Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Algimanto Antano Palijansko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 98 MGL (3690,68 eurų) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 98 MGL (3690,68 eurų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. P. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, įsibraudamas į gyvenamą patalpą, slaptai pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 25 d. 22.27 val. iki 2017 m. lapkričio 26 d. 01.30 val. (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužus lango stiklą, įsibrovė į R. B. ir J. B. priklausančias gyvenamąsias patalpas, iš kur slaptai pagrobė R. B. ir J. B. priklausančius aukso dirbinius: moteriškus – vestuvinį žiedą 585 prabos, 210 Eur vertės, auksinę grandinėlę 585 prabos, 70 g svorio, 2500 Eur vertės, auksinę grandinėlę, 10 g svorio, 350 Eur vertės su saulės formos pakabuku, 20 g svorio, 585 prabos, 700 Eur vertės, auksinę apyrankę 30 g svorio, 585 prabos, 1050 Eur vertės, auksinį žiedą su raudono rubino akmens akute 585 prabos, apie 8 g svorio, 280 Eur vertės, auksinį žiedą su raudono akmens akute, 585 prabos, 7 gramų svorio, 245 Eur vertės, auksinį žiedą su 7 deimantėliais, 10 g svorio, 1000 Eur vertės, auksinį žiedą, 585 prabos, 3 g svorio, 105 Eur vertės, auksinį žiedą, 585 prabos, 4 g svorio, 140 Eur vertės, 7 vnt. auksinių pakabukų, 585 prabos, iš kurių vienas skorpiono formos, 8 gramų svorio, 280 Eur vertės, antras – rombo formos, 10 gramų svorio, ažūrinis su raudono akmens akute, 350 Eur vertės, trečias – lašo formos, 3 gramų svorio, 105 Eur vertės, kiti keturi pakabukai – stačiakampio formos, sveriantys po 4 g, bendros 560 Eur vertės, vyrišką auksinę grandinėlę 585 prabos, 60 g svorio, 2100 Eur vertės, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 585 prabos, 210 Eur vertės, aukso laužą, 30 g, 1050 Eur vertės, kurį sudarė: dantų karūnėlės, sulūžę 2 vestuviniai žiedai, sutrūkusios dvi grandinėlės ant kaklo, sutrūkusi apyrankė, žiedas su iškritusia akute, dirbtinės odos piniginę, 5 Eur vertės, kurioje buvo 12000 Eur, 2000 svarų, 50 Baltarusijos rublių bei 350 Eur, tokiu būdu pagrobė didelės, 25372,40 Eur vertės, turtą, tuo padarė nukentėjusiajai R. B. 25372,40 Eur dydžio turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendyje teismas vadovaudamasis surinktais įrodymais, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone konstatavo, kad L. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. P. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji R. B. prašė nuteistojo L. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Algimanto Antano Palijansko apeliacinis skundas atmestinas.

6. Kauno apylinkės teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu teigiant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų patikimumo, rėmėsi prielaidomis ir abejonėmis, dėl to nepagrįstai, nesant jokių patikimų įrodymų, pripažino L. P. kaltu dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

7. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus, paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Teismas išvadas dėl L. P. kaltumo padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrindė ne prielaidomis, kaip teigia apeliantai, bet konkrečiais nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialistės paaiškinimu, specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais), kurie buvo įvertinti ne tik atskirai, bet ir kaip visuma. Skundžiamame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės, nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus duomenis, kaip prieštaraujančius bylos įrodymų visumai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Dėl to įstatyme yra numatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

9. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo L. P. kaltę. Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino. Iš nuteistojo L. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio narinėjimo metu, matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs ir keitėsi priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju, L. P. neigė aplinkybes, kad dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) bei lošimo namuose, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš kazino - lošimų namų akivaizdžiai paneigia tokius nuteistojo L. P. parodymus ir patvirtina, kad po nusikalstamos veikos 2017 m. lapkričio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. jis keitė pinigus į žetonus už 1049 Eur, už 1744 Eur ir už 2179 Eur. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad vagystės padarymo metu nuteistasis L. P. naudojosi automobiliu „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad po vagystės peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad likus dviem savaitėms iki vagystės į teritoriją du kartus buvo atvažiavęs įtartinas automobilis „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nors šie vaizdo įrašai nėra išsaugoti, tačiau nėra pagrindo abejoti liudytojo nuosekliais parodymais. Liudytojas R. B. patvirtino ir tai, kad apie jo ir jo sutuoktinės R. B. išvykimą į užsienį žinojo K. V. bei pas pastarąjį kebabinėje dirbusi L. P.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P. buvęs sutuoktinis F. P. puikiai pažinojo tiek J. B., tiek nuteistąjį L. P., o įvykio dieną F. P. ir L. P. daugiau nei dešimt kartų bendravo telefonu.

11. Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. P. kaltę dėl vagystės grindė ir byloje esančiomis specialistų išvadomis. Nuteistasis L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo sportinius batelius galėjo avėti koks nors kitas asmuo, tačiau tokių savo parodymų nekonkretizavo. Dėl to, tokie nuteistojo L. P. parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2018 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-263 konstatuota, kad tirti pateikti trys avalynės padų pėdsakai, užfiksuoti 11-oje nuotraukų įvykio vietos apžiūros metu bute, (duomenys neskelbtini), yra tinkami rūšinei priklausomybei nustatyti. Tirti pateikti trys avalynės pėdsakai yra palikti tos pačios rūšies avalyne (1 t., b. l. 79–81). Taip pat 2018 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-833 konstatuota, kad nustatyti sutapimai sudaro individualią požymių visumą, ir sąlygoja tikėtinai teigiamą išvadą, kad avalynės pėdsakas, pažymėtas Nr. 1, yra paliktas pateiktų L. P. sportinių batelių dešinės kojos puspadžiu, avalynės pėdsakas, pažymėtas Nr. 2, yra paliktas tirti pateiktų L. P. sportinių batelių kairės kojos puspadžiu, avalynės pėdsakas, pažymėtas Nr. 3, yra paliktas tirti pateiktų L. P. sportinių batelių kairės kojos padų (1 t., b. l. 87–93). Pagrįstai apeliantai nurodo, kad tokios tipo avalynės yra pagaminama daug, tačiau tokie apeliantų teiginiai nepaneigia specialistų išvadų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio vietoje rastų batų pėdsakų ir iš L. P. paimtų sportinių batelių „DIADORA“ tyrimo metu buvo nustatyti ne tik bendrieji, bet ir sutampantys individualūs požymiai, tai yra pado paviršiaus pažeidimai ir pado paviršiaus nusidėvėjimai.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. P. atžvilgiu pagrįstai rėmėsi ir specialisto išvada dėl įvykio apžiūros metu paimtų pluoštų tyrimų. 2018 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-152.1 (18), 11-2173 (18), 11-2174 (18) nurodyta, kad ant akmens rastas rusvai pilkas medvilnės pluoštas yra vienodas su L. P. džinsinių kelnių „M. D.“ audeklo pluoštais. Ant akmens rasti pavieniai margi (mėlyna-balta) medvilnės pluoštai, dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai yra L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ audeklo sudėtyje. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ ar kito džinsinio gaminio, negalima. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo kilimo rasti pavieniai margi (mėlyna-balta) medvilnės pluoštai ir ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo čiužinio užvalkalo ir nuo spintos durų rasti mėlynos spalvos ir margi (mėlyna-balta) medvilnės pluoštai, dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai yra L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ audeklo sudėtyje. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ ar kito džinsinio gaminio, negalima. Ant užuolaidos, roleto, chalato, antklodės užvalkalo, kilimėlio, pagalvėlių (6 vnt.) rasti mėlynos spalvos ir margi (mėlyna-balta) medvilnės pluoštai, dažyti kubiniais indigoidiniads dažikliais. Tokie pluoštai yra L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ audeklo sudėtyje. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ ar kito džinsinio gaminio, negalima. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo seifo vidinių ir išorinių paviršių rasti mėlynos spalvos ir margi (mėlyna-balta) medvilnės pluoštai dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokie pluoštai yra L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ audeklo sudėtyje. Šie pluoštai kriminalistikos požiūriu yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš L. P. džinsinių kelnių „H. D.“ ar kito džinsinio gaminio, negalima. Be to, šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ant roleto rasti du rusvai pilki-medvilnės pluoštai yra vienodi su L. P. džinsinių kelnių „M. D.“ audeklo pluoštais (1 t., b. l. 133-143). Minėtą išvadą, pirmosios instancijos teisme patvirtino specialistė E. K., kuri paaiškino, kad jos atliktos išvados yra kategoriškos bei atkreipė dėmesį į tai, kad atliekant pluoštinių tyrimų rezultatų apibendrinimą padaryta labai svarbi išvada, kad ant akmens ir roleto rasti pavieniai rusvai – pilki medvilnės pluoštai yra vienodi su L. P. džinsinių kelnių audeklo pluoštais.

13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą. Visi aukščiau išdėstyti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl L. P. konkrečių veiksmų ir jų juridinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad L. P. veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nors L. P. neigia dalyvavę aptariamo sunkaus nusikaltimo padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo L. P. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Teismo išvados dėl nuteistojo L. P. padarytos veikos pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo L. P. ir jo gynėjo advokato Algimanto Antano Palijansko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.