- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-1329/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Respublikinė Šiaulių ligoninė“
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Kretingos maistas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ (šiuo metu – uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-969-154/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ (trečiasis asmuo – viešoji įstaiga „Kretingos maistas“) dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“, veikdama per savo filialą - Psichiatrijos ligoninę, paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Pacientų (dietinio) maitinimo paslaugos“. Konkurso objektas buvo suskirstytas į dvi dalis, pasiūlymų vertinimo kriterijus – ekonominis naudingumas.
Pasiūlymus pateikė du tiekėjai: UAB „Smulkus urmas“ ir VšĮ “Kretingos maistas”. Abu pasiūlymai atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. D-4-1973 Perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie jų pasiūlymų techninių dalių įvertinimą: VšĮ “Kretingos maistas” pasiūlymas įvertintas 39,58 balais, o UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymas įvertintas 50 balų; nurodė, kad vokai su kainos pasiūlymu bus atplėšti 2012 m. gegužės 18 d. 11 val. vyksiančiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje.
Pagal pirmąją pirkimo dalį vieno paciento maitinimui VšĮ “Kretingos maistas” pasiūlė 8,54 Lt, o UAB „Smulkus urmas“ pasiūlė 12,95 Lt kainas; pagal antrąją pirkimo dalį vieno paciento maitinimui VšĮ “Kretingos maistas” pasiūlė 9,92 Lt, o UAB „Smulkus urmas“ pasiūlė 15,99 Lt kainas.
2012 m. gegužės 21 d. raštu Nr. D-4-2034 Viešojo pirkimo komisija nurodė tiekėjui VšĮ “Kretingos maistas” iki 2012 m. gegužės 23 d., 13 val. pagrįsti pirmos ir antros pirkimo dalių neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą.
2012 m. gegužės 22 d. tiekėjas VšĮ “Kretingos maistas” perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymo kainų sudėtinių dalių išklotines pagal I ir II pirkimų dalis. Nurodė, kad vykdydama veiklą daugiau kaip 260 maitinimo objektų, remiasi mąsto ekonomika, todėl sumažina produktų, žaliavų, darbo imlumo bei valdymo sąnaudas, VšĮ “Kretingos maistas” sąnaudų skaičiavimas vykdomas centralizuotai, jos išdalijamos valdomų objektų tinkle, kas mažina vieno vieneto gamybos sąnaudas, įmonė yra ne pelno siekianti organizacija, o taip pat užtikrino, jog maitinimo sutartis bus įvykdyta tinkamai pagal visus keliamus reikalavimus.
2012 m. gegužės 25 d. Viešojo pirkimo komisija posėdyje išnagrinėjo VšĮ “Kretingos maistas” neįprastai mažos kainos I ir II dalių pagrindimą ir nutarė organizuoti susitikimą su VšĮ “Kretingos maistas” atstovais 2012 m. gegužės 28 d., 14 val., o sprendimą dėl kainos pagrindimo priimti po minėto susitikimo.
2012 m. gegužės 28 d. Viešojo pirkimo komisija posėdyje nutarė priimti VšĮ “Kretingos maistas” pasiūlymo kainos pagrindimą kaip tinkamą ir pagrįstą, o patį pasiūlymą laikyti ekonomiškai naudingu. Nustatė, kad pasiūlymo naudingumas pagal pirmąją pirkimo dalį VšĮ “Kretingos maistas” yra 89,58 balai, o UAB „Smulkus urmas“ - 83,08 balai; pagal antrąją pirkimo dalį VšĮ “Kretingos maistas”- 89,58 balai, o UAB „Smulkus urmas“ - 81,02 balai. Sudarė pasiūlymų eilę, kurioje VšĮ “Kretingos maistas” įrašytas pirmuoju, o UAB „Smulkus urmas“ – antruoju.
2012 m. gegužės 28 d. raštu Nr. D-4-2203 perkančioji organizacija informavo abu tiekėjus apie pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlytas kainas, galutinius pasiūlymų įvertinimus, pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtojo paskelbimą. Minėtame rašte nurodė, kad pagal pasiūlymų eilę tiekėjas VšĮ „Kretingos maistas“ yra pirmas, o UAB „Smulkus urmas“ yra antras (t.1, b.l. 94).
2012 m. birželio 11 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovui, kuria reikalavo panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir konkurso laimėtojo paskelbimo bei prašė VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymą atmesti dėl nepagrįstai mažos pasiūlymo kainos.
