- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- 1-2448-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43090-17-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- R. H.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. H., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ukrainos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas 2016-01-07 Kauno apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL dydžio bauda, BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 MGL bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis prabūtas laikinajame sulaikyme, galutinė bausmė – 4 MGL, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. H. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2017-08-22 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK Panemunės PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjai L. S. bandant jį sulaikyti dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, padarymo, rankų nagais perdrėskė L. S. kairės rankos dilbį, sumušė dešinės rankos alkūnę bei griebė už žasto, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2017-08-23 vakare, apie 17 val. ėjo namo iš parduotuvės, nešėsi rankoje plastikinį butelį alaus, eidamas sutiko pažįstamą, besikalbant gurkšnį išgėrė, daugiau negėrė, tuo metu buvo blaivas. Staiga prie jų gatvėje sustojo automobilis, džipas, ant kurio buvo užrašyta „Karo policija“, jis pamanė, kad tai yra kažkokie kariškiai, nes prie vairo sėdėjo kariškis. Šalia jo sėdėjo pareigūnė, ji atsidarė langą ir paklausė jo vardo ir pavardės. Matė, kad moteris buvo su ryškia liemene, turėjo visą amuniciją, šautuvą, tačiau nesuprato, kad ji policijos pareigūnė, ji jam neprisistatė. Jis nustebo, kad klausia jo duomenų, tačiau kadangi nieko nėra padaręs, tai pasakė savo vardą ir pavardę. Pareigūnė įvedė jo duomenis į turėtą planšetinį kompiuterį, pamatė, kaip ekrane atsirado jo nuotrauka, tada ji jam pasakė sėstis į mašiną. Jis nesuprato, kodėl ji taip jam sako, nes ir tada dar nesuprato, kad čia policija, manė kariuomenė, todėl pasakė, kad kodėl jis turi sėstis, nes yra civilis, ne kariškis. Taip pat pajuokavo, o kas bus, jei nesės, ar jį nušaus. Buvo gerai nusiteikęs. Tada pareigūnė išlipo iš automobilio ir priėjusi prie jo pagriebė jį už atlapų, pradėjo smaugti, todėl jis ją norėjo nustumti nuo savęs. Jis jai nedrėskė ir nesmogė, nesipriešino, bėgti neketino, nieko nebuvo padaręs, o ir savo duomenis jau buvo pasakęs, koks tikslas galėjo būti bėgti, jei jau žinojo, kas jis toks. Jį įsodino į automobilį ir nuvežė į policijos patalpas, sulaikė. Jei ta pareigūnė yra sužalota, apsidraskiusi ar panašiai, tai mano, kad gal pati susižalojo jį sulaikinėdama, pas ją ant liemenės daug visokių priemonių kabėjo, kurios gali sužeisti, arba įdrėksti. Jis nesijautė turįs lipti į kariškių mašiną, nes yra civilis, o dabar nėra karinė padėtis. Mano, kad ji pati elgėsi neadekvačiai, gali būti net pavojinga, ar ką nors nušauti.
Nukentėjusioji L. S. teismo posėdyje paaiškino, jog 2017-08-22 pagal atskirą planą patruliavo su Karo policijos ekipažu Panemunės mikrorajone, Karo policijos tarnybiniu automobiliu kartu su karo policininku L. Č.. Apie 17.15 val. važiuodami (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo du asmenis, kurių vienas, kaip vėliau buvo nustatyta R. H., turėjo plastikinį butelį, galimai alų ir jį gėrė. Privažiavo prie jų, sustojo, išlipo iš mašinos ir priėjusi prie jo prisistatė, paprašė pateikti asmens dokumentus. R. H. asmens dokumentų neturėjo, todėl jo duomenis nuspręsta patikrinti automobilyje esančiu kompiuteriu pagal Policijos duomenų bazes. Buvo gauti duomenys, kad R. H. paskelbta Interpolo paieška, todėl jis buvo paprašytas sėstis į automobilį. Be to buvo būtina surašyti administracinio nusižengimo protokolą už alkoholio gėrimą viešoje vietoje. Jis sėstis į tarnybinį automobilį atsisakė, paklausė, kas jam bus, jeigu pradėtų bėgti ir pradėjo šalintis nuo automobilio, todėl, norėdama jį sulaikyti pagriebė už drabužių atlapų. R. H. priešinosi sulaikomas, bandydamas išsilaisvinti griebė rankomis jai už rankų, kairės rankos dilbį perdrėskė nagais, o dešinės pusės žastą stipriai sugriebė, nuo to sugriebimo liko pirštų formos mėlynės, tarpusavio grumtynių metu užgavo dešinės rankos alkūnę. Nuo jo veiksmų buvo padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas. Dėl sužalojimų kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės traumų punktą. Kartu su kolega panaudojus specialiąsias priemones ir kovinių imtynių veiksmus R. H. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.
