Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. spalio 8 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2021 m. spalio 8 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad S. K. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 72 str. 1 d. dėl E. K. įstatyminės atstovės J. P. pareiškime nurodytų aplinkybių, jog 2021 m. balandžio 20 d., apie 10.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), S. K., išsikvietęs iš namų nepilnametį E. K., darydamas nepilnamečiui psichologinį spaudimą, kurio metu nepilnamečiui E. K. liepė fotografuoti, apgadintą S. K. automobilį, bei sprendė savo problemas su nepilnamečiu, o ne su jo įstatyminiais atstovais – tėvais, atitraukdamas nepilnametį E. K. nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos vykdomo nuotolinio mokymo ugdymo proceso. Taip S. K. trukdė naudotis E. K. savo teisėmis ir tokiu būdu galimai padarė veiką, numatytą ANK 72 str. 1 d. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad S. K. savo veiksmus buvo nukreipęs į nepilnamečio E. K. teisių pažeidimą, todėl jo veiksmuose nėra įžvelgiama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio l dalyje sudėties, todėl vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p., pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (b.l. 7-11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo E. K. įstatyminės atstovės J. P. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjo E. K. įstatyminė atstovė J. P. teismui pateiktą skundą motyvuoja tuo, kad S. K. išsikvietė jos nepilnametį sūnų E. K. į kiemą, įsakmiai liepdamas fotografuoti jo automobilį. Tokie S. K. veiksmai išgąsdino nepilnametį E. K. ir privertė jį baimintis, jog nevykdant S. K. paliepimų, gali atsirasti tam tikrų neigiamų padarinių. Pažymėjo, kad namai yra vieta, kurioje asmuo turi teisę tikėtis saugumo ir pagarbos, tačiau tokia teisė buvo sutrikdyta, taip pat E. K. vyko pamokos nuotoliniu būdu, kurios buvo sutrukdytos, todėl Institucijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o S. K. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išanalizavęs pateikto skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo E. K., jo įstatyminės atstovės, asmens, kuriam nepradėta administracinio nusižengimo teisena, paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, kadangi S. K. veiksmuose nėra ANK 72 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą.

Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn asmuo yra traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio 6 str. 1 d. 1 p. nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai, taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog S. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių, tai yra vien aplinkybė, jog S. K. 2021 m. balandžio 20 d. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio E. K. paprašė nufotografuoti jo automobiliui padarytus apgadinimus, neįrodo, jog buvo pažeistos E. K. teisės bei laisvės, asmens neliečiamybė ir tuo pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog tarp pareiškėjo E. K. įstatyminės atstovės J. P. bei S. K. kilo konfliktas dėl to, jog 2021 m. balandžio 19 d., apie 17.30 val., S. K. atvykus į parką (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šis pastatė savo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Apie 20.40 val. grįžęs prie automobilio, S. K. pastebėjo, kad ant jo automobilio kėbulo detalių esančius nubraižymus. Įvykio vietoje kilo konfliktas su moterimi ir vyru, kurie teigė, jog S. K. negali toje vietoje statytis automobilio. S. K. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau pareiškimo minėtų asmenų atžvilgiu tą dieną nerašė. Kitą dieną nuvažiavęs į automobilių plovyklą, S. K. pastebėjo, jog automobilio nubraižymai (apgadinimai) nenusiplovė, todėl 2021 m. balandžio 20 d., ryte, nuvyko ankstesnio konflikto vietos adresu ir norėjo taikiai išspręsti klausimą dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Nuvyko minėtu adresu ir prie namo vartelių sušuko: „Ar namie kas yra?“. Iš namo į lauką išėjo E. K., kurio S. K. paprašė nufotografuoti jo automobilio apgadinimus bei vakare šiuos parodyti grįžusiems tėvams. Taip pat nurodė, kad jis atvyks vakare pasikalbėti dėl automobiliui padarytų apgadinimų. Tos dienos vakare S. K. neatvyko, nes dirbo, nuvyko sekančios dienos vakare, t.y. 2021 m. balandžio 21 d. Pamatęs, jog konflikto taikiai neišspręs, S. K. 2021 m. balandžio 22 d. parašė pareiškimą policijai dėl automobilio apgadinimo.

Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2021 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas J. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. balandžio 20 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo atvykęs prie jos namo ir išsikvietęs ten gyvenantį jos nepilnametį vaiką, darydamas psichologinį spaudimą nepilnamečiui vaikui, liepė fotografuoti jo automobilį (b.l. 32).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal J. P. pareiškimą nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių (b.l. 29-30).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos J. P. skundas tenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikintas bei byla grąžinta tirti iš naujo. Teismo nutartis motyvuojama tuo, jog tikslinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant nustatyti ar S. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 str. 1 d. požymių (b.l. 23-24).

Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, Institucijoje dalyvaujant psichologei bei įstatyminei atstovei buvo apklaustas nepilnametis E. K., taip pat apklausta jo įstatyminė atstovė J. P., gauti rašytiniai S. K. ir liudytojo R. J. paaiškinimai.

Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, tikslinant E. K. įstatyminės atstovės J. P. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėtų S. K. veiksmų buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklaustas nepilnametis E. K.. Nepilnametis E. K. apklausiamas Institucijoje, dalyvaujant psichologei ir įstatyminei atstovei, nurodė, jog 2021 m. balandžio 20 d. vyriškis primygtinai prašė išeiti į lauką. Jam išėjus į lauką, paprašė nufotografuoti automobilį. Jam fotografuojant jo automobilį, jis jautėsi nemaloniai, nes to vyro nepažinojo, buvo minčių, kad jis jam gali ką padaryti. Jo teisės galimai buvo pažeistos, nes jis buvo sutrikęs, nes asmuo turėjo bendrauti su jo tėvais, o ne su juo, jam buvo 15 metų, taip pat jam vyko nuotolinis mokymas, jis turėjo būti pamokoje ir mokytis (b.l. 28). Tačiau teisme E. K. nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes, jog 2021 m. balandžio 20 d. jį vyras pakvietė išeiti į lauką, todėl jis nuėjo. Jį pakvietęs vyras nebuvo piktas ar užgaulus. Jis lauke prie to vyro pabuvo nuo 5 iki 10 minučių. Jis nufotografavo automobilio nubraižymą. Vyras jo klausė, kada grįš jo tėvai. Jis pasakė, kad grįš vėlai vakare. Jis jautėsi pasimetęs, bet nebuvo nei išsigandęs, nei neišsigandęs. Jis neatsiminė, kokia jam pamoka vyko tuo metu. Gal tikyba. Jo mokslai dėl įvykio nenukentėjo ir jis negavo neigiamo įvertinimo. Taigi, E. K. apklausiamas teisme patvirtino, kad jį pakvietęs vyras nebuvo piktas, ar užgaulus, jis nebuvo išsigandęs. Tačiau pirminėje apklausoje teigė, kad vyras primygtinai reikalavo išeiti į lauką, jam fotografuojant automobilį, jis jautėsi nemaloniai, buvo kilusios mintys, kad jis gali kažką padaryti, jam vyko pamokos, todėl jo teisės galimai buvo pažeistos. Kaip matyti, E. K. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, keitėsi ir nesutapo tarpusavyje, todėl laikytini prieštaringais. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog E. K. įvykio dieną S. K. nenurodė, kad jam vyksta nuotolinis mokymas, ar, kad jam yra trukdoma. Pats E. K. teisme patvirtino, kad jo mokslas nebuvo sutrikdytas ir jis negavo neigiamo įvertinimo, jam tiesiog buvo sunku susikaupti po įvykio.