2012 m. birželio 14 d. atsakovas pretenziją atmetė, nurodydamas, kad ieškovo pretenzija neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimui, tačiau paaiškino, kad perkančioji organizacija kreipėsi su prašymu į VšĮ “Kretingos maistas” pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, ir pagal pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, priėmė sprendimą, kad VšĮ „Kretingos maistas“ neįprastai mažą pasiūlymo kainą pagrindė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: - pripažinti neteisėtais ir panaikinti Psichiatrijos ligoninės 2012 m. gegužės 28 d. rašte Nr. D-4-2203 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir Konkurso laimėtojo paskelbimo; ex officio spręsti klausimą dėl konkurso procedūrų ir konkurso sutarčių pripažinimo neteisėtomis. Nurodė, kad VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo kaina yra nereali, nes neatitinka rinkos kainų bei neapima visų Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 16-to punkto reikalavimų, nustatančių į pasiūlymo kainą įskaičiuoti transportavimo, elektros energijos, vandens, šilumos, buitinių atliekų utilizavimo, dezinfekavimo ir kitas išlaidas. Pažymėjo, kad VšĮ „Kretingos maistas“ šios kainos nepagrindė. Perkančioji organizacija tiekėjui UAB „Smulkus urmas“ nepateikė susipažinti VšĮ „Kretingos maistas“ pateikto kainos pagrindimo, kuriuo būtų patvirtinta, kad VšĮ „Kretingos maistas“ neįprastai maža pasiūlymo kaina atitinka Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 16 –to punkto reikalavimus, rinkos kainas, yra reali ir įmanoma suteikti Konkurse nurodytas paslaugas tinkamai ir laiku, nekeičiant pasiūlymo kainos visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovo nuomone, tokiu būdu perkančioji organizacija neįvykdė pareigos užtikrinti pirkimo procedūrų skaidrumo, o taip pat pareigos realiai įsitikinti kainos pagrįstumu, o Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 40 straipsnyje nustatyta procedūra buvo įvykdyta tik formaliai. Ieškovas taip pat nurodė, kad nepagrįstai maža paslaugų kaina Konkurse kelia grėsmę viešajam interesui dėl ligonių sveikatos užtikrinimo bei dėl efektyvios ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos viešajame pirkime. Be to, Psichiatrijos ligoninė, 2012 m. birželio 18 dieną sudarydama sutartis su Konkurso laimėtoju VšĮ „Kretingos maistas“, pažeidė VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalį, nes Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau nei po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos, nes atsakymas dėl pretenzijos ieškovui buvo išsiųstas 2012 m. birželio 14 d. Nurodė, kad taip nepagrįstai buvo suvaržyta Ieškovo galimybę ginti savo pažeistas teises teisme. Be to, Psichiatrijos ligoninė tėra tik VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ filialas, t. y., nėra juridinis asmuo, ir neturėjo teisės vykdyti viešojo pirkimo bei sudaryti sutartis, o teismas ex officio turi spręsti dėl konkurso procedūrų ir sudarytų sutarčių pagal abi pirkimo dalis pripažinimo neteisėtomis, t. y. niekinėmis ir negaliojančiomis pagal bendrąjį teisės principą, kad iš neteisės negali kilti teisė. Ieškovo nuomone, VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ neturėjo teisės įgalioti savo filialą vykdyti Konkursą, nes tai pažeistų VPĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas o filialas Psichiatrijos ligoninė neturėjo teisės sudaryti sutarties, nes sutartis sudaryti turi teisę tik pati perkančioji organizacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad dėl to, ar kaina neįprastai maža, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš 2012 m. gegužės 25 d. ir 2012 m. gegužės 28 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų Nr.11 ir Nr. 12 matyti, kad perkančioji organizacija (Viešojo pirkimo komisija) išsamiai išanalizavo VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlytą kainą pagal visas kainos sudedamąsias dalis, palygindama ją su kitais analogiškais pirkimais bei su Psichiatrijos ligoninės praktika, organizuojant pacientų maitinimą savo lėšomis pagal nustatytą pacientų užimtumo ir reabilitacijos programą, ir įvertino, kad tiekėjo VšĮ „Kretingos maistas“ siūloma kaina yra pagrįsta, o tiekėjas yra patikimas, t. y. galintis užtikrinti pasiūlytos paslaugos tiekimą pasiūlytomis kainomis, dėl kurių perkančioji organizacija nurodė sutaupanti apie 22 tūkst. litų per mėnesį.
