- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1189-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00208-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- V. G., M. G.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. G. (V. G.) ir M. G. (M. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-265-524/2015 pagal pareiškėjų V. G. ir M. G. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Assent“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Assent“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“, o 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjų V. G. ir M. G. kaip pirmosios eilės kreditorių 12 454,68 Lt ir 22 706,61 Lt, kaip trečiosios eilės kreditorių – 2 926 296,56 Lt ir 816 537,62 Lt finansiniai reikalavimai, o taip pat trečiosios eilės kreditoriaus AB SEB banko 11 486 221,25 Lt finansinis reikalavimas.
BUAB „Assent“ kreditoriai 2015 m. vasario 12 d. susirinkime Nr. 4 trečiuoju darbotvarkės klausimu sprendė dėl neparduoto bendrovės turto tolesnės pardavimo tvarkos ir kainų bei priėmė nutarimą šį įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1 427,91 kv. m pastatą – alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę) (duomenys neskelbtini) ir 0,2647 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisę pagal 2000-06-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 388/N01/2000-23027 (toliau – turtas) – toliau pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą, skelbiant dar dvejas varžytynes Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse nutarė turtą pardavinėti už 1 902 057 Eur (6 567 422,41 Lt), o antrosiose – už 1 756 545 Eur (6 064 998,58 Lt). Abejose varžytynėse nustatytas 1 proc. kainos didinimo intervalas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. ir M. G. dėl minėto nutarimo padavė skundą teismui ir prašė jį panaikinti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šio nutarimo vykdymą. Skundą motyvavo nepagrįstai sumažinta turto pardavimo kaina ir atitinkamai kreditorių interesų pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė, panaikino 2015 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei paskyrė jiems baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas jau ketvirtą kartą sprendė dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo: pirmosiose varžytynėse šis turtas buvo parduodamas už 15 328 687 Lt, o antrosiose – už 13 795 818 Lt; antrą kartą – pirmosiose varžytynėse – už 12 400 000 Lt, o antrosiose – už 10 000 000 Lt, trečią kartą – pirmosiose varžytynėse – už 8 080 000 Lt, o antrosiose – už 7 070 000 Lt, tačiau pardavimas neįvyko. Teismas pažymėjo, kad tik kreditorių susirinkimas turi pareigą nustatyti varžytynėse nerealizuoto turto pardavimo būdą ir tvarką (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.), o teiginiai, jog toks nutarimas pažeidžia kreditorių teises, turi būti patvirtinti objektyviais kitokią turto vertę patvirtinančiais įrodymais. Tačiau šiuo atveju pareiškėjai ir vėl nepateikė jokių įrodymų jų nurodomai didesnei turto pardavimo kainai pagrįsti bei duomenų apie, anot jų, konfidencialių pirkėjų ketinimus įsigyti šį turtą didesne kaina. Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendė, kad skundžiamas nutarimas nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei kreditorių teisių, teisėtų interesų.
Teismas taip pat skyrė baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, nes sprendė, kad teise skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus pareiškėjai naudojasi ne pagal paskirtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų jį argumentai
Pareiškėjai V. G. ir M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad sprendžiant BUAB „Assent“ turto pardavimo klausimus prioritetas turi būti teikiamas kreditorių visumos interesui turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu nustatyta ženkliai per maža turto kaina pažeidžia jų kaip kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Assent“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, nurodydamas, kad ginčijamas nutarimas priimtas 75,14 proc. iš 99,84 proc. dalyvavusių kreditorių daugumos balsais, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nepažeidžiant apsauginių teisinių mechanizmų ir imperatyvių įstatymo normų; kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad turto kaina yra per maža, neatitinka rinkos vertės, ar kad suinteresuoti asmenys nupirks jį už didesnę kainą; kad pareiškėjai skundžia visus bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus identiškais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 10 d. ir 2015 m. sausio 29 d. nutartyse (civilinės bylos Nr. 2-1240/2014, 2-347-157/2015).
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, nes apeliantai nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, paneigiančio skundžiamos teismo nutarties teisėtumą, apsiribodami bendro pobūdžio teiginiais, kurie jau buvo pateikti teisminio nagrinėjimo metu ir dėl kurių teismas jau pasisakė savo nutartyje. Apeliantai sąmoningai vilkina bankroto procesą, nes skundžia visus bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus identiškais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas 2014 m. liepos 10 d., 2015 m. sausio 29 d. nutartyse (civilinės bylos Nr. 2-1240/2014, 2-347-157/2015).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 14 d nutartį, tačiau nutarties dalis, kuria pareiškėjams yra skirta bauda, nėra šios apeliacinės bylos dalykas – baudos panaikinimui ar sumažinimui įstatymas numato kitą procesinę tvarką (CPK 107 str.). Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjai yra pasinaudoję minėta tvarka, t. y. pateikę pirmosios instancijos teismui prašymą ją panaikinti bei apeliacine tvarka apskundę šiuo klausimu teismo priimtą nutartį (CPK 179 str. 3 d.).
