Kauno apygardos teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės SIA „B2Kapital“ atstovui, trečiajam asmeniui A. K., trečiojo asmens UAB Būsto paskolų draudimas atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. priešieškinį ieškovei SIA „B2Kapital“, tretieji asmenys A. K., UAB Būsto paskolų draudimas, dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė SIA „B2Kapital“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės D. K. 43 643,48 Eur pagal sutartį negrąžintos pagrindinės vartojimo kredito sumos, 28 921,02 Eur palūkanų, 1313 Eur žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė D. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613 kaip sandorį, sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi bylą nutraukė patvirtinęs taikos sutartį.

2021 sausio 14 d. nutartimis Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria priimtas atsakovės D. K. atsisakymas nuo priešieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikino ir šią bylos dalį perdavė toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodo, kad 2004 m. išvyko į Jungtinę Karalystę pas ten dirbusį sutuoktinį A. K.. Gyvenant ir dirbant Jungtinėje Karalystėje 2006 m. prasidėjo sveikatos negalavimai – (duomenys neskelbtini). 2007 m. pradžioje dėl sveikatos sutrikimų grįžo į Lietuvą. Nuvykus pas gydytojus, buvo diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini) (tipas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) – tai susirgimas, kuriam būdingi periodiškai atsirandantys priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimų, ir (duomenys neskelbtini) simptomai, atsirandantys vienu metu ar kelių dienų intervalu. Simptomai: padidėjęs savęs vertinimas, save žalojantis elgesys, nerealių planų kūrimas, nevisavertiškumo jausmas, mąstymo nenuoseklumas, kliedesiai, apatija ir t.t. Dėl šios ligos gydėsi nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini).

2010 m. rugsėjo 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2013 m. rugsėjo 12 d. nustatė 30 procentų darbingumo lygį ir nurodė darbingumo lygio priežastį – (duomenys neskelbtini), depresiją (tipas (duomenys neskelbtini)). 2013 m. rugsėjo 11 d. Tarnyba nustatė 40 procentų darbingumo lygį ir nurodė tokią pačią darbingumo lygio priežastį. 2015 m. rugsėjo 10 d. Tarnyba nustatė 40 procentų darbingumo lygį neterminuotai ir nurodė tokią pačią darbingumo lygio priežastį. Ji pastoviai privalo gerti stipriai veikiančius vaistus, kurie slopina mąstyseną, elgesį. 2007 m. lapkričio 29 d. buvęs sutuoktinis A. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BPNAU200702613 su Danske Bank A/S Lietuvos filialu. Buvusiam sutuoktiniui A. K. bankas suteikė 191 149,00 Eur kreditą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimui. Pagal Sutartį A. K. įsipareigojo sutarties mokėjimų grafike nurodyta tvarka ir terminais grąžinti visą suteiktą kreditą, priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas pagal sutartį. Sutartyje kaip laiduotoja už paimtą kreditą nurodyta ji, D. K., A. K. sutuoktinė. 2007 m. lapkričio 29 d. tuo metu buvęs sutuoktinis ją nusivežė į Banko skyrių, esantį Alytuje, kuriame atsakovė pasirašė laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613, kuria solidariai įsipareigojo Bankui su kredito gavėju, jeigu Kredito gavėjas, A. K., neįvykdys visos savo prievolės ar jo dalies pagal Kredito sutartį.