Byloje dalyvavusi Viešojo pirkimo komisijos narė B. J. teisme patvirtino, kad ne visos Viešojo pirkimo komisijos narių pastangos siekiant išsiaiškinti pirkimo kainos pagrįstumą yra atspindėtos protokole, nes komisijos nariai ne tik išsiaiškino ir įvertino visas tiekėjo VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlytos kainos sudedamąsias dalis, bet ir telefonu kreipėsi į Rokiškio Psichiatrijos ligoninę, Zarasų ligoninę, ir kitus juridinius asmenis, kuriuose yra vykdomos ligonių maitinimo paslaugos, kad sužinoti, kokia kaina tiekėjai perka paslaugas ir kaip tos paslaugos teikiamos. Be to, VšĮ „Kretingos maistas“ pateikė sutartis su įstaigomis, kuriose yra teikiamos jo paslaugos ir komisija susižinojo tų paslaugų kainas, todėl trečiojo asmens pateikta informacija dėl kainos pagrįstumo komisijos nariams buvo pakankamai aiški ir konkreti. Nurodė, kad jokių išskirtinių reikalavimų pasiūlymams dėl maisto skonio ar išvaizdos ir dėl to, kad paslauga perkama Psichiatrijos ligoninei, Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta ir tuo aspektu pasiūlymo kaina nebuvo vertinama. Teismas neturi pagrindo nesutikti su viešojo pirkimo komisijos sprendimu.
Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog panašiomis kainomis pagal viešojo pirkimo sutartis jis sėkmingai teikia ligonių maitinimo paslaugas kitiems subjektams, o taip pat jau keturis mėnesius teikia paslaugas VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ filialui Psichiatrijos ligoninei pagal 2012 m. birželio 18 d. sudarytą pirkimo sutartį. Taip pat pateikė įrodymus, kad ieškovas UAB „Smulkus urmas“ pagal įvykdytas ir vykdomas viešojo pirkimo sutartis teikia paslaugas, kurių vieno ligonio paros maitinimo kaina yra panaši į VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlytą kainą, t. y. nuo 5,76 Lt iki 9,97 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo patvirtinimas apie nepriekaištingai teikiamą paslaugą įrodo, kad VšĮ „Kretingos maistas“ savo pasiūlyta kaina sugeba tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir teikti kokybiškas ligonių maitinimo paslaugas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neteisingai aiškina VPĮ 4 ir 14 straipsnių nuostatas. Psichiatrijos ligoninės nuostatų 11.2 punkte numatyta, kad „suderinus su ligoninės vadovu pirkimo užduotis, filialo direktoriui suteikiami įgaliojimai jas vykdyti, organizuoti pirkimus, atlikti pirkimo procedūras, sudaryti pirkimo sutartis, teikti ataskaitas. Organizuojant viešųjų pirkimų procedūras prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti, filialo direktorius vadovaujasi VPĮ reikalavimais, supaprastintus viešuosius pirkimus atlieka vadovaujantis ligoninės generalinio direktoriaus įsakymais. Už sudarytų sutarčių vykdymą ir kontrolę atsako filialo direktorius“. Viešųjų pirkimų vykdymui VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ generalinis direktorius 2012 m. vasario 17 d. buvo parašęs įgaliojimą Nr. IG-28, kuriuo įgaliojo VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ filialo Psichiatrijos ligoninės direktorių vykdyti įgaliojime nurodytus viešuosius pirkimus ir sudaryti sutartis su konkursų nugalėtojais, tame tarpe supaprastintą atvirą konkursą pagaminto valgio tiekimo paslaugoms. VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ generalinis direktorius 2012 m. vasario 10 d. buvo suderinęs šio viešojo pirkimo užduotį. Nors pirkimo užduotis buvo suderinta 4 500 000 Lt, tačiau tai nereiškia, kad būtent už tokią kainą ir turėjo būti nupirktos paslaugos. Viešojo pirkimo komisijos narė B. J., kuri buvo parengusi 2012 m. vasario 10 d. pirkimo užduotį, teisme paaiškino, kad pirkimo užduoties suma buvo paskaičiuota dauginant buvusios sutarties vertę iš penkerių metų laikotarpio ir jokie specialūs kainos paskaičiavimai nebuvo atliekami. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“, vykdydama viešąjį pirkimą per savo filialą Psichiatrijos ligoninę, VPĮ normų nepažeidė. Kartu pažymėtina, jog Ieškovas nuo pat viešojo pirkimo paskelbimo žinojo, kad pirkimas vykdomas per juridinio asmens filialą Psichiatrijos ligoninę, tačiau nei perkančiajai organizacijai, nei viešųjų pirkimų tarnybai pretenzijų nereiškė.