Dėl to apeliacine tvarka sprendžiama, ar BUAB „Assent“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino šios bendrovės kreditorių (pareiškėjų) skundo dėl panaikinimo 2015 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 75,14 proc. visų kreditorių balsų dauguma, kuriuo nuspręsta dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos – pirmosiose varžytynėse parduoti už 1 902 057 Eur (6 567 422,41 Lt), o antrosiose – už 1 756 545 Eur (6 064 998,58 Lt). Šį klausimą teisėjų kolegija nagrinėja vadovaudamasi pareiškėjų (kreditorių) V. ir M. G. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, nes nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, yra įvykę keturi BUAB „Assent“ kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties bankrutavusiai bendrovei priklausančio įkeisto pirmiau šioje nutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, tačiau varžytynės neįvyko jose nedalyvavus nei vienam pirkėjui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai skundė teismui 2014-01-30 ir 2014-09-29 kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus dėl minėto turto pardavimo tvarkos ir kainos, teigdami, kad buvo nustatyta nepagrįstai maža šio turto kaina; kad siekiama patenkinti tik hipotekos kreditoriaus SEB banko interesus ir tuo pažeidžiamos kitų bendrovės kreditorių, įskaitant pareiškėjus, teisės. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimis šių pareiškėjų skundai buvo netenkinti, o jų argumentus išanalizavus faktinių aplinkybių visumos kontekste, jiems buvo išsamiai išaiškintos aktualios teisės normos, – reglamentuojančios kreditorių susirinkimo kompetenciją, nutarimų priėmimo tvarką, kontrolę, turto kainos nustatymo, jos mažinimo ar didinimo tvarką, įvertinta kreditorių susirinkimų nustatyta turto kainą sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektais bei išaiškinta pareiškėjų pareigą teikti įrodymus, kurie pagrįstų, jų teigimu, didesnę parduodamo turto kainą (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p., 24 str. 4, 5 d., 33 str. 1 d. 2 p., 35 str. 6 d., CK 1.5 str., CPK 12, 178 str.). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskiruosius skundus, 2014 m. liepos 10 d. ir 2015 m. sausio 29 d. nutartimis paliko nepakeistas minėtas teismo nutartis. Šiose nutartyse apeliacinis teismas, kaip fakto instancija, įvertino ir detaliai pasisakė dėl apeliantų argumentų, susijusių su nustatyta turto pardavimo kaina, hipotekos kreditoriaus teisių ir elgesiu kreditorių susirinkimuose, papildomai apeliantams išaiškino bankroto paskirtį ir tikslus, bendrovės turto vertinimo ir pradinės jo kainos nustatymo tvarką, jų pareigą teikti įrodymus ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus dėl, jų manymu, per mažos nustatyto turto pardavimo kainos, išaiškino kaip tokią įrodinėjimo pareigą galima įvykdyti (pvz., surasti pirkėją) bei nurodė išsamią teismų praktiką (civilinė byla Nr. 2-1240/2014; civilinė byla Nr. 2-347-157/2015).
Kaip minėta, šioje byloje apeliantai nesutinka taip pat ir su 2015-02-12 kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo yra sumažinta ankstesnėse šešeriose varžytynės neparduoto turto kaina: pirmosiose varžytynėse nutarta jį pardavinėti už 1 902 057 Eur (6 567 422,41 Lt), o antrosiose – už 1 756 545 Eur (6 064 998,58 Lt). Teismas pažymi, kad tiek pradiniame skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai šiuo klausimu pateikia motyvus, kurie yra identiški (tapatūs tiek logine, tiek lingvistine prasme) anksčiau pateiktiems. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, to neginčija ir apeliantai – su skundu nepateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad nustatyta turto kaina neatitiko realios parduodamo turto kainos, buvusios susirinkimo nutarimo priėmimo metu, o taip pat neteikė įrodymų, kad šiuo metu jį būtų galima realizuoti už didesnę kainą. Tokie įrodymai, beje, nepateikti ir apeliaciniam teismui, kaip fakto instancijai (CPK 306, 314 str.).
Kaip žinoma, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Šis šalių rungimosi principas taip pat taikomas ir nagrinėjant klausimus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės kreditorių nutarimų, kuriais nustatyta parduodamo turto kaina, teisėtumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Minėta, kad apeliantams ne kartą (keturis kartus) tai buvo išaiškinta, tačiau jie savo laisvu pasirinkimu neįgyvendino šios teisės ir pareigos (CPK 13 str., 42 str. 1, 5 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta bei įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien apeliantų teiginiai nepaneigia teismo išvados, jog ginčijamu nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka yra ekonomiškai nepagrįsta ir pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principus (CPK 17, 178, 185 str.). Pažymėtina, kad šešeriose varžytynėse neatsiradus nei vieno potencialaus pirkėjo kreditoriai nustatė mažiausią galimą šio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos, todėl varžytynių metu jis gali būti parduotas ir už aukštesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė kreditorių susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimų.
Dėl aukščiau išdėstyto atskirasis skundas netenkinamas ir paliekama nepakeista teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl BUAB „Assent“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju klausimu (CPK 263 str. 1 d., 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų V. G. (V. G.) ir M. G. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Assent“ 2015 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju klausimu panaikinimo, palikti nepakeistą.