Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veiklą vykdančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei Ž. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. M. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ginčo laikotarpiu jos bute gyveno kitas asmuo - vyro pažįstamas, kurio duomenų nežino. Pati bute apsilankydavo apie vieną kartą per mėnesį, o paskutinio apsilankymo metu (tikslaus laiko nepamena) užliejimo požymių nepastebėjo. Bute, vamzdžiai nebuvo keisti, remontas nebuvo darytas. Tame name buvo ne vienas apliejimo įvykis.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. R. parodė, kad atsikėlęs įvykio naktį pamatė šlapias grindis ir iš viršaus varvantį vandenį. Iš laiptinės stovų girdėjosi lašančio vandens garsas, todėl nuėjęs į atsakovės butą, jame pamatė žmones (jų buvo 4-5) valančius grindis. Jie pasakė, kad pratrūko tualeto bakelis. Vanduo taip pat buvo ir koridoriuje bei tualete. Avarinės tarnybos nekvietė, nes tame bute (atsakovės) užsukus vandenį, vanduo liovėsi bėgti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 26 d. ieškovė ir D. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00122039), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir vandens) buvo apdraustas draudėjos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žalos administravimo suvestinėje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. draudėjos butas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovei. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavusi įvykio metu padarytą žalą, draudėjai išmokėjo 1195,28 Eur. dydžio draudimo išmoką. UAB „Naujoji Pilaitė“ 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodyta, kad dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. apliejimo į namo administratorių niekas nesikreipė, bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų ar avarijų neužfiksuota. Ieškovė 2020 m. gruodžio 2 d. Pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 1195,28 Eur žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtą sumą būtų sumokėjusi.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).

Dėl žalos

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimą su ieškiniu argumentuoja tuo, kad žala galėjo atsirasti iš kito vandens pratekėjimo šaltinio, pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpų, stogo ar vamzdžio. Tačiau nepateikė tokius jos teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų, apsiribodama išsakytais samprotavimais. Konkrečiu atveju atsakovės argumentus paneigia tai, kad jos butas yra virš draudėjos D. R. buto ir iš pateiktų nuotraukų matyti, kad draudėjos butas aplietas būtent iš viršaus (sugadintos sienos, lubos). Byloje nėra duomenų (įrodymų), kad vanduo ištekėjo iš kito, ne atsakovės, buto. Juolab, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Naujoji Pilaitė“ savo rašte nurodė, kad dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. apliejimo į jį niekas nesikreipė, o bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų ar avarijų nenustatyta. Be to, teismo posėdyje liudytojas E. R. patvirtino, kad užėjęs į atsakovės butą, būtent jame pamatė, kad ten gyvenantys asmenys valė vandenį koridoriuje ir tualete ir pasakė, jog tualete trūko bakelis. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaros pagrindą išvadai, kad D. R. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas tik iš viršuje esančio atsakovės buto, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už įvykio metu patirtos žalos atsiradimą, ir jai (atsakovei) tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jų buto nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jos bute esanti įranga (tualeto bakelis) ar kita bute esanti technika, nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185, 187 straipsniai).

Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Tokiuose ginčuose žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ir vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.). Taikant tokį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tokiu atveju atkūrimo sąnaudos apima reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti sąnaudas, kurios turi suskaičiuojamos iki ribos, atitinkančios sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tais atvejais, kai po sugadinimo turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę.

Konkrečiu atveju, ieškovė, draudėjai išmokėjusi 1176,64 Eur dydžio draudimo išmoką dėl buto užliejimo atsiradusiai žalai atlyginti, turi teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji kompensuotų nurodytą draudimo išmokos sumą. Savo ruožtu, atsakovė turi prievolę nurodytą sumą sumokėti ieškovei. Konstatavus, kad ieškovė pateikė žalos dydžio apskaičiavimą, t.y. lokalinę sąmatą, o atsakovei neginčijus žalos dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 1176,64 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės yra laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1176,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 677,60 Eur atstovavimo išlaidas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovės, viso 704,60 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklą vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialą, į.k. 302279548, naudai 1176,64 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 64 ct) žalos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 1176,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 704,60 Eur (septynis šimtus keturis eurus 60) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.