Šiaulių apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas, ar dėl to, kad perkančioji organizacija, pažeisdama VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau nei po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos (2012 m. birželio 14 d.), 2012 m. birželio 18 dieną sudarė viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju VšĮ „Kretingos maistas“, ex officio yra pagrindas visas Konkurso procedūras ir sudarytą sutartį pripažinti neteisėtomis, vertina pagal pasekmes. Atitinkamai, teismo nuomone, kadangi ieškovas byloje nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų dėl jo galimybių ginti pažeistas teises suvaržymo, teismas sprendė, kad ieškovo galimybės ginti savo pažeistas teises teisme 2012 m. birželio 18 d. sutarties sudarymu nebuvo suvaržytos, nes ieškovas laiku pateikė teismui ieškinį dėl savo teisių gynimo, teikė įrodymus, pasinaudojo teise išreikalauti įrodymus, dalyvavo byloje tiriant įrodymus, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad buvo suvaržytos ieškovo galimybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo, o psichiatrijos ligoninė tėra juridinio asmens filialas, todėl negalėjo vykdyti pirkimo ar bent jau pasirašyti viešojo pirkimo sutarties. Tuo tarpu Psichiatrijos ligoninės nuostatai (11.2 p.) negali pažeisti įstatymo viršenybės principo, o VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ neturėjo teisės įgalioti psichiatrijos ligoninę vykdyti pirkimą (VPĮ 14 str.). Tokiu būdu sandoris ex officio turi būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1, 2 d.) ir arba turėtų būti skelbiamas naujas konkursas, arba įvertinamos galimybės teikti maitinimo paslaugas pagal kitas galiojančias sutartis.
2. VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo kaina yra nepagrįstai maža, o jos tikrinimo procedūra atlikta tik formaliai, nes jokių paskaičiavimų ir įrodymų savo pasiūlymo kainai pagrįsti trečiasis asmuo nepateikė. Teismas nepagrįstai neįvertino realiai susiklosčiusios situacijos dėl planuotos pirkimo vertės, o taip pat fakto, jog iki šiol Psichiatrijos ligoninė vieno paciento maitinimo paslaugas iš ankstesnio tiekėjo UAB „Dussmann“ pirko už 12 Lt. Ieškovo teigimu, Psichiatrijos ligoninės pacientų maitinimas yra specifinis ir neįprastas, lyginant su bendrosiomis ligoninėmis, nes tai specialių poreikių turintys asmenys. Byloje yra pateiktos dvi kainos apskaičiavimą pagrindžiančios pažymos (trečiojo asmens ir ieškovo), kurios tarpusavyje skiriasi, tačiau teismas šių skirtumų net nesiėmė vertinti. Ieškovo įsitikinimu, ieškovo paskaičiavimai yra nepagrįsti, o didelė dalis būtinųjų maisto gamybos ir paslaugos teikimo išlaidų apskritai neįtraukta į pasiūlymo kainą.
