- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-1093-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45544-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- D. L.
- Pareiškėjas
- I. L., D. L.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. L. ir D. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. L. prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1210-1019/2016, kadangi D. L. neindeksuoja išlaikymo vaikui ir susidarė nepriemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjai I. L. išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1210-1019/2016 patvirtintos pareiškėjų I. L. ir D. L. patikslintos 2016 m. sausio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto, pagal kurį, įvertinus kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, D. L. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 100 Eur iki jo pilnametystės. Šią sumą D. L. įsipareigoja pervesti į I. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki 15 dienos, o I. L. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
3. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo išlaikymo bylose, apskaičiuodamas konkrečią įsiskolinimo vaiko išlaikymui, kai šis buvo nustatytas periodinėmis išmokomis, sumą, teismas, be kita ko, turi vadovautis CK 3.208 straipsnyje nustatytomis indeksavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023, 29 punktas). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
4. Teismas pažymėjo, kad periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu ir tėvai, teikiantys išlaikymą, negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos. Suinteresuoto asmens prievolės mokėti išlaikymą apimtį apibrėžia materialiosios teisės normos, o teismo sprendimas dėl išlaikymo yra tinkamai vykdomas tada, kai mokamos ne teismo sprendime nurodyto dydžio periodinės išmokos, bet jų indeksuotas dydis. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. sūnaus išlaikymui mokėjo skirtingas sumas per mėnesį. Teismas nurodė, kad s prendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, aktualus yra 5 praėjusių metų laikotarpis, skaičiuojant nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. išlaikymo dydis turėjo būti indeksuojamas ir mokama po 111 Eur, taigi, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 999 Eur, tačiau buvo sumokėta 750 Eur išlaikymo (pareiškėja nurodė, kad sumokėta 900 Eur). Nuo 2021 m. vasario 1 d. taip pat turėjo būti mokama po 111 Eur, taigi, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 1 332 Eur, o buvo sumokėta 1 200 Eur. Nuo 2022 m. vasario 1 d. išlaikymo dydis turėjo būti 123 Eur, taigi, laikotarpiu nuo iki 2023 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 1 476 Eur, o buvo sumokėta 1 200 Eur. Nuo 2023 m. vasario 1 d. išlaikymo dydis turėjo būti 150 Eur, taigi, iki 2024 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 1 800 Eur, o buvo sumokėta 1 200 Eur. Nuo 2024 m. vasario 1 d. išlaikymo dydis turėjo būti 152 Eur ir iki 2025 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 1 824 Eur, buvo sumokėta 1 900 Eur. Nuo 2025 m. vasario 1 d. išlaikymo dydis turėjo būti 155 Eur, taigi, iki 2025 m. gegužės 1 d. turėjo būti sumokėta 465 Eur, buvo sumokėta 450 Eur. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo sumokėjo mažiau išlaikymo vaikui nei turėjo sumokėti.
6. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo tinkamai nevykdė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes 2016 m. balandžio mėn., 2016 m. rugsėjo mėn., 2020 m. liepos mėn. išlaikymo vaikui nesumokėjo, o mokėdamas išlaikymą 2020 m. – 2025 m. jo neindeksavo.
7. Teismas pažymėjo, kad dovanos, mokėjimai už užsiėmimus, pramogas, būrelius negali būti laikomi išlaikymu ar jo indeksavimu. Šie papildomi mokėjimai tik patvirtina, kad suinteresuotas asmuo, kaip tėvas, vykdė pareigą rūpintis vaiku. Įstatymai nedraudžia tėvams, mokantiems vaikams materialinį išlaikymą, skirti lėšas papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau tai nepaneigia suinteresuoto asmens pareigos kas mėnesį mokėti teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytas periodines išmokas vaiko išlaikymui ir jas indeksuoti CK 3.208 straipsnio pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Suinteresuotas asmuo D. L. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – neišduoti vykdomojo rašto, kol nėra išspręstas ginčas dėl indeksavimo taikymo bei pripažinti, kad išlaikymą teikė tinkamai.
9. Teigia, kad nutartis priimta neįvertinus esminių faktinių ir teisinių aplinkybių, ypač 2016 m. vasario 3 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriose nenumatytas joks indeksavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas atliko klaidingus skaičiavimus, neįvertino faktiškai jo atliktų mokėjimų.
10. Nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktu įsipareigojo teikti vaikui po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį ir sutartyje nebuvo numatytas jokio pobūdžio indeksavimas, o jį taikyti atgal nepagrįsta ir neteisinga. Teigia, kad CK 3.208 straipsnis dėl indeksavimo yra bendro pobūdžio ir negali būti taikomas automatiškai, kai šalių sutartimi indeksavimas nenumatytas ir teismo sprendime nenurodytas.
11. Pažymi, kad sąžiningai teikė išlaikymą vaikui, dažnai mokėjo daugiau nei sutartimi numatytus 100 Eur, bet 130–150 Eur, o mėnesius, kai tariamai išlaikymas neteiktas, jį mokėjo grynaisiais pinigais ir pareiškėja niekada nereiškė jokių pretenzijų. Be to, teismas neįvertino jo padengtų vaiko treniruočių, būrelių, kitų papildomų išlaidų, ekskursijų, dovanų ir jam perkeliama visa atsakomybė už vaiko poreikiams tenkančias išlaidas.
12. Pažymi, kad 2025 m. gegužės 21 d., tą pačią dieną, kai priimta ginčijama nutartis, jau pervedė pareiškėjai 155 Eur išlaikymo, ši suma nėra atimta iš jo tariamos skolos, apie kurią niekada nebuvo informuotas ir nežino, iš kur ji atsirado.
13. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 646 straipsnį, nes klausimai dėl indeksavimo taikymo, faktinių mokėjimų ir jų formos, skolos dydžio turi būti sprendžiami atskiroje byloje. Pažymi, kad sūnus pas jį lankosi 2–3 kartus per savaitę po pamokų ir dalį savaitgalių, tuo metu jis rūpinasi vaiku, maitina jį, apmoka smulkias kasdienes išlaidas, savaitgaliais vyksta į sodybą ir kuras, maistas, pramogos sudaro apie 80–100 Eur, taip pat nuperka vaikui pratybas, sumoka papildomas mokyklos rinkliavas, perka dovanas ir per mėnesį papildomai dar išleidžia apie 150–200 Eur, tačiau šių išlaidų teismas neįvertino.
14. Nurodo, kad šiuo metu supranta CK 3.208 straipsnio esmę ir indeksavimo taikymą, tačiau 2016 m. tokios sąvokos jo ir pareiškėjos santykiuose nebuvo.
Atsiliepimas
15. Pareiškėja I. L. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
16. Argumentuoja, kad indeksavimas išplaukia iš teisės aktų (CK 3.208 straipsnio) ir poįstatyminių teisės aktų (Vyriausybės nutarimo), o jų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Suinteresuotas asmuo, sužinojęs apie indeksavimo pareigą, galėjo padengti susidariusį įsiskolinimą ir teismas vykdomojo rašto nebūtų išdavęs.
17. Pažymi, kad suinteresuoto asmens dovanos ir kita pagalba negali būti laikoma išlaikymu, o tikslus pareiškėjo skolos suskaičiavimas yra antstolio kompetencija.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio tvarka, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
20. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Apeliantas prašo priimti naują įrodymą – 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad apeliantas į pareiškėjos banko sąskaitą sumokėjo 155 Eur vaiko išlaikymo įmoką. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą reikšmingi įrodymai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju teikiamas mokėjimo pavedimas padarytas po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas objektyviai jo negalėjo įvertinti priimdamas skundžiamą nutartį. Kita vertus, pateiktas naujas įrodymas yra aktualus byloje, jame užfiksuoti duomenys yra žinomi pareiškėjai, nes atliktas mokėjimas į jos banko sąskaitą. Pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, todėl priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
24. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1210-1019/2016 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.2 punktu D. L. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 100 Eur iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 7 d. Dėl nurodytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos vykdymo pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą.
25. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Pagal CPK 606 straipsnio 4 dalį jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus 5 praėjusių metų laikotarpis, skaičiuojant nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., tačiau to nenurodė ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje, todėl ji tikslintina.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nurodytu laikotarpiu, t. y. paskutinius penkerius metus, nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo.
27. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.) patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Pagal Aprašo 5 punktą periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Aprašo 6 punkte numatyta, jog po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu ir apeliantas negali savo nuožiūra keisti indeksavimo sąlygų ir tvarkos. Taigi apelianto prievolės apimtį apibrėžia materialinės teisės normos, o teismo sprendimas dėl išlaikymo yra tinkamai vykdomas tada, kai mokamos ne tik teismo sprendime nurodyto dydžio periodinės išmokos, bet jų indeksuotas dydis. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai, kad šalių sudarytoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nebuvo numatyta jokio pobūdžio indeksavimo. Priešingai apelianto teiginiams CK 3.208 straipsnio nuostatos yra imperatyvios ir taikomos nepriklausomai nuo šalių sudarytos sutarties sąlygų.
29. Apeliantas pripažįsta, kad jis išmokų neindeksavo, iš esmės pripažįsta ir susidariusį įsiskolinimą, tik ginčija jo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslų įsiskolinimo dydį nustatys antstolis, tuo tarpu, teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą turi įsitikinti tik tuo, kad teismo sprendimas buvo vykdomas netinkamai. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra nustatyta ir apeliantas jos nepaneigė, taigi egzistavo teisinis pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog akivaizdu, kad apeliantas kelia ginčą dėl savo prievolės egzistavimo ir dydžio, tuo tarpu, nagrinėjamos bylos dalyką ir apimtį sudaro vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo įvertinimas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia šalių ginčo iš naujo ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, dėl kurio nevykdymo išduodamas vykdomasis raštas, iš naujo nerevizuoja. Apeliantui keliant ginčą dėl išlaikymo prievolės egzistavimo ar jos dydžio, jis turi teisę inicijuoti civilinio proceso tvarka ginčo teisena nagrinėtiną ginčą dėl pripažinimo, kad tokios prievolės nėra, kad ji įvykdyta kitu būdu ar yra ne tokio dydžio, dėl pripažinimo, kad jo sumokėtos sumos įvairių paslaugų teikėjams yra teiktas išlaikymas vaikui ir pan., bet ne siekti išspręsti ginčą šioje civilinėje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas privalo laikytis teismo procesiniu sprendimu ir įstatymų nustatytos išlaikymo teikimo tvarkos. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas jo argumentus įvertino, pripažino nereikšmingais, nesudarančiais teisinio pagrindo konstatuoti, kad nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Tai, kad teismas apelianto argumentus įvertino kitaip nei siekia apeliantas, nereiškia, kad jie nebuvo vertinami.
31. Išdėstytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai, nes apeliantas turėjo periodinių išmokų (išlaikymo nepilnamečiam vaikui) mokėjimo įsiskolinimą už praėjusius 5 metus, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina nurodant įsiskolinimo periodą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodyti:
„Išduoti pareiškėjai I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1210-1019/2016 patvirtintos pareiškėjų I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto vykdymo: išieškoti iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., įvertinus kasmetinį indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.