Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą skolininkui V. L. dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte, suinteresuoti asmenys S. L., antstolis G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkas atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam su sutuoktine priklauso vienas kambarys su bendro naudojimosi virtuve bei koridoriumi. Kitus du kambarius šiame bute privatizavo jo sesuo. Santuoką su S. L. sudarė 1989 m., šiuo metu yra registruotas darbo biržoje.

Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. L.. Vykdydamas sprendimą, antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei – suinteresuotam asmeniui S. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Rygos g. 29-25, Vilniuje, registruotą skolininko vardu bei pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Paldavičienės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog įgytas skolininko vardu, esant santuokoje su jo sutuoktine S. L. ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis vieno kambario butas yra nedalus ir dėl to nėra galimybės atidalinti patalpos dalį be neproporcingos žalos jos paskirčiai, kaip atskirą objektą pardavimui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.6 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atidalijant daiktą, žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Taigi, ar žala yra proporcinga ar ne, sprendžiama pagal tai, ar daikto paskirtis išlieka ar jos neišlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad padalijus butą, jo paskirtis (butas – gyvenamoji patalpa) nepasikeistų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas butas yra nedalus ir dėl to nėra galimybės atidalinti patalpos dalį be neproporcingos žalos jos paskirčiai, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Nagrinėjamu atveju kalbama apie skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymą. Kaip jau minėta, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių dalys nėra nustatytos, todėl išieškotojas (pareiškėjas) vadovaudamasis CPK 667 str. pagrįstai kreipėsi su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Minėta, kad teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Pažymėtina, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ prašymą nustatyti skolininko V. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. L. bei naudojimosi butu tvarką, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ prašymą nustatyti skolininko V. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. L. bei nustatyti naudojimosi butu tvarką tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ (į. k. 111760831) prašymą nustatyti skolininko V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei nustatyti naudojimosi butu tvarką tenkinti.

Nustatyti, kad V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio Rygos g. 29-25, Vilniuje.

Nustatyti, kad S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio Rygos g. 29-25, Vilniuje.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu Rygos g. 29-25, Vilniuje, tvarką: kambarį su bendro naudojimo patalpomis palikti bendram šalių naudojimui.