Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. A. ir jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimo Z. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Z. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015-09-07 apie 22.30 val. dirbdama pardavėjos pareigose Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bare „K“, pardavė alkoholinį gėrimą (0,35 l talpos trauktinę „Žalios devynerios“) ir sudarė sąlygas butelį su šiuo gėrimu iš baro patalpų išsinešti. Šiais veiksmais Z. A. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimą ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu Z. A. pripažino padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė 20 (dvidešimties) eurų dydžio bauda be alkoholinio gėrimo konfiskavimo.

Z. A. ir jos atstovas advokatas A. Molis skundžia minėtą nutarimą ir nurodo, kad jis priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kad nutarimo motyvai ir argumentai bei byloje surinkta medžiaga nepatvirtina ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimo apeliantės veikoje, todėl teigia, kad nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Nurodo, kad butelio kamštelį visiškai atsuko, t.y. alkoholinį gėrimą pardavė atidarytoje taroje taip, kaip to reikalauja Alkoholio kontrolės 1995-04-18 įstatymo Nr. 1-857, 18 str. 3 d. 13 p., redakcija, galiojanti nuo 2012-07-04. Tačiau tokių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo protokole nėra, o Kauno apylinkės teismas jų nevertino, priešingai, alkoholinio gėrimo pardavimą atidarytoje taroje nepagrįstai ir neteisėtai vertino kaip pirkėjai sudarytas sąlygas šį butelį išsinešti iš baro patalpų.

Pagal surašytą pažeidimo protokolą, Z. A. teigia visiškai nesuprantanti, pagal kokią Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją kaltinama padarius administracinį teisės pažeidimą ir pagal kokią minėto įstatymo redakciją ji pripažinta kalta padarius LR ATPK 164 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, kadangi pažeidimo protokole tai nėra nurodyta.

Skunde teigiama, kad ji atidarė parduotą alkoholinio gėrimo butelį, atsuko gamykliškai užsuktą kamštelį ir perspėjo pirkėją vartoti vietoje, t.y. įvykdė visus Alkoholio kontrolės 1995-04-18 įstatymo Nr. 1-857, 18 str. 3 d. 13 p, numatytus reikalavimus, galiojusius skundžiamo nutarimo priėmimo dienai. Ji jokiu būdu negalėjo panaudoti fizinę ar kitokią jėgą ir sulaikyti alkoholinio gėrimo pirkėją bei neleisti jai išeiti su jos pačios nupirktu ir atidarytu alkoholinio gėrimo buteliu, nes tai pažeistų asmens konstitucinę teisę į laisvės neliečiamybę ir į nuosavybės neliečiamumą. Teigiama, kad pirkėja atidarytoje taroje nusipirkusi minėtą alkoholinį gėrimą pati butelį užsuko ir tyčia, žinodama draudimą po 22 val. išsinešti uždarytus alkoholinius gėrimus iš viešojo maitinimo įstaigos, išsinešė iš MB „K" baro patalpų, todėl apeliantei negali būti inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos PK Viešosios policijos skyrius Saulėtekio policijos nuovados viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d nutarimą palikti nepakeistą.

Z. A. ir jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Atsakomybė pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį kyla mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbantiems darbuotojams už padarytus kitų prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. ATPK 164 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei ATPK norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, kurio atitinkamos teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.

LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Byloje nustatyta, kad Z. A. alkoholinį gėrimą pardavė po 22 val., MB „K“ reikiamas licencijas prekiauti tuo laiku turėjo, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kad parduotas alkoholinis gėrimas parduotas atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Tam, jog konkrečiam asmeniui nekiltų administracinė atsakomybė, turi būti tenkinamos (įrodytos) abi šios sąlygos, o administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vienos minėtos sąlygos pažeidimo.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad Z. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, buvo įrodyta. Byloje nustatyta, kad Z. A. pardavė alkoholinį gėrimą po 22 val., butelį, kaip reikalaujama, atidarė, tačiau kamštuko neišmetė, o padėjo ant prekystalio kartu su alkoholiniu gėrimu. Pažymėtina, kad būtina sąlyga – alkoholis turi būti parduodamas atidarytoje taroje, o ne tik su gamyklinio užsandarinimo pažeidimu, šiuo atveju – kamštelio atsukimu ir jo padėjimu šalia, kas sudaro palankias sąlygas alkoholio išsinešimui. Tiek liudytojos (pirkėjos), tiek pačios Z. A. paaiškinimuose nurodyta, kad Z. A. jokios taros įsipilti gėrimui nepasiūlė, kad alkoholį leistina vartoti tik vietoje – nepasakė. Duomenų, kad tara gėrimams įsipilti būtų matomoje vietoje ir pirkėjai galėtų patys pasiimti – nėra, patalpose taip pat nėra užrašų, įspėjančių apie po 22 val. alkoholio vartojimą tik vietoje. Administracinės teisės pažeidimą užfiksavę pareigūnai nurodė, kad lauko teritorijoje kėdės užkeltos ant stalų, užrakintos grandinėmis, todėl sąlygos alkoholio vartojimui lauke sudarytos nebuvo. Apygardos teismas pažymi, kad tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes liudytojai patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamos Z. A. teiginiai apie tai, kad jos paaiškinime nurodytos neteisingos aplinkybės, kad ji neturėjo galimybės perskaityti paaiškinimo, o tik pasirašė, bei vėliau nurodomos visiškai priešingos aplinkybės vertintinos kaip bandymas išvengti atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad nenurodoma įstatymo redakcija, pagal kurią Z. A. traukiama administracinėn atsakomybėn yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi tame pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiamasi pažeidimo metu galiojusia redakcija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su į bylą pateiktu Institucijos atsiliepimu, kuriame nurodoma, kad buvo atliekamas ne Ūkio subjekto patikrinimas, kuriam reikalingas pavedimas, o užfiksuojamas konkretus pažeidimas, kurį šiuo atveju padarė Ūkio subjekto darbuotoja.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą ir Z. A. bei jos atstovo advokato Ato Molio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.