3. Psichiatrijos ligoninė nepateikė ieškovui susipažinti VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo ir kainos pagrindimo, o kvietimą susipažinti su nekonfidencialia pasiūlymo informacija pateikė tik po to, kai gavo ieškinio kopiją. Tokie Psichiatrijos ligoninės veiksmai tik dar kartą patvirtina, ieškovo nuomone, pirkimo neskaidrumą ir trečiojo asmens protegavimą, tačiau dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kretingos maistas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju perkančiąja organizacija ir laikytina VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“, tačiau VPĮ nėra įtvirtinta draudimo perkančiajai organizacijai vykdyti viešąjį pirkimą per savo filialą, o ieškovas VPĮ V skyriuje numatyta tvarka ir terminais nekėlė ginčo dėl filialo statuso ir jo galimybės vykdyti pirkimą. Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, o perkančioji organizacija tam tikra prasme pati prisiima laimėtojo pateikto pasiūlymo įgyvendinimo riziką. Byloje neįrodyta, kad psichiatrijos ligonių maitinimas skirtųsi nuo kitų (turinčių kitokių sveikatos sutrikimų) ligonių maitinimo, o ieškovas, ginčydamas trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumą, jokių įrodymų, išskyrus bendro pobūdžio teiginius, nepateikia. Be to, ieškovas nepagrįstai VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymą lygina su savo paties pateiktu pasiūlymu. Trečiasis asmuo taip pat prašo prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ 2012 m. spalio 5 d. paskelbto maitinimo paslaugų pirkimo konkurso sąlygas bei ieškovo UAB „Smulkus urmas“ šiam konkursui pateikto pasiūlymo dalį, iš kurios aišku, kad paties ieškovo vieno paciento paros maitinimo siūloma kaina vykdant minėtą pirkimą yra 8,48 Lt, kas yra netgi mažiau negu ginčo pirkime pasiūlyta trečiojo asmens kaina. Tokiu būdu, trečiojo asmens nuomone, ieškovo argumentai dėl VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlytos tariamai mažos nepagrįstos kainos yra išimtinai „manipuliacinio“ pobūdžio ir absoliučiai nepagrįsti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Psichiatrijos ligoninės direktorius buvo įgaliotas vykdyti ginčijamą pirkimą bei sudaryti su laimėtoju sutartį, o aplinkybė, kad pirkimas vykdomas per juridinio asmens filialą, ieškovui buvo žinoma nuo pat pirkimo paskelbimo, tačiau jokių pretenzijų jis dėl to nereiškė. Nepagrįstai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, o nagrinėjamu atveju vertinimas buvo nukreiptas į tiesioginį įsitikinimą trečiojo asmens pasiūlytos kainos realumu. Tuo tarpu ieškovas, atlikdamas trečiojo asmens pasiūlymo kainos skaičiavimus, negalėjo įvertinti jo faktinių, ekonominių bei finansinių rodiklių, tiekimo apimčių, galimybės taikyti „mąsto ekonomiją“, galimybės maitinimui reikalaingus produktus bei prekes įsigyti didmeninėmis kainomis, ekonomiškai (kelių sutarčių vykdymui) panaudoti tuos pačius darbuotojus, transporto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmę turinčias aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialios bei procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, neleidžiantį teigti, kaip tai daro apeliantas, apie teismo šališkumą (CPK 17, 21, 263 str. 1 dalis).
Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis apeliacinė instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (kurių nagrinėjamu atveju nėra), patikrinimas.
Kita vertus, pastebėtina, kad CPK nuostatos reikalauja, kad apeliacinio skundo argumentai turi būti išdėstyti glausta forma ir atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, ieškovas, pateikdamas didelės apimties apeliacinį skundą, net ir atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei apimtį, paminėtos CPK nuostatos nepaisė, o skunde nurodyti argumentai daugeliu atvejų viena ar kita forma pasikartoja, be to, dalis jų atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, nėra teisiškai reikšmingi.
Visgi pats apeliantas nurodo, kad ieškinys (o tuo pačiu ir apeliacinis skundas) iš esmės yra grindžiamas dviem aplinkybėmis. Pirma, kad Psichiatrijos ligoninė, nebūdama juridiniu asmeniu, neatitiko VPĮ 4 ir 14 straipsnių reikalavimų ir neturėjo teisės tiek vykdyti pirkimo, tiek ir sudaryti pirkimo sutarties. Antra, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai ir nepagrįstai maža. Tačiau sutikti su šiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo.
Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas yra ilgą laiką viešųjų pirkimų versle besiverčiantis ūkio subjektas (apeliaciniame skunde nurodoma, kad šią veiklą ieškovas vykdo nuo 1996 metų, 5 t., 179 b. l.), ne kartą dalyvavęs teisminiuose ginčuose, kilusiuose dėl viešųjų pirkimų procedūrų (CPK 179 str. 3 d.), be kita ko, naudodamasis savo veikloje kvalifikuotų teisininkų pagalba, todėl turėjo pastebėti, kad atsakovo vardu pirkimą organizuoja ir vykdo juridinio asmens filialas – Psichiatrijos ligoninė. Tačiau nei konkurso sąlygų paskelbimo metu, nei vykdant viešųjų pirkimų procedūras minėta aplinkybė ieškovo nebuvo vertinama kaip VPĮ nuostatų pažeidimas, darantis visas procedūras bei jų pasekoje sudarytą viešojo pirkimo sutartį niekinėmis, dėl ko ieškovas nei teikiant pretenziją perkančiajai organizacijai, nei kreipiantis į tesimą su pirminiu ieškiniu, jos nurodęs nebuvo. Tiesa, apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, kad ieškovas nebuvo reiškęs atitinkamos pretenzijos šiuo klausimu, nėra teisiškai reikšminga. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, tai, kad ieškovas viešojo pirkimo procedūrų metu nereiškė atitinkamos pretenzijos reikšminga tiek, kiek ji parodo, kad pats ieškovas neteikė šiai aplinkybei esminės reikšmės, sprendžiant dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad situacija dėl netinkamo subjekto paaiškėjo tik tuomet, kai teismas atsisakė priimti ieškinį, kuriame atsakovu buvo nurodyta Psichiatrijos ligoninė bei nustatė terminą patikslinti ieškinyje nurodytą netinkamą atsakovą į tinkamą, paneigiamas aukščiau išdėstytais faktais dėl ieškovo turimos patirties pirkimuose bei atitinkamai jo pareigos veikti rūpestingai ir atidžiai.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, nes vienu atveju pripažino, kad Psichiatrijos ligoninė nėra juridinis asmuo ir negali būti atsakovu byloje, o kitu atveju pripažino Psichiatrijos ligoninės teisę vykdyti viešąjį pirkimą bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tačiau taip teigdamas apeliantas painioja skirtingas teisines situacijas, reglamentuojamas, vienu atveju (dėl tinkamo atsakovo byloje), procesinės teisės normomis (CPK), kitu atveju (dėl perkančiosios organizacijos teisės vykdyti savo veiklą per savo struktūrinį padalinį),- materialios teisės normomis (VPĮ, CK), bei neteisingai nurodo, kad priimdamas nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Psichiatrijos ligoninė negalėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūrų, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimą vykdė Šiaulių ligoninė, atstovaujama jos filialo.
Be to, sprendžiant dėl apelianto argumento dėl VPĮ 4 ir 14 straipsnių reikalavimų pažeidimų pagrįstumo, pažymėtina, kad apeliantas nurodo, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi iš esmės vien Psichiatrijos ligoninės nuostatų 11.2 punkto reikalavimais, neatsižvelgęs į įstatymo viršenybės principą. Tačiau sutikti su šiuo teiginiu negalima, nes, visų pirma, Psichiatrijos ligoninės nuostatų 11.2 punkte nurodyta, kad ligoninė viešuosius pirkimus organizuoja pagal VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ suteiktus įgaliojimus, o iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ 2012 m. vasario 17 d. išduoto įgaliojimo Nr. IG-28 matyti, kad VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ įgaliojo Psichiatrijos ligoninę jos vardu vykdyti pirkimus ir sudaryti sutartis su konkursų nugalėtojais (tame tarpe ir ginčo konkursą, 1 t. 174, 175 b. l.). Tai, kad konkursą Psichiatrijos ligoninė vykdė VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ vardu patvirtina tiek konkurso sąlygų 1.1 punktas, tiek konkurso pagrindu sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad Psichiatrijos ligoninė veikia pagal VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ išduotą įgaliojimą (1 t., 184 b. l.). Pastebėtina, kad apeliantas, akcentuodamas Psichiatrijos ligoninės 11.2 punkto nuostatų neatitikimą VPĮ reikalavimams dėl VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ išduoto įgaliojimo teisėtumo bei dėl pastarosios teisės veikti per savo struktūrinį padalinį, apskritai nepasisakė bei nenurodė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo paminėtų įrodymų pagrindu padarytų išvadų (ne)teisėtumo.
Tuo tarpu juridinio asmens teisė veikti per savo struktūrinius padalinius bei išduoti įgaliojimus įtvirtinta CK 2.53 ir 2.140 straipsnių nuostatuose, o VPĮ nėra draudimo perkančiajai organizacijai vykdyti viešąjį pirkimą per savo struktūrinį padalinį. Todėl ieškovo teiginys, kad vykdant ginčo viešojo pirkimo procedūras bei sudarant viešojo pirkimo sutartį, buvo pažeisti VPĮ 4 ir 14 straipsnių reikalavimai, nėra pagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai rodo, kad ginčo pirkimą vykdė atsakovas kaip viešasis juridinis asmuo, veikęs per savo struktūrinį padalinį.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad ginčo konkursą laimėjęs trečiasis asmuo pasiūlė tiek neįprastai mažą, tiek ir nepagrįstą kainą, o perkančioji organizacija atliko tik formalų pasiūlymo kainos patikrinimą.
