Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui – šios institucijos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui Jurgiui Kazlauskui, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Kamnis“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 10 d. teisme gautas MB „Kamnis“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamo advokato padėjėjo Valento Mitrausko, skundas, kuriame pareiškėjas prašo teismo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-139/15.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje Departamento atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas pažymėjo, kad alkoholinis gėrimas buvo sąmoningai ir tikslingai parduotas išsinešimui, t. y. pareiškėjas iš tiesų tik imituoja viešojo maitinimo veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Departamento 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-139/15 (toliau –nutarimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 144,00 Eur dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą. Minėta teisės akto nuostata nustato, kad draudžiama prekiauti nuo 22 iki 8 val. alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai, o priemonės turėtų būti tokios, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad būtina įvertinti ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius faktorius, kuriuos išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus AKĮ įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į jų gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, t. y., kad klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu reiškia tai, ar pareiškėjas atsargos priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas įstatymo reikalavimų laikymasis.

Pagal Departamento nutarimą, nurodytas AKĮ nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjo darbuotoja pareiškėjui priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 22.30 val. pardavė vieną 0,35 l butelį alkoholinio gėrimo „Žalios Devynerios“, butelį atsuko, o kamštelį padėjo kartu su buteliu ant prekystalio, taip iš esmės parduodama alkoholinį gėrimą išsinešimui. Šis faktas buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-8272-540/2015 (2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, įsiteisėjusi 2016 m. vasario 17 d.). Teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad pardavėja, pardavusi ir padavusi pradarytą alkoholinį gėrimą perkančiam asmeniui, gėrimo užsukimo kamštelį padėjusi prie pradaryto butelio, nepadavusi jam tuščios taros jo gėrimui vietoje ir neįspėjusi dėl draudimo išsinešti alkoholį, neužtikrino, jog jis būtų geriamas vietoje ir tuo pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“). Kauno apylinkės teismas pareiškėjo darbuotoją pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad tiek pirkėjos, tiek ir pardavėjos paaiškinimuose nurodyta, kad pardavėja jokios taros įsipilti gėrimui nepasiūlė, kad alkoholį leistina vartoti tik vietoje – nepasakė, nėra duomenų, kad tara gėrimams įsipilti būtų matomoje vietoje ir pirkėjai galėtų patys pasiimti, be to, patalpose nėra užrašų, įspėjančių, apie po 22 val. alkoholio vartojimą tik vietoje, o lauko teritorijoje kėdės buvo užkeltos ant stalų, užrakintos grandinėmis, todėl sąlygos alkoholio vartojimui lauke sudarytos nebuvo (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-191-290/2016). Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas. Teismo vertinimu, vien tai, kad parduodama alkoholinio gėrimo butelį, pardavėja jį atidarė (atsuko) nelaikytina pakankama ir apdairia priemone tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą. Pareiškėjo vardu ir interesais veikianti pardavėja, pardavusi alkoholinį gėrimą pirkėjai, sudarė sąlygas butelį užsidaryti ir išsinešti, t. y. neužtikrino alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Be to, pirkėjos veiksmai (butelio užsukimas, įsidėjimas į rankinę ir išėjimas iš patalpos) turėjo sukelti pardavėjai pagrįstų abejonių ir akivaizdžių įtarimų, kad gėrimas vietoje nebus vartojamas. Teismas sutinka su Departamento nutarime padaryta išvada, kad tokios abejonės atitinkamomis sąlygomis akivaizdžiai kiltų kiekvienam protingam ir sąžiningam asmeniui.

LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015).

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui 144,00 Eur baudą. Pareiškėjui skirta minimali bauda už AKĮ pažeidimus, įvertinus pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bendradarbiavimą), teismo vertinimu, dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvati teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus. Ypatingų aplinkybių, lemiančių paskirtos sankcijos akivaizdų neteisingumą, byloje nenustatyta.

Panaikinti ginčijamą nutarimą pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo MB „Kamnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.