Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (toliau – M. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir M. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant Nepilnamečių pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą, M. S. suimant teismo salėje, paliekant ją galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. S. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. S. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 20 d. apie 20.00 val., Jaunystės-Lakštingalų gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sugriebė rankomis N. D. už kaklo ir jį suspaudė, po to kumščiu sudavė smūgį į veidą, be to, sugriebė jai už kairės rankos ir jėga ją užsuko už nugaros ir tokiais savo veiksmais padarė N. D. minkštųjų audinių sumušimą kairio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą kaklo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje III krumplio srityje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendį – sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, apsvarstyti galimybę taikyti jam priverstinį gydymą nuo priklausomybės. Pasak nuteistojo, skundžiamu nuosprendžiu jam, kaip nepilnamečiui, buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliaciniu skundu pažymima, jog M. S. visus jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra gydęsis priklausomybės ligų centruose, būdamas laisvėje jis nori tęsti gydymą nuo priklausomybės bei mokytis. Pabrėžiama, jog tardymo izoliatoriuje apeliantas yra jau antrą kartą ir supranta, kad jam ten ne vieta. Jis labai gailisi už padarytus nusikaltimus, ketina laikytis teismo jam paskirtų apribojimų, daugiau nebenusikalsti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėja advokatė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo M. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo nesutinkama tik su nuteistajam M. S. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašant ją sumažinti bei atidėti jos vykdymą, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. S. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. buvo nepilnametis, pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, įvertino jo asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis praeityje administracine tvarka nebaustas (b. l. 89), epizodiškai lankosi (duomenys neskelbtini) PSPC PSC, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas (b. l. 87), M. S. buvo gydytas nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau gydymas nebuvo efektyvus. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas nepilnamečiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra charakterizuojamas kaip sudėtingo būdo, mažai bendraujantis, vienišius, nepripažįstantis nustatytos tvarkos ir taisyklių nepilnametis. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs ir vieną M. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas M. S. skyrė griežčiausią komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 7 mėnesių terminuotą laisvės atėmimą, o paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, netaikė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nors komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. buvo nepilnametis, tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis – Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį. Už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam buvo paskirta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas 3 metams, tikint, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šių duomenų kontekste įvertinus tai, kad tik kiek daugiau nei po vienerių metų (t. y. 2017 m. lapkričio 20 d.) M. S. įvykdė naują, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, kadangi tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Toks nuteistojo elgesys, įvertinus dar ir tai, kad tiek pirmojo, tiek skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, o jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu M. S. buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šio įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, jo neblaivumas buvo užfiksuotas ir 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 113, 114, 115), jis akivaizdžiai nesilaikė. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, 2017 m. gruodžio 31 d. M. S. savavališkai pasišalino iš vaikų globos namų, kur grįžo tik 2018 m. sausio 1 d., 14.00 val. (b. l. 117, 118), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog M. S. nesilaikė ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad net ir po skundžiamu nuosprendžiu M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jo elgesys teigiama linkme nesikeitė, jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistasis nedaro ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas, dėl ko daroma išvada, jog bausmės tikslai vertinamu atveju bus geriausiai pasiekti taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, jog remiantis (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorės E. M. parodymais, nuteistajam nepatinka tvarka ir taisyklės, jis jas laužo, savo pyktį ir negatyvų elgesį išreiškia smurtu, ypatingai tais atvejais, kai yra išgėręs.Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo noras gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Remiantis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustos (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorės E. M. parodymais, M. S. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose buvo apgyvendintas 2017 m. gegužės 15 d. Nuo pat pirmų dienų buvo pastebėta, jog jis turi priklausomybę alkoholiui, psichotropinių medžiagų vartojimui, dėl ko buvo gydytas (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre, Ukmergės „A.“ ir (duomenys neskelbtini) vaikų ir paauglių priklausomybės centre. E. M. pažymėjo, kad nors M. S. gydytis važiuodavo savanoriškai, tačiau dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo ir taisyklių pažeidimų jis iš gydymo centrų buvo pašalinamas. Esant šių duomenų visumai neabejotina, jog M. S. nėra motyvuotas gydytis savo priklausomybės ligų, todėl atidėti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vien tik šiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, kad pataisos namuose taip pat yra organizuojamos įvairios programos (pvz. anoniminių alkoholikų užsiėmimai), kurios nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, padeda atsikratyti savo turimų priklausomybių, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, norėdamas gydytis M. S. galės tai padaryti ir būdamas pataisos namuose. Sprendžiant skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu M. S. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta vos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, BK 64 straipsnio pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam galutinę 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip seka iš šių duomenų, prie ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis, t. y. 5 (penki) mėnesiai, skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirtos bausmės. Tuo tarpu Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis šioje proceso stadijoje nerevizuojamas ir negali lemti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais M. S. paskirtas bausmes buvo parinktas jam palankesnis bendrinimo būdas – dalinis sudėjimas, teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo M. S. asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę (tiek už pavienę veiką, tiek subendrintą) vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. S. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. S. paskirtą bausmę ar jo teisinę padėtį (jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), šioje byloje nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad praeityje M. S. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. S. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Vis dėlto, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl paskirtos bausmės subendrinimo su 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas paliko netikslumą, kadangi nors ir nurodė, kad bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau nenurodė BK 64 straipsnio dalies, reglamentuojančios dalinį bausmių sudėjimą – nagrinėjamu atveju BK 64 straipsnio 3 dalis. Tai vertinama kaip netikslumas, nekeičiantis nuosprendžio esmės, nes apylinkės teismas teisingai pasirinko bausmių subendrinimo pagrindą, nurodė, kad bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta taikant būtent dalinio bausmių sudėjimo pagrindą, todėl šis netikslumas ištaisytinas, nurodant, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą: vietoje „Vadovaujantis BK 64 str.“ įrašyti „Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi“ likusioje dalyje tekstą paliekant nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.