A. K. apie šią kredito sutartį su ja nebuvo iš anksto kalbėjęs ir aptaręs. Viską už ją buvo nusprendęs sutuoktinis A. K.. Iš anksto ji nebuvo supažindinta ir su laidavimo sutartimi ir net dėl savo sveikatos būklės nesuprato, kas yra laidavimo sutartis, nesuprato laidavimo paskirties bei pasekmių. A. K., žinodamas, kad ji sergu (duomenys neskelbtini), kad gali atsakove manipuliuoti, nusprendė ja pasinaudoti savanaudiškais tikslais, gauti minėtą kreditą iš banko. Kredito gavėjas A. K., nusivežęs atsakovę į Danske Bank padalinį Alytuje, parodė laidavimo sutartyje, kur ji turi pasirašyti. Banko darbuotojas laidavimo sutarties pasirašymo metu net nesidomėjo, ar ji sergu kokiomis ligomis, ar jai suprantama laidavimo esmė. 2007 m. lapkričio 29 d. Danske Banke Alytuje atsakovė pasirašė laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613. Šią laidavimo sutartį pasirašė, nesuprasdama savo veiksmų esmės ir nesuprato pasekmių, pasitikėdama sutuoktiniu. Buvo pasinaudota jos esama sveikatos būkle dėl ligos, bei pasitikėjimu buvusiu sutuoktiniu. Iš Laidavimo sutarties negavo jokios naudos. Gautu iš banko kreditu disponavo kredito gavėjas A. K., kur buvo išleisti 191 149,00 eurų, nežino. 2010 sausio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus santuoką su A. K., namas (duomenys neskelbtini) pirktas už gautą kreditą, atiteko kredito gavėjui. Pasirašant laidavimo sutartį, nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau turėjo rimtų (duomenys neskelbtini), vartojo vaistus ir negalėjo suprasti laidavimo pasirašymo metu savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl laidavimas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį. Prašo 2007 m. lapkričio 29 d. Danske Banke pasirašytą laidavimo sutartį Nr. FA- BPNAU200702613 pripažintina negaliojančia.

Ieškovė, susipažinusi su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK- 424/2020, 2020 m. spalio 21 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1179-638/2020, kuriuo atsisakė savo ieškinio reikalavimų atsakovės D. K., atžvilgiu. Ji neprieštaravo, kad ieškinio būtų atsisakyta, nes buvo įsitikinusi, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas taip pat perleistas ieškovei SIA „B2Kapital“ ir, ieškovei atsisakius ieškinio, nebus tęsiamas skolos išieškojimas iš atsakovės. Ji, D. K., pateikė teismui atsisakymą nuo priešieškinio, kuriame nurodė, kad atsakovei, yra žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės. Ji tuo metu negalėjo tinkamai įvertinti priešieškinio atsisakymo įtakos kitai skolos daliai pagal jos, D. K. pasirašytą laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-1179-638/2020 nutraukė. 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo priimtas jos, atsakovės D. K., atsisakymas nuo priešieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Vėliau, po priešieškinio atsisakymo, paaiškėjo, jog pirminis kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas ieškovei perleido tik dalį skolos reikalavimo iš skolininkų, o kitą skolos dalį, kylančią iš 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutarties Nr. BPNAU200702613 ir 2007 m. lapkričio 29 d. atsakovės D. K. laidavimo sutarties Nr. FA- BPNAU200702613, bankas 2015 m. liepos 23 d. savo reikalavimo teises sutartimi perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2021 m. kovo 4 d. D. K. gavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021 m. kovo 3 d. raginimą dėl 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutarties Nr. FA-BPNAU200702613 vykdymo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ raginime nurodė, kad bendrovė yra išmokėjusi bankui 179 387,23 Eur draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio skolininko A. K. atžvilgiu ir patyrė išlaidas. Taip pat nurodė, kad pagal 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį Nr. FA- BPNAU200702613 jos, D. K., prievolė su A. K. yra solidari.

Ieškovė SIA „B2Kapital“ atsiliepime nurodo, kad priešieškinis toje dalyje, kuria prašoma pripažinti negaliojančia D. K., pasirašytą 2007 m. lapkričio 29 laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613 su Danske Bank kredito gavimui, kuria kredito gavėju nurodytas A. K., išduotam vartojimo kreditui 191 149,00 Eur sumai, nes negalėjo suprasti laidavimo pasirašymo metu savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra pateiktas praleidus ieškinio senatį, todėl vien šiuo pagrindu atmestinas. Kitoje dalyje ieškinys taip pat nepagrįstas. Laidavimo sutartis pasirašyta 2007 m. lapkričio 29 d., o priešieškinis, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia sutartį, teikiamas praėjus dvylikai su puse metų. Skųsti pasirašytą Laidavimo sutartį atsakovė turėjo bent keliais galimybes, arba išreikšti savo valią, t. y. nesutikimą dėl Laidavimo sutarties, tačiau to nepadarė ir tai patvirtina aplinkybė, kad 2008 m. balandžio14 d. A. K. sudarė naują susitarimą su pirminiu kreditoriumi dėl dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, tačiau, D. K., nesutikdama, galėjo atsisakyti pasirašyti šią sutartį, tačiau to nepadarė ir pasirašė kaip laiduotoja.

(duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta D. K. santuoka su A. K., nurodant, kad visas turtas liko buvusiam sutuoktiniui, tačiau nei tuo metu, nei vėliau ji neginčijo santuokos nutraukimo, nepaisant to, kad jos manymu buvęs sutuoktinis galimai pasinaudojo jos negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo ne vieną galimybę ir ilgą laiko tarpą įvertinti savo veiksmus pasirašant laidavimo sutartį bei sutartis dėl dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo ir dėl to kylančias pasekmes, tačiau to nepadarė per įstatymo nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą, vien šiuo argumentu prašo priešieškinį atmesti.

D. K. pasirašant sutartį buvo santuokoje su A. K.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio nuostatas, turtas (nagrinėjamu atveju pagal Kredito sutartį gautos piniginės lėšos), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi, A. K. pasirašyta kredito sutartis su pirminiu kreditoriumi ir D. K. Laidavimo sutartis, kurios sąlygojo kredito gavimą dėl šeimos gerbūvio, negali būti laikomos žalingomis ar nepagrįstomis D. K. atžvilgiu. Kita aplinkybė nesuderinama su atsakovės teiginiais, jog sutuoktiniai turėjo priešpriešinius interesus, yra 2008 m. birželio 2 d. A. K. įgaliojimas D. K.. Ši aplinkybė patvirtina, kad A. K. pasitikėjo D. K., kad įgaliojo atsakovę savo vardu įgyti teises ar pareigas. D. K., turėdama laisvą valią, pasinaudojo įgaliojimo suteiktomis teisėmis ir 2008 m. liepos 9 d. pasirašė Susitarimą dėl kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo. Išduoto įgaliojimo bei faktas, jog įgaliojimo suteiktomis teisėmis D. K. pasinaudojo, tokiu būdu kartotinai išreikšdama savo valią pasirašant kredito ir laidavimo sutartis bei jų sąlygų pakeitimą, kelia pagrįstas abejones, jog sutuoktiniai turėjo priepriešinius interesus, ką tvirtina atsakovė priešieškinyje.

Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinyje išdėstytas prašymas dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, D. K. kartotinai išreiškė savo valią pasirašant tiek Kredito sutartį kaip laiduotoja, tiek Laidavimo sutartį, tiek vėliau sudarytus susitarimus dėl Kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo kaip laiduotoja ir kaip A. K. įgaliotas asmuo, Kredito sutartis bei vėliau pasirašyti susitarimai dėl dalinio sąlygų pakeitimo ar papildymo nebuvo žalingi Atsakovei, prašo D. K. priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu priešieškinį atmesti, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo UAB Būsto paskolų draudimas atsiliepime nurodo, kad ieškiniui dėl laidavimo sutarties nuginčijimo turėtų būti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė 2007 m. lapkričio 29 d. pasirašė su Danske Bank A/S Lietuvos filialu laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti bankui jeigu kredito gavėjas ir buvęs atsakovės sutuoktinis A. K. nevykdys įsipareigojimų bankui pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį Nr. BPNAU200702613. Laidavimo sutarties 19.3 punkte nurodyta, kad laiduotojai iki šios sutarties pasirašymo buvo įteiktas šios sutarties projektas ir kredito sutarties kopija, ir ji yra išsamiai susipažinusi su visomis kredito ir šios sutarties sąlygomis. 2015 m. liepos 23 d. tarp bendrovės ir banko buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankas perleido bendrovei reikalavimo teises A. K. atžvilgiu pagal kredito sutartį dėl 76 928,23 Eur įsiskolinimo bei reikalavimo teises D. K. atžvilgiu pagal laidavimo sutartį. Atsakovė nurodo, kad laidavimo sutartį pasirašė ne savo valia, nebuvo supažindinta su laidavimo sutarties sąlygomis, kredito lėšų negavo. Pateikti teiginiai patvirtina, kad atsakovė jau laidavimo sutarties pasirašymo metu suprato, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Taigi, nuo laidavimo sutarties pasirašymo dienos – nuo 2007 m. lapkričio 29 d. turėtų būti skaičiuojamas 10 m. ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 29 d. ir šiuo atveju jis yra praleistas.

Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi, ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. 2007 m. spalio 31 d. A. K. ir D. K. pateikė bendrovei prašymą sudaryti draudimo sutartį, 2008 m. balandžio 14 d. A. K., kurio vardu pagal įgaliojimą veikė D. K., pasirašė susitarimą dėl Kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo. Pasirašant susitarimą atsakovė nurodė, kad D. K. sutinka laiduoti pasikeitusiomis kredito sąlygomis. 2008 m. liepos 9 d. A. K., kurio vardu pagal įgaliojimą veikė D. K., pasirašė susitarimą dėl Kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo. Pasirašant susitarimą D. K. nurodė, kad „Aš D. K. sutinku laiduoti pasikeitusiomis kredito sąlygomis“. 2011 m. lapkričio 8 d. pranešimu, kuris buvo įteiktas D. K. seseriai, bankas informavo D. K. apie įsiskolinimą pagal kredito sutartį, apie solidarią atsakomybę pagal kredito sutartį bei nurodė sumokėti įsiskolinimą vadovaujantis laidavimo sutartimi. 2013 m. spalio 18 d. pranešimu bendrovė informavo A. K. ir D. K. apie priimtą sprendimą pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą pagal nutrauktą kredito sutartį. 2015 m. rugpjūčio 21 d. pranešimais bankas informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutarties su bendrove pasirašymą nurodant, kad reikalavimo teisės pagal laidavimo sutartį perėjo naujam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Spręstina, kad D. K. turėjo ketinimų sudaryti laidavimo sutartį, kadangi dar iki jos sudarymo pateikė bendrovei prašymą sudaryti draudimo sutartį, kredito draudimas buvo viena iš kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, kurios reikalavo bankas. Po kredito sutarties pasirašymo, atsakovė pasirašė du kredito sutarties pakeitimus. Kredito sutarties pakeitimai buvo pasirašyti kredito gavėjo A. K. vardu pagal įgaliojimą, kas patvirtina, kad atsakovė savo valia juos pasirašė, atsakovė savo valia pasirašė, jog sutinka laiduoti pasikeitusiomis kredito sutarties sąlygomis. Alytaus rajono apylinkės teismas, nutraukdamas A. K. ir D. K. santuoką, patvirtino buvusių sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje nėra duomenų, kad šią sutartį D. K. pasirašė ne laisva valia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad buvusių sutuoktinių prievolė pagal kredito sutartį yra solidari, turi res judicata galią. Atsakovė buvo informuota pranešimais tiek apie netinkamą kredito sutarties vykdymą bei apie solidarią atsakomybę pagal kredito sutartį, tiek apie pradėtą priverstinę skolos išieškojimo procedūrą ir apie pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria reikalavimo teisės pagal laidavimo sutartį buvo perleistos bendrovei. Taigi, atsakovei buvo žinoma situacija dėl jos atsakomybės apimties pagal laidavimo sutartį, buvo žinomos įsipareigojimų nevykdymo pasekmės ir faktas, kad reikalavimo teisės pagal laidavimo sutartį buvo perleistos bendrovei. Teismas, spręsdamas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.89 straipsnį, turėtų vertinti ne tik ekspertizės akto nuostatas, tačiau atsižvelgti ir į kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė atliko daugybę veiksmų, susijusių su kredito sutarties ir laidavimo sutarties sudarymu (pasirašė prašymą sudaryti draudimo sutartį, kredito sutarties pakeitimus, patvirtinimus, kad sutinka laiduoti pasikeitus kredito sąlygomis), patvirtina, kad atsakovė pripažino solidarią atsakomybė pagal kredito sutartį (tai patvirtina pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių), patvirtina, jog atsakovė buvo nuolat informuojama apie atsakomybę pagal laidavimo sutartį.