Pažymėtina, kad sprendžiant ar kaina yra neįprastai maža, visų pirma, atsižvelgiama ne tik į jos absoliutų dydį, bet vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. IS-96 ,,Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2 punkte įtvirtinta neįprastai mažos kainos prezumpcija, kai pasiūlymo kaina visais atvejais pripažįstama neįprastai maža, jeigu ji yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį arba yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešėjam pirkimui skirtų lėšų. Taigi, ar kaina yra neįprastai maža ar ne, priklauso ir nuo kitų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė pasiūlymą, kuriuo kainos gerokai viršijo trečiojo asmens pasiūlytas. Tiesa, apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad bylos medžiaga įrodo, kad jo pasiūlytos kainos iš esmės atitiko kainą, kuria atsakovas pirko maitinimo paslaugas iki ginčo konkurso paskelbimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, svarbi yra kita aplinkybė – tai, kad pats ieškovas kituose panašaus pobūdžio viešuosiuose pirkimuose siūlė paslaugų kainą, artimą nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiūlytai kainai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo nurodęs, kad kituose viešuosiuose pirkimuose (pvz. tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. gruodžio 9 d. sudaryta sutartis) dėl mažesnės paslaugų kainos buvo sutarta taikant masto ekonomiją (4 t. 38 b. l.). Tačiau, kodėl masto ekonomijos kriterijumi grindžiant savo pasiūlymo kainą negali vadovautis trečiasis asmuo, ieškovas patikimai neargumentuoja.
Įrodinėdamas trečiojo asmens pasiūlymo kainos nepagrįstumą ieškovas teigia, kad psichiatrijos ligoninės pacientų maitinimas yra specialus ir neįprastas, lyginant su bendrosiomis ligoninėmis, kas reikalauja papildomų sąnaudų. Tačiau šio teiginio apeliantas patikimais įrodymais neparemia, o iš Konkurso sąlygų, pirkimo techninės specifikacijos bei pirkimo komisijos narės B. J. paaiškinimų matyti, kad specialūs (ypatingi) reikalavimai dėl teikiamos maitinimo paslaugos tiekėjams nebuvo keliami.
Tuo tarpu iš trečiojo asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pats apeliantas, jau šiais metais dalyvavęs kitos gydymo įstaigos paskelbtame konkurse būtent dėl dietinio maitinimo paslaugos pirkimo, buvo pasiūlęs netgi mažesnę, nei nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiūlyta, maitinimo kainą (6 t., 50 b. l.). Minėta aplinkybė taip pat leidžia abejoti apelianto teiginiu dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos nepagrįstumo.
Nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina ženkliai skiriasi nuo atsakovo planuoto 4 500 000 Lt vertės pirkimo, nes pirkimo komisijos narė B. J. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad planuojamo pirkimo vertės dydis paaiškinamas tuo, kad pirkimas buvo planuojamas penkeriems metams, tačiau, susisiekus su Viešųjų pirkimų tarnyba, šis terminas buvo sutrumpintas iki 3 metų. Minėtą aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą dar kartą patvirtino atsakovas. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad pirkimas nuo pat pradžių buvo planuojamas ne 5, bet 3 metams, paremtas tik jo paties samprotavimais bei prielaidomis ir patikimai neįrodytas (CPK 178 str.).
Neįprastai mažos kainos institutas skirtas suteikti perkančiajai organizacijai galimybę papildomai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu. Nustačiusi, kad tiekėjo pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija kreipiasi į pastarąjį su prašymu pateikti, jos manymu, reikalingas pirkimo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad, jo nuomone, perkančioji organizacija trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumo patikrinimą atliko formaliai. Tačiau ši ieškovo nuomonė patikimais įrodymais taip pat neparemta, o bylos duomenys rodo, kad atsakovui kreipusis į trečiąjį asmenį dėl kainos pagrindimo išaiškinimo, pastarasis pateikė išsamų kainos pagrindimą, kuris buvo analizuojamas dviejuose viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose. Be to, iš šios komisijos narės B. J. paaiškinimų matyti, kad komisija atliko ir kitus komisijos posėdžio protokoluose neatspindėtus veiksmus, t. y. buvo susisiekta su kitomis gydymo įstaigomis tikslu sužinoti, kokiomis kainomis teikiamos ligonių maitinimo paslaugos, susipažinta su trečiojo asmens vykdomomis panašaus pobūdžio sutarčių sąlygomis, atsižvelgta į tai, kad trečiasis asmuo veiklą vykdo daugiau kaip 260 maitinimo objektų, remiasi masto ekonomija.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindą konstatuoti, jog trečiojo asmens pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas yra tinkamas. Atitinkamai teigti, kaip tai daro ieškovas, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka ginčijamo pirkimo techninės specifikacijos 16 punkto reikalavimų (dėl sutartimi prisiimamų visų su pacientų maitinimu susijusių išlaidų), nėra pagrindo. Pastebėtina, kad apeliantas trečiojo asmens kainos nepagrįstumą bando įrodinėti lyginant jį su savo pasiūlymu, tačiau, ar tiekėjo pasiūlymas yra tinkamas ar ne, sprendžiama ne lyginant jį su kitų dalyvių pasiūlymais, bet atsižvelgiant į jo pateiktą kainų pagrindimą.