S. K. teisme patvirtino, kad pirminis konfliktas dėl jo automobilio, kuris buvo pastatytas prie J. P. namų, kilo 2021 m. balandžio 19 d., o kitą dieną, t.y. 2021 m. balandžio 20 d., jis pamatęs, jog jo automobiliui padaryti apgadinimai, nuvyko konflikto vietos adresu, t.y. (duomenys neskelbtini). Jis vyko norėdamas geranoriškai ir taikiai susitarti dėl jam padaryto automobilio apgadinimo ir žalos atlyginimo. S. K. nuvykus minėtu adresu, jis atsistojo prie vartelių ir pasakė „Laba diena, ar kas esate“. Tuo metu sujudėjo žaliuzės ir jis pamatė jaunuolį, kuris išėjo į lauką. Jų pokalbis lauke buvo trumpas ir aiškus. Jis paklausė, ar žino, kodėl atvyko. Jaunuolis atsakė, kad žino. Jis pirmiausia paklausė, ar tėvai yra namie. Jaunuolis atsakė, kad nėra, nurodė, kad tėvai bus namie vakare. Jaunuolis rankoje turėjo telefoną, todėl jo paprašė, kad padarytų kelias automobilio nuotraukas. Manė, kad iki vakaro tėvai pamatys nuotraukas ir susidarys vaizdą, o vakare visi pasišnekės ir išspręs ginčą. Jam nekilo jokių minčių, kad trukdo minėto jaunuolio veiklą, nes jis nepasakė, kad jam vyksta pamokos, ar nuotolinis mokymas, ar, kad jis skuba. Jis nebūtų bandęs jo sulaikyti ir jo trukdęs. Be to, jis nežinojo, kad E. K. yra nepilnametis. Jis iš vakaro nebuvo matęs jaunuolio. Aplinkybę, jog E. K. yra nepilnametis sužinojo tik apklausoje policijoje. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir byloje esančiame S. K. rašytiniame paaiškinime (b.l. 12-13). Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais S. K. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Liudytojo, mačiusio įvykį, R. J. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2021 m. pavasarį, jis buvo savo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Žvilgtelėjęs pro langą, jis pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) namu, prie automobilio vyras rodė, kurias vietas jo kaimynų sūnui E. nufotografuoti. Jis vyro ir kaimynų sūnaus E. pokalbio negirdėjo. Manė, kad vyksta pirkimo - pardavimo sutartis. Jis nieko blogo nepagalvojo (b.l. 40).

Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog S. K. nesiekė tyčia sutrukdyti E. K. naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. K. nėjo į privačią valdą, laukė lauke, prie vartelių, jo elgesys nebuvo iššaukiantis ir (ar) agresyvus. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nepilnametis pareiškėjas E. K. teismo posėdžio metu. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad duomenų, jog S. K. žinojo aplinkybę, kad E. K. vyksta nuotolinis mokslas ir (ar) jis kitaip trukdo nepilnamečio veiklą, byloje nėra. Byloje nėra jokių duomenų paneigiančių S. K. teiginius, jog aplinkybę, kad jaunuolis, kuris išėjo iš namo ir fotografavo jo automobilį, yra nepilnametis, jis sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 16 d., tai yra, kai jam apie tai pranešė tyrėja. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys ir į nepilnamečio E. K. amžių, išvaizdą - ganėtinai aukštas, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Akivaizdu, jog įvykio dieną S. K. galėjo nesuvokti, jog E. K. yra nepilnametis. Iki S. K. 2021 m. balandžio 22 d. pareiškimo dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų pateikimo policijai, nepilnamečio E. K. įstatyminė atstovė J. P. nereiškė S. K. jokių pretenzijų dėl to, kad šis 2021 m. balandžio 20 d. išgąsdino nepilnametį E. K., sutrikdė jo nuotolinį mokymą ir (ar) kitokiu būdu pažeidė jos vaiko teises ir teisėtus interesus. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog J. P. pareiškimą policijai pateikė tik 2021 m. gegužės 4 d., t.y. praėjus nemažam laiko tarpui po kilusio įvykio, ir po to, kai S. K. dėl automobilio apgadinimo su pareiškimu kreipėsi į policiją. Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti J. P. nurodomų aplinkybių patikimumu ir sąžiningumu.

Taigi, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas S. K. veiksmuose nenustatė tyčios neteisėtai trukdyti nepilnamečiui vaikui - E. K. - naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Visi aukščiau aptarti duomenys neleidžia abejoti S. K. nurodytomis aplinkybėmis, jog jis pakviesdamas nepilnametį E. K. išeiti į lauką ir prašydamas nufotografuoti jo automobiliui padarytus apgadinimus, nesiekė pažeisti nepilnamečio vaiko teises (jo teisę į saugią aplinką bei teisę į mokslą), tačiau priešingai – tokiu būdu siekė taikiai išspręsti ginčą su E. K. tėvais, užfiksuodamas ir parodydamas jo automobiliui padarytus apgadinimus. Byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. K. tyčia buvo nukreipta į nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą, nėra, todėl teismo vertinimu administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Tyrėjas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nepradėti S. K. administracinio nusižengimo teisenos dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo E. K. įstatyminės atstovės J. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo E. K. įstatyminės atstovės J. P. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.