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 29 d. AB SAMPO bankas suteikė trečiajam asmeniui A. K. 191 149,00 Eur kreditą, užtikrintą hipoteka, gyvenamojo būsto pirkimui, galutinis kredito grąžinimo terminas 2027 m. lapkričio 29 d. Laiduotojas – D. K.. Kredito draudikas – UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tai patvirtina Kredito sutartis Nr. BPNAU200702613, sudaryta 2007 m. lapkričio 29 d. 2007 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. FA-BPNAU200702613, kuria AB SAMPO bankas ir D. K. susitarė, kad D. K. solidariai atsako bankui jeigu A. K. neįvykdys visos prievolės ar jo dalies pagal Kredito sutartį Nr. BPNAU200702613 sudarytą 2007 m. lapkričio 29 d., su visais tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais. Priedas Nr. 1 prie minėtos paskolos sutarties Nr. BPNAU200702613, pasirašytas 2007 m. lapkričio 29 d. patvirtina, kad A. K. sutiko su priedo sąlygomis dėl įsigyjamo turto draudimo, su draudimo sąlygomis susipažino, prisiima išdėstytus įsipareigojimus. Pagal šį priedą draudėjas – AB SAMPO bankas, draudikas – UAB „If draudimas“. 2008 m. balandžio 14 d. buvo surašytas susitarimas Nr. BPNAU200702613-P-1 dėl kredito sutarties Nr. BPNAU200702613, sudarytos 2007 m. lapkričio 29 d. tarp AB SAMPO banko ir A. K., dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kurią pasirašė bankas bei A. K. ir pagal įgaliojimą D. K., kur nurodoma, kad D. K. sutinka laiduoti pasikeitusiomis kredito sąlygomis. Analogiškai buvo pasirašytas ir 2008 m. liepos 9 d. susitarimas prie kredito sutarties Nr. BPNAU200702613. 2011 m. lapkričio 8 d. Danske Bank A/S, buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas siuntė A. K. raginimą sumokėti susidariusius įsiskolinimus su palūkanomis bei delspinigiais pagal paskolos sutartį su priedais, nurodant, kad priešingu atveju bankas pradės priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Analogiškai 2011 m. lapkričio 8 d. Danske Bank A/S, buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas siuntė A. K. reikalavimą sumokėti įsiskolinimą, nurodant, kad nesumokėjus, bus laikoma, jog sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. gruodžio 8 d. Analogiški raginimai 2011 m. lapkričio 8 d. buvo siųsti ir D. K.. 2020 m. sausio 2 d. teismui buvo pateiktas ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinys dėl 72 564, 50 Eur skolos priteisimo iš D. K., nurodant, kad Danske Bank A/S (pirminis kreditorius) 2017 m. gruodžio 29 d. pagal Reikalavimo perleidimo sutartį savo reikalavimą į atsakovę perleido ieškovei.

2013 m. spalio 18 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ siuntė raštą A. K. ir D. K., kad priimtas sprendimas dėl priverstinės paskolos išieškojimo procedūros pagal nutrauktą būsto kreditavimo sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurios įvykdymas užtikrintas draudimo sutartimi (draudimo liudijimas BPD039430). 2015 m. rugpjūčio 21 d. siųstas raštas D. K., kad bankas visas reikalavimo teises į gautinas sumas pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį Nr. BPNAU700702613 perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl visos reikalavimo teisės kylančios tarp bendrovės ir atsakovės 2007 m. lapkričio 29 d. sudarytos laidavimo sutarties pagrindu taip pat perėjo naujam kreditoriui.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad už ją viską sprendė sutuoktinis A. K., nes žinojo, kad ji serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos būsena pasinaudojo, ji nebūtų sutikusi su tokia paskolos suma. Laidavimo sutartį ji pasirašė nesuprasdama savo veiksmų esmės ir nesuprasdama pasekmių, pasitikėdama sutuoktiniu, buvo tik parodyta, kur pasirašyti. Buvo pasinaudota jos sveikatos būkle.

