Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį.

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. e2YT-31660-588/2025 kortelėje, todėl teismas apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus vertina kaip perteklinius, todėl atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas atskiruoju skundu prašo jį atleisti arba iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba šios dalies sumokėjimą atidėti, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 punktu.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą yra mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismui suteikta diskrecinė teisė atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).

16. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis. Todėl prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Taigi, teismas turi teisę atleisti tik nuo dalies, o ne viso, žyminio mokesčio mokėjimo.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021). Be to, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kartu su prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė asmens su negalia pažymėjimą, Nukentėjusio nuo okupacijų asmens pažymėjimą, o prašymą grindė argumentais, kad pareiškėjas yra senatvės pensininkas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jo realią turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui, tačiau tokių duomenų neteikia ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas neįrodė savo sunkios turtinės padėties pareiškimo pateikimo momentu, todėl nėra pagrindo atleisti jo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, kaip minėta, įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę tik iš dalies atleisti asmenis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie dalies žyminio mokesčio už pareiškimą sumokėjimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad nuo visos žyminio mokesčio mokėtinos sumos atleistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024). Iš atskirojo skundo turinio, galima spręsti, kad apeliantas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo remiasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas su pareiškimu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus apie pareiškėjo darbo stažą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi, pareiškėjas kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jo reikalavimas kyla ne iš tiesioginių darbo teisinių santykių tarp darbuotojo ir darbdavio, taigi, apelianto situacija nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimo sritį, todėl nurodyta norma netaikytina.

20. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 84 teisės normos, yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-516/2019).

21. Atskirajame skunde formuluojamas reikalavimas, jog dėl turtinės padėties apeliantui turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, šiuo atveju negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos, nes klausimas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo reiškiamas ir pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjamas (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.