Liudytojas L. Č. teismo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog 2017-08-22 pagal atskirą planą patruliavo su policijos pareigūne L. S. Karo policijos tarnybiniu automobiliu Panemunės mikrorajone. Važiuodami Plento gatve, ties 5-u namu pamatė du asmenis, kurių vienas, kaip vėliau buvo nustatyta R. H. vartojo alkoholį. L. S. išlipo iš automobilio ir priėjusi prie jo paprašė pateikti asmens dokumentus, kurių jis neturėjo, tačiau prisistatė ir L. S. patikrino jo asmenybę pagal mašinoje buvusį tarnybinį kompiuterį ir paprašė jo sėstis į automobilį. Jis paklausė, kas jam bus jei nesės, jeigu pabėgs. Atrodė, kad lyg ruošiasi bėgti, todėl norėdama jį sulaikyti L. S. pagriebė jį. Ji išlipo iš automobilio, norėdamas padėti L. S. jį sulaikyti. R. H. priešinosi, stengėsi ištrūkti, vyko tampymas, grumtynės. Kaip ir kokiu būdu R. H. padarė L. S. sužalojimus, tuo metu jis nematė. Buvo panaudotos specialiosios priemonės, kovinių imtynių veiksmai ir R. H. sulaikytas. Tada L. S. jam parodė žaizdas ant kairiojo dilbio, kaip būna perdrėskus nagais, taip pat matė pas ją mėlynes kaip pirštų žymes, tokios atsiranda stipriai suspaudus, tokių sužalojimų iki įvykio pas nukentėjusiąją nematė.
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2017-08-22 apie 17.10 val. Kauno apskrities VPK Panemunės PK veiklos skyriaus tyrėjai L. S. dirbant su karo policininku L. Č. bandant sulaikyti asmenį R. H. pagal administracinį nusižengimą, šis pasipriešino pareigūnei L. S., perdrėskė kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas L. S. fizinį skausmą (b. l. 2).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2429/2017(02) užfiksuota, kad L. S. konstatuota odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galėjo būti padaryti 2017-08-22, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 13).
Specialistė Z. M. paaiškinimo protokole nurodė, kad specialisto vertinimu, odos nubrozdinimas kairiojo dilbio srityje galėjo būti padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti ir rankų pirštų nagai. Sužalojimai dešiniojo žasto srityje galėjo būti padaryti suspaudus pirštais (b. l. 14-15).
Iš nutarimo dėl administracinio nusižengimo matyti, kad už 2017-08-22 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų vartojimą R. H. buvo paskirtas įspėjimas (b. l. 5).
Pristatytojo testo alkoholiui protokole nurodyta, kad R. H. 2017-08-22 18.24 val. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 41).
Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viršininko patvirtinto priemonių plano, matyti, kad 2017-08-22 nuo 17.00 val. Panemunės mikrorajone buvo vykdomos bendros policijos ir karo policijos priemonės (b. l. 88-89).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Iš byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų matyti, kad R. H. 2017-08-22 apie 17.00 val. viešoje vietoje, t. y. gatvėje, prie Plento g. 5, Kaune, namo gėrė alkoholinius gėrimus. Šių aplinkybių kaltinamasis iš esmės neginčijo, nurodė, jog sutiko gatve einantį pažįstamą asmenį, sustojo pasikalbėti. Jis turėjo nusipirkęs plastikinį butelį alaus, alaus butelis buvo prasuktas, nes gurkšnį tikrai išgėrė. Pastebėję, jog galimai yra pažeidžiama viešoji tvarka, karo policijos tarnybiniu automobiliu važiavę pareigūnai L. S. ir L. Č. sustojo prie kaltinamojo. Policijos pareigūnė pristatė, paaiškino, jog tokiais veiksmais yra daromas teisės pažeidimas, todėl paprašė kaltinamojo pateikti asmens dokumentą. Kaltinamasis asmens dokumento neturėjo, tačiau pasakė savo anketinius duomenis. Policijos pareigūnė, siekdama patikrinti nurodytus asmens duomenis, kaltinamojo pasakytą vardą ir pavardę įvedė į tarnybinį planšetinį kompiuterį. Paaiškėjo, jog kaltinamajam buvo paskelbta Interpolo paieška, be to buvo būtina surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl policijos pareigūnė paprašė jo sėstis į tarnybinį automobilį. Tiek nukentėjusioji L. S., tiek liudytojas L. Č. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog kaltinamasis atsisakė geruoju sėstis į tarnybinį automobilį. Šių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis. Jis nurodė, jog nesutiko sėstis būtent į karo policijos automobilį, nes šiuo metu Lietuvoje ne karo padėtis, be to jis nesijautė saugus. Tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra absurdiškos ir nesuteikiančios pagrindo laikyti, kad kaltinamasis neturėjo pareigos vykdyti policijos pareigūnės nurodymų. Policijos ir karo policijos pareigūnai L. S. ir L. Č. pagal Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viršininko patvirtintą priemonių planą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti viešąją tvarką, vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (TAR, 2015-07-03, Nr. 2015-10818) 5 straipsnyje numatytus uždavinius, atliko savo tarnybines pareigas. Policijos įstatymo 21 straipsnyje, 22 straipsnyje numatyta, kad policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. R. H. policijos pareigūnės L. S. reikalavimų nevykdė, atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, pradėjo šalintis nuo tarnybinio automobilio, todėl policijos pareigūnė L. S. sugriebė kaltinamajam už drabužių. Nukentėjusioji L. S. ir liudytojas L. Č. partvirtino, jog kaltinamasis pradėjo aktyviai muistytis ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios įvyko grumtynės, kurių metu kaltinamasis rankų nagais perdrėskė L. S. kairės rankos dilbį, sumušė dešinės rankos alkūnę bei griebė už žasto, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2017-08-22 L. S. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairio dilbio srityje, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė nurodė, jog odos nubrozdinimas kairiojo dilbio srityje galėjo būti padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti ir rankų pirštų nagai, o sužalojimai dešiniojo žasto srityje galėjo būti padaryti suspaudus pirštais. Dėl fizinio smurto policijos pareigūnės atžvilgiu panaudojimo ir iškilo būtinybė kaltinamojo atžvilgiu panaudoti kovinius imtynių veiksmus ir uždėti antrankius, tai patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek į pagalbą atskubėjęs karo policijos pareigūnas L. Č.. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, vertinamos, kaip jo gynybine versija. Nukentėjusioji ir liudytojas patvirtino, kad nukentėjusiosios kūno sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamojo aktyvių smurtinių veiksmų, kuriais buvo siekiama sutrukdyti policijos pareigūnei vykdyti savo pareigas. Taigi, konstatuotina, kad R. H. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnei L. S., todėl jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. H. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje negydytas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 37, 40).
R. H. ankščiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 42-44, 45-57). Tačiau teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra registruotas darbo biržoje, yra darbingo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo nusikalstamas elgesys ypatingai nepasunkėjo, todėl jis dar gali būti paveiktas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, R. H. skirtina BK 286 straipsnyje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį teismo posėdžio metu, kaltinamojo turtinę padėtį, nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis.
Paskira bausmė bendrinama su 2016-01-07 Kauno apylinkės teisme nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (BK 64 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-08-22 17.15 val. iki 2017-08-24 16.05 val. (dvi paros).
Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintinos. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-01-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti R. H. subendrintą bausmę – 32 MGL (1205,12 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. H. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-08-22 17.15 val. iki 2017-08-24 16.05 val. (dvi paras) ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 28 MGL (1054,48 Eur) bauda.
Išaiškinti R. H., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.