Iš Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei Darbingumo lygio pažymų matyti, kad D. K. nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo 30 procentų darbinga, netektas darbingumas – 70 procentų. Nuo 2013 m. rugsėjo 11 iki 2015 m. rugsėjo 10 d. – 40 procentų darbinga. Nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2044 m. gruodžio 24 d. – netektas darbingumas – 60 procentų.

(duomenys neskelbtini) atsakovės D. K. ir trečiojo asmens A. K. santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu bendru jų sutikimu, už kreditą įgytas būstas ir kitas turėtas turtas liko A. K., jis įsipareigojo mokėti ir įmokas pagal minėtą paskolos sutartį, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles lieka atsakingi A. K. ir D. K. solidariai.

2015 m. liepos 23 d. Danske Bank A/S trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido reikalavimo teisę į vadovaujantis ginčo kredito sutartimi bei laidavimo sutartimi reikalautinas sumas, kadangi UAB „Būsto paskolų draudimas“, vadovaudamasis draudimo sutartimi su banku, išmokėjo jam kredito sumas dėl to, kad kredito gavėjas A. K. ir D. K. įsipareigojimų nevykdė.

Byloje pateiktas antstolio raštas ieškovei, kad 2019 m. lapkričio 25 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos SIA B2Kapital prašymas, nurodoma, kad antstolis vykdo išieškojimą iš A. K. SIA B2Kapital naudai, skolos ir palūkanų likutis – 72 564,50 Eur.

2020 m. balandžio 28 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613 kaip sandorį, sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 2020 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paskyrė ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, kuriai pavedė atsakyti į klausimus: Ar atsakovė D. K., 2007 m. lapkričio 29 d. Danske Banke pasirašydama laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613, sirgo psichine liga ar buvo tokios psichinės būklės, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti? Jei taip, kokia tai liga ar būklė? Ar atsakovė D. K., 2007 m. lapkričio 29 d. Danske Banke pasirašydama laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613, dėl ligos ar būklės galėjo suprasti laidavimo sutarties esmę ir kokias pasekmes sukels laidavimas?

2020 m. rugpjūčio 26d. – rugsėjo 4 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, atsakant į teismo užduotus klausimus atsakyta, kad D. K. 2007 m. lapkričio 29 d. pasirašant laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613 konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), sutarties pasirašymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suprasti laidavimo sutarties esmės ir sukeliamų pasekmių. Kaip matyti šios ekspertizės pasėkoje ieškovė atsisakė ieškinio ir teismas šioje dalyje bylą nutraukė, t. y. nebereikalavo iš jos, kaip laiduotojos priteisti piniginių lėšų bei vykdyti įsipareigojimų kaip laiduotojai pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kredito sutartį Nr. BPNAU200702613 bei pagal Laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613. Atsakovė prašo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia vadovaujantis CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu – fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Atsakovė teigia, jog ginčijamą laidavimo sutartį pasirašė ne savo valia, atsakovė nesuprato ir nesupranta savo veiksmų. Savo sveikatos būseną atsakovė grindžia ekspertizės aktu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Ekspertizės akte nurodoma, kad nuo 2006 m. vasario – kovo mėn. atsakovė nurodė, jog sutriko miegas, atsirado baimė, atrodė, kad aplinkiniai pasikeitę, kad fabrike iš jos ir kitų darbininkų šaiposi, nori pakenkti, o ją pagrobti ir kažkur išvežti. Buvo hospitalizuota 3 paroms (duomenys neskelbtini), gydyta (duomenys neskelbtini) ir būsena pagerėjo. Tačiau nesugebėjo dirbti, niekas nedomino, kankino bloga nuotaika, išsiblaškymas. Buvo skirtas (duomenys neskelbtini). Vaistai slopino, todėl dozės nebuvo didinamos. Šiuos vaistus gėrė nuolat, tačiau būklė negerėjo, vaistus gėrė mažomis dozėmis, tačiau efekto nebuvo, ne kartą gydyta stacionare. Reguliariai lankėsi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Visą laiką diagnozuojamas tas pat sutrikimas - Diagnozė-(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Taigi, kaip matyti iš šių eksperto apibūdinimų apie D. K. ligos eigą bei dinamiką, jos nesupratimas savo veiksmų esmės ir negebėjimas jų valdyti buvo ne vienkartinis ar momentinis sutrikimas, jos veiksmai buvo ilgą laiką įtakoti jos ligos eigos bei dinamikos, vartotų vaistų, (duomenys neskelbtini) ir kt. Kaip matyti šie eksperto ekspertizės akte surašyti duomenys ne iš atsakovės pasakojimo atvykus atlikti teismo paskirtos ekspertizės, tačiau jie yra nurodyti iš atsakovės medicininių dokumentų, aktualių sandorių sudarymo laikotarpiu. Taigi, tokiais ekspertizės akte nurodytais duomenimis nėra pagrindo netikėti, atsakovė atvykusi pas medikus nurodydavo savo būseną, negalvodama apie tai, ar jie gali būti kur nors panaudoti, taigi, juos teismas laiko objektyviais.