Be to, sprendžiant tiek dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, tiek ir dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir pasiūlyta nuostolinga kaina (kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta) nėra laikoma pagrindu atmesti pasiūlymą, o tokio pasiūlymo pateikimas nelaikomas konkurencijos pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-592-2009). Tuo tarpu sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kas yra draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-2010), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta.
Pastebėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė duomenis apie tai, kad jis sėkmingai vykdo ginčo konkurso pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikta psichiatrijos ligoninės 2012 m. liepos 17 d. pažyma, kurioje teigiama, kad trečiasis asmuo tinkamai teikia paslaugas, nepatvirtina pastarojo kainos pagrįstumo, nes natūralu, kad kitokia pažyma, kol vyksta bylos nagrinėjimas teisme, negalėtų būti pateikta. Tačiau, kuo remiantis daroma tokia prielaida, apeliantas nenurodė, o sutikus su apeliacinio skundo argumentais, pirkimo sutartis jau pažymos išdavimo dienai negalėjo būti vykdoma dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos nepagrįstumo, tačiau taip neįvyko. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas tik iš dalies, leidžiant atsakovui ir trečiajam asmeniui vykdyti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto dalies Nr. 1, kas reiškia, jog sutartis dėl šios pirkimo objekto dalies vykdoma jau daugiau kaip 8 mėnesius, o apeliacinės instancijos teismui nepateikta duomenų, kad minėta sutartis būtų vykdoma netinkamai. Tuo tarpu aplinkybė kai pagal jau sudarytą viešojo pirkimo sutartį tiekėjas tinkamai teikia paslaugas, vertintina kaip pagrindas spręsti, kad tiekėjo pasiūlyta neįprastai maža kaina yra pagrįsta.
Visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad trečiasis asmuo pagrindė savo neįprastai mažos kainos pasiūlymą, o ieškovas neįrodė trečiojo asmens pasiūlymo nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą, be kita ko, argumentuoja aplinkybe, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visais trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktais dokumentais ir taip buvo apribota galimybė atsikirsti į atsakovo ir trečiojo asmens argumentus. Tačiau pastebėtina, kad VPĮ 6 straipsnis draudžia perkančiajai organizacijai atskleisti tretiesiems asmenims pateiktą tiekėjo informaciją, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas.
Kreipiantis į teismą apeliantas taip pat nurodė, kad atsakovas, sudaręs viešojo pirkimo sutartį, pažeidžiant VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą tokiai sutarčiai sudaryti, nepagrįstai suvaržė ieškovo galimybę ginti savo pažeistas teises teisme. Pirmosios instancijos teismas šį teiginį vertino kaip neįrodytą ir nepagrįstą bei nurodė, kad ieškovo galimybės ginti savo teisės, suvaržytos nebuvo, ieškovas laiku pateikė teismui ieškinį, teikė įrodymus, pasinaudojo teise išreikalauti įrodymus bei dalyvavo jų tyrime bylos nagrinėjimo metu. Apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių šios teismo išvados pagrįstumą, nėra.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (VPĮ 3 str., 4 str., 14 str., 40 str., CPK 17 str., 178 str., 185 str., 260 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo UAB „Pontem“ priteistinos kitų dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Tiesa, iš pateiktų dokumentų matyti, kad VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ filialas Psichiatrijos ligoninė patyrė 6 050 Lt, o VšĮ „Kretingos maistas“ – 4 235 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o minėtos išlaidos aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl minėtiems asmenims atlygintinos išlaidos mažintinos iki 1700 Lt kiekvienam (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ (į. k. 221412030) viešosios įstaigos „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ filialui Psichiatrijos ligoninei (į. k. 302523194) ir viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ (į. k. 164687871) po 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) advokatų išlaidoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginti.