Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-759-1042/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06248-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1.; 3.5.1.; 3.5.14. (S)

2025 m. rugpjūčio 13 d.

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo, skolininko) G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. J. prašė: 1) įpareigoti antstolį D. J. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 4 dalį nutraukti neteisėtai vykdomą išieškojimo bylą ir grąžinti Muitinės departamento Vilniaus teritorinei muitinei pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio 4 dalį; 2) uždrausti antstoliui tęsti priverstinio išieškojimo procedūrą, imantis naujų priverstinio išieškojimo veiksmų, apribojant naujai atidaromų atsiskaitomųjų sąskaitų disponavimą, gaunamų pajamų ribojimą, taikyti naujai įsigyto materialaus ir nematerialaus turto ir kitus mokestinius apribojimus; 3) atsižvelgiant į taikomą daugiau nei dešimties metų priverstinio išieškojimo terminą, kuris daugiau nei du kartus viršija įstatymų nustatytą taikant protingumo kriterijus įpareigoti antstolį D. J. pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras nedelsiant pabaigti nustatant senaties termino suėjimo datą 2019 m. lapkričio 13 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis D. J. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-318/2014 išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Teigė, kad nesutinka su antstolio patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąją bylą. Pažymėjo, kad antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus, neatsižvelgia į tai, kad išieškojimas vykdomas jau daugiau nei dešimt metų. Teigia, jog MAĮ numatyta, kad suėjus MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatytam senaties terminui, draudžiama be skolininko sutikimo imtis bet kokių naujų priverstinio išieškojimo veiksmų bei toliau neterminuotai tęsti jau pradėtus išieškojimo veiksmus. Mano, jog antstolis vykdydamas išieškojimo veiksmus pažeidžia 629 straipsnio 4 dalį, MAĮ 107 straipsnio 5 dalį, bei nekreipdamas dėmesio į MAĮ 107 straipsnio 1 dalį imasi ir inicijuoja teisės aktais nereglamentuotus naujus priverstinio išieškojimo veiksmus. Nurodė, jog antstolis turėjo pakankamai laiko (daugiau nei dešimt metų) baigti pradėtus išieškojimo procesinius veiksmus, tačiau to nepadarė.

3. Antstolis D. J. 2025 m. balandžio 7 d. patvarkymu netenkino skundo ir jį persiuntė nagrinėti teismui.

4. Antstolis nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-318/2014 dėl 449 856,93 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. J. išieškotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai. Teigia, kad MAĮ 107 straipsnis nenurodo, jog visom skolom galioja minėto straipsnio 5 dalyje numatytas senaties terminas. Skolininkas iki 2025 m. balandžio 7 d. nėra pateikęs duomenų, kad jo atžvilgiu išieškoma skola yra skola, kuriai galioja minėtas mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Pažymėjo, kad pareiškėjas (skolininkas) buvo informuotas, kad su prašymu turi kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę, tam, kad ji nurodytų, kuriai skolos daliai/visai skolai yra suėjęs senaties terminas ir tik tada antstolis galėtų nutraukti skolos/ dalies skolos išieškojimą. Duomenys dėl skolos išieškojimo nutraukimo, suėjus senaties terminui, iš Vilniaus teritorinės muitinės antstolio kontoroje nėra gauti, todėl šiuo atveju antstolis neturi galimybės įvertinti, ar yra suėjęs senaties terminas daliai/visai skolai pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-318/2014.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškimu nesutiko, prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, teisėtai bei pagrįstai pradėjo vykdyti priverstinį 449 856,93 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr.1-460-318/2014. Vykdomasis raštas yra teismo išduotas oficialus dokumentas, kurio teisėtumo kontrolė priklauso išimtinai teismo, kaip institucijos vykdančios teisingumą, kompetencijai. Teigė, jog antstolis priimtu 2025 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nutarė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Teigė, kad antstolis nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių jo veiksmus. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog antstolis turėjo pakankamai laiko baigti pradėtus išieškojimo procesinius veiksmus, bet to nepadarė, nes prie šios aplinkybės savo veiksmais prisidėjo pats pareiškėjas, per visą išieškojimo laikotarpį piktybiškai vengdamas atlikti priteistą mokestinę prievolę ir tikėdamasis sulaukti senaties termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės pradėti išieškojimo veiksmų, tačiau gali tęsti jau pradėtas išieškojimo procedūras. Pažymėjo, kad skolininkas išieškotojos (Vilniaus teritorinės muitinės) 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą netenkinti jo prašymo yra apskundęs Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams ir šis administracinis ginčas teisme šiuo metu nėra baigtas. Aplinkybė, kad skolininko ir išieškotojos ginčas dėl to, turi ar neturi išieškotoja tenkinti skolininko prašymą ir atsisakyti priverstinio išieškojimo, administracinėje byloje teisme nėra baigtas, taip pat sudaro dar vieną pagrindą konstatuoti, jog antstolis, esant nebaigtam aukščiau nurodytam teisme nagrinėjamam administraciniam ginčui, neturėjo pagrindo tenkinti skolininko skundo ir vykdomosios bylos nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskirajame skunde pareiškėjas (skolininkas) G. J. nurodė, kad skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį. Tvirtino, kad su teismo išvada pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalies traktavimu nesutinka, nes MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pagal MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pažymėjo, kad įstatyme nėra nurodyta, kad suėjus senaties terminui mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros gali būti tęsiamos neribotą laiką. Įstatyme pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalies numatyta, kad visi antstolio ir ieškovo veiksmai turėjo būti atlikti per numatytą įstatymų 5 metų laikotarpį.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. J. nurodė, kad skolininkas iki 2025 m. liepos 14 d. nėra pateikęs duomenų, kad tai yra skola, kuriai galioja minėtas mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Pažymėjo, kad vykdomajame dokumente nėra nurodyta, kokia skola ir už ką yra priteista. Skolininkas buvo informuotas, kad su prašymu turi kreiptis į Vilniaus teritorinę mutinę, tam kad Vilniaus teritorinė muitinė nurodytu , kuriai skolos daliai/visai skolai yra suėjęs senaties terminas ir tik tada antstolis nutraukia visos skolos/dalies skolos išieškojimą. Prašė atmesti pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą ir palikti galioti 2025 m. birželio 11 d. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų nutartį Nr. 2YT-15204-615/2025.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas (skundo dalykas).

12. Nors apeliantas savo atskirajame skunde nesuformulavo skundo dalyko, iš skundo turinio nustatyta, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo G. J. skundas dėl antstolio D. J. veiksmų.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

13. Pareiškėjas (skolininkas) G. J. po atskirojo skundo padavimo teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pareiškėjas (skolininkas) G. J. nurodo atsikirtimus į antstolio D. J. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau CPK nėra įtvirtinta galimybė apeliaciniame procese teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl atskirojo skundo. Pareiškėjas (skolininkas) yra pateikęs į bylą atskirąjį skundą, kuriame išdėstė savo poziciją sprendžiamu klausimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsisako priimti pareiškėjo (skolininko) G. J. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas, įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

15. CPK 629 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (MAĮ 107 str. 1 d.).

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-460-318/2014, G. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje ir nusprendė priteisti Vilniaus teritorinei muitinei iš G. J. ir solidaraus skolininko V. K. 1 707 513,50 Lt (494 530,00 Eur) sumą. Žalos dėl nesumokėtų mokesčių atlyginimo Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (12.11/13)-2V-26305 perdavė antstoliui D. J. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-460-318/2014 dėl Teismo baudžiamuoju įsakymu priteistos 449 856,93 Eur sumos išieškojimo iš skolininko G. J.. Skolininko atžvilgiu antstolis yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėjas prašo nutraukti. Solidaraus skolininko lėšomis yra padengta 3 095,28 Eur suma. Iš G. J. per visą išieškojimo laikotarpį įmokų nebuvo gauta. Vilniaus teritorinė muitinė nuolat tikslina skolos likutį, šiuo metu skola sudaro 446 761,64 Eur. G. J. jokio registruoto turto Lietuvoje neturi, yra darbingo amžiaus, dirba užsienyje, išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra deklaravęs.

17. Tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (12.11/13)-2V-26305 perdavė antstoliui D. J. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-460-318/2014 dėl Teismo baudžiamuoju įsakymu priteistos 449 856,93 Eur sumos išieškojimo iš skolininko G. J. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina aplinkybę, kad vykdomasis dokumentas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo buvo pateiktas vykdyti nepraleidus išieškojimo senaties termino (MAĮ 107 str. 1 d.), todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, išieškojimas gali būti tęsiamas nepaisant to, jog jo vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Šiuo atveju prievolių valstybei vykdymo procedūros yra pradėtos nepraleidus išieškojimo senaties termino, tad akivaizdu, kad jų tęsimas nėra priešingas teisiniam reguliavimui net ir suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, apie kurį kalbama atskirajame skunde.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su vykdymo trukme, pažymi, kad nei per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas, nei konkrečiai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų vykdymo maksimalių terminų, įstatymai nenumato. CPK 606 straipsnis nustato tik terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, tačiau ne per kiek laiko privalo būti įvykdyti. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 607 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino ginčo nekyla. Kadangi CPK nenustato, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą remiantis tuo, kad teismo sprendimo vykdymas priverstine tvarka tęsiasi jau ilgą laiką, nėra.

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis pareiškėjo (skolininko) atskirojo skundo teiginiais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.