Vėliau ekspertė akte nurodo, kad paprašyta papasakoti apie byloje nagrinėjamus įvykius, pasakojo, jog buvo teismai; vyras ėmė paskolą. O ji buvo ką tik išėjusi iš ligoninės. Tuomet labai negerai būdavo sveikata. Buvo nuvežta į banką, ir pasirašė, kur parodė vyras. Nežino, kokia suma, kiek pinigų, žino, kad daug. Viską tvarkė vyras.

Ekspertė konstatuoja: (duomenys neskelbtini).

Atsakovė, trečiasis asmuo neprašė byloje kviesti eksperto dėl ekspertizėje nurodytų faktų, aplinkybių ar išvadų paaiškinimo, neprašė pakartotinės ar papildomos ekspertizės.

Teismas iš išsamaus ekspertizės akto, kuriame nurodoma, kad D. K. nuo 2006 metų pablogėjus (duomenys neskelbtini) sveikatai gydėsi dėl (duomenys neskelbtini), eilę metų buvo tokios pat psichinės būklės, kaip ir pasirašydama kredito bei laidavimo sutartį, eilę metų vartojo psichotropinius vaistus, reguliariai buvo gydyta stacionare (tame tarpe ir laikotarpiu tarp pagal įgaliojimą pasirašytų kredito sutarties pakeitimų: 2007 m. birželio 13 d. – 2007 m. liepos 9 d., 2008 m. rugpjūčio 9 d – 2008 m. rugsėjo 1 d, 2008 m. lapkričio 30 d. – 2009 m. sausio 1 d., 20015 m. birželio 1 d. – 2015 m. liepos 1 d., 20018 m. rugsėjo 3 d. – 2018 m. rugsėjo 28 d.) sprendžia, kad ir pasirašydama visas kitas trečiojo asmens ir atsakovės atsiliepime nurodytas sutartis dėl pagrindinės paskolos sutarties pakeitimų ir papildymų, dėl santuokos nutraukimo, jos būklė nebuvo iš esmės pagerėjusi. Kaip jau minėta, dėl psichinės būklės sutrikimų D. K. reguliariai buvo gydoma stacionare, vartojo psichotropinius vaistus. Be to kaip matyti iš atsakovės darbingumo lygio nustatymo pažymų, jos darbingumo lygis, sąryšyje su jos liga, periodiškai tikrinant, buvo nustatomas toks pats (trisdešimt, vėliau keturiasdešimt procentų), nebuvo nustatyta pagerėjimų, kol galutinai buvo nustatytas neterminuotai. Įrodymų apie tai, kad bankas ar draudimo bendrovė, prieš pasirašant sutartis su atsakove būtų pasidomėjusios jos psichine sveikatos būkle, įrodymų nepateikta.

