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį, tokie duomenys nebuvo pateikti ir su prašymu išdėstyti baudos mokėjimą. Šiuo atveju V. K. taip pat nenurodė jokių nuo nuosprendžio priėmimo pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių objektyviai pasunkėjo jo finansinė padėtis ir jis negali sumokėti paskirtos baudos per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą. Todėl, teismo nuomone, apylinkės teismo sprendimas netenkinti V. K. prašymo yra teisėtas ir pagrįstas.Duomenys apie nuteistojo turtinę padėtį – jo darbo užmokesčio dydį, turimą nekilnojamąjį turtą – buvo pateikti tik su skundu apygardos teismui. Aukštesnės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad tokie duomenys turėjo būti pateikti kartu su prašymu apylinkės teismui. Antra, net ir įvertinus pateiktus duomenis, pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą šiuo atveju nėra. Kaip matyti iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, joje nurodytas tik trijų mėnesių V. K. darbo užmokestis, dėl nenurodytų priežasčių paskutinį, 2018 m. gegužės mėnesį, V. K. negavo jokio darbo užmokesčio (2 t., 28 b. l.). V. K. nurodytoje įmonėje dirba jau nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., 138 b. l.), koks buvo jo darbo užmokestis anksčiau, ar jis pasikeitė po nuosprendžio priėmimo ir kodėl, duomenų teismui pateikta nebuvo. Duomenų apie tai, jog nuteistasis turėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus, turėtų didelių finansinių įsipareigojimų, pateikta taip pat nebuvo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat paskirtos baudos dydį, kuris nėra itin didelis, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti V. K. prašymą ir išdėstyti baudos mokėjimą dar beveik trejų metų terminui šiuo atveju nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.