Nors ieškovė bei trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovė pasirašė eilę pagrindinės kredito sutarties pakeitimų, tuo pripažino savo pasirašytą laidavimo sutartį, apie atsakomybę buvo informuojama, nutraukė santuoką pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl laiko, kad ji suprato savo atliekamus veiksmus, tačiau teismas sprendžia, kad ilgą laiką – nuo 2006 metų turėdama (duomenys neskelbtini), kuris leido ekspertui daryti išvadą, kad sandorio sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, labiau tikėtina, kad ji aiškiai nesuprato ir savo veiksmų, pasirašant ir papildomus susitarimus, juolab, kad kaip minėta aktualiu laikotarpiu ji gydėsi stacionare, vartojo psichotropinius vaistus. Vien tai, kad ji padėjo eilę parašų ant sutarčių, nereiškia, kad ji aiškiai suprato sutarčių turinį, jų esmę bei pasekmes.

Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės išvadomis dėl atsakovės gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ginčo sutarties pasirašymo metu, todėl laiko įrodytu, kad atsakovė sutarties pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 177, 178 straipsniai). Priešingų įrodymų, bei įrodymų, kad ji pasirašydama papildomus susitarimus suprato jų esmę ir turinį bei pasekmes byloje nepateikta. Ieškovės bei trečiojo asmens teiginius, kad dėl to jog buvo pasirašyti kiti susitarimai, atsakovė suprato savo veiksmų esmę, teismas laiko jų subjektyviais ir deklaratyviais teiginiais bei hipotetiniais pamąstymais, nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais.

Dėl ieškinio senaties termino.

Teismas sprendžia, kad tik po 2020 m. rugpjūčio 26 d – rugsėjo 4 d. ekspertizės akto paaiškėjo, kad D. K. ginčo laidavimo sutarties pasirašymo metu 2007 m. lapkričio 29 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Esant nustatytai šiai aplinkybei, ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra praleistas, kadangi tokia aplinkybė galėjo paaiškėti tik po atitinkamo medicininio atsakovės ištyrimo, jos medicininių dokumentų įvertinimo, pagrįsto objektyviu aplinkybių vertinimu bei atitinkamų išvadų ekspertizės akte. Kaip matyti atliekant ekspertizę dalyvavo teismo psichiatrė ekspertė bei teismo psichologė ekspertė, kurių kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti. Aplinkybių ar įrodymų, kad D. K. apie jos negalėjimą suprasti jos veiksmų ir jų valdyti sandorio sudarymo metu būtų žinoma, byloje nepateikta. Be to, iš ekspertizės akto aprašomosios dalies akivaizdžiai matyti, kad jos turimas sveikatos sutrikimas neleido jai objektyviai ir savikritiškai suvokti savo būklės, ko pasėkoje, ji negalėjo savikritiškai įvertinti savo būklės. Jos artimieji bei sutuoktinis nesiėmė veiksmų, reikalingų D. K. veiksnumui nustatyti, iš ko, kaip tikėtina darytina išvada, kad buvo naudojamasi jos nestabilia psichine būkle (kadangi akivaizdu, kad ji ne kartą kreipėsi dėl psichinių sutrikimų ir gydėsi stacionare. Sutuoktinis, būdamas atsakingas bei rūpestingas asmuo galėjo kreiptis dėl D. K. veiksnumo nustatymo, tačiau to nepadarė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas, kadangi atsakovė tik po minėto ekspertizės akto, padedama artimųjų galėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir jas imtis ginti teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei D. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybė patyrė 466,08 Eur atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos, tenkinus priešieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 29 d. pasirašytą laidavimo sutartį Nr. FA-BPNAU200702613 su Danske Bank kredito gavimui, kuria kredito gavėju nurodytas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotam vartojimo kreditui 191 149,00 Eur sumai.

Priteisti iš ieškovės SIA B2KAPITAL, juridinio asmens kodas 40103645131, valstybei 466,08 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt šešių Eur 08 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinkimu, nurodant gavėjo juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.