Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., S. J., Z. B., P. S., R. B., valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S. priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. S. mirties, faktiškai šį turtą valdydama ir valdė jį kaip savą iki savo mirties. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėja J. S. priėmė palikimą, likusį po jos senelės O. S. mirties, faktiškai šį turtą valdydama ir valdo faktiniu valdymu.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos senelis (tėvo tėvas) A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o senelė O. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. ir O. S., būdami santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nuosavybę – 1922 metais pasistatė gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jiems gimė trys sūnūs – pareiškėjos tėvas L. S. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).), A. S. (miręs, turi dukras L. ir S.) ir J. S. (miręs, vaikų neturėjo). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos seneliui A. S. niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė – nei žmona, nei vaikai. Šeimos name liko gyventi jo sutuoktinė O. S., perimdama viena pati viso namo valdymą – tvarkė, remontavo, gavo reikiamas paslaugas ir už jas mokėjo. Tokiu būdu, faktiškai valdydama, priėmė po jos sutuoktinio A. S. likusį palikimą – jo ½ dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje. Kartu su O. S. jos name gyveno sūnus L. S. su žmona ir dviem vaikais – pareiškėja J. ir jos broliu R. S., kuris yra miręs, turintis vaikus – Z., P. ir R. Jau keletą metų iki senelės O. S. mirties, labai sunki buvo tiek jos pačios senelės, tiek sūnaus L. ir jo sutuoktinės J. sveikata, todėl pareiškėja slaugė, prižiūrėjo tiek senelę, tiek savo ligotus tėvus, mama J. mirė 2008 metais, tėvas L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl mirus senelei, pareiškėja nepasirūpino palikimo priėmimo klausimų įforminimu, nesikreipė į notarą – buvo daugybė rūpesčių, išlaidų. Pareiškėja tiesiog perėmė gyvenamojo namo valdymą: ėmėsi juo savarankiškai rūpintis, mokėti mokesčius, atliko reikiamus remonto darbus. Kartu su pareiškėja minimame name iki pat savo mirties gyveno ir jos brolis R., kurio globėja ir turto administratore pareiškėja buvo paskirta 2019 metais. Per visą valdymo laikotarpį turtas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Juridinę reikšmę turinčius faktus, jog O. S. priėmė palikimą likusį po sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir pareiškėja J. S. priėmė O. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti reikalinga nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. S. paaiškino, kad ji yra A. S. ir O. S. anūkė, kad jos tėvas L. S. yra jų sūnus. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai visą laiką gyveno kartu su seneliais, o pablogėjus tiek senelės, tiek jos tėvų sveikatai, ji iš miesto sugrįžo su šeima gyventi pas tėvus. Ji nežino, kodėl po senelio mirties niekas nesitvarkė paveldėjimo dokumentų, tik žino, kad toliau visu turtu, namais rūpinosi senelė. Mirus senelei, pareiškėja rūpinosi tiek sergančiais savo tėvais, tiek likusiais namais, juos remontavo, mokėjo mokesčius. Tuo pačiu metu ji dar prižiūrėjo ir rūpinosi savo broliu, buvo paskirta jo globėja, dėl susidariusios tokios situacijos, ji taip pat nepasirūpino paveldėjimu po senelės mirties. Namais ir savo tėvais ji rūpinosi viena, niekas niekada į šį turtą nereiškė jokių pretenzijų, kreipėsi į teismą, nes nori pabaigti susitvarkyti namo dokumentus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. S. atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Suinteresuotiems asmenims L. V., S. J., Z. B. dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos J. S. tėvas L. S., buvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos R. seniūnijos pažymos nustatyta, kad pareiškėja J. S. savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2013m. gruodžio 20 d. adresu (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad J. S. tėvas yra L. S., motina - J. S.. Iš mirties liudijimų nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini)., O. S. mirė (duomenys neskelbtini)., L. S. mirė (duomenys neskelbtini)., J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos R. seniūnijos pažymos nustatyta, kad pareiškėja J. S. gyveno O. S. priklausiusiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), slaugė sergančią senelę bei savo tėvus, rūpinosi namais kaip savo. Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos nustatyta, kad O. S. 1922 m. pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registro duomenimis neįregistruotos. Iš UAB „Ignitis“ pažymos nustatyta, kad už objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją nepriemokos nėra. Iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ pažymos nustatyta, kad J. S. adresu (duomenys neskelbtini), už atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra skolinga. Iš Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo nustatyta, kad pareiškėja buvo paskirta R. S. globėja. Iš byloje pateiktų nuotraukų nustatyta, kad namui pakeistas, stogas, langai, sutvarkyta aplinka, kiemas. Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos nustatyta, kad dėl O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Iš pareiškėjos bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. O. S. prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, tvarkė jį, mokėjo už komunalines paslaugas ir administravimą, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Po A. S. mirties faktiškai visą jo turėtą turtą valdė, disponavo ir prižiūrėjo O. S.. Taip pat nustatyta, kad J. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti senelės O. S., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. J. S. prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, sutvarkė jį, pasirūpino, mokėjo už komunalines paslaugas ir administravimą, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl šio palikimo priėmimo nereiškė, R. B. ir P. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja su savo tėvais gyveno prosenelių namuose, jais rūpinosi, remontavo.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjų A. S. ir O. S. mirčių į notarų biurus dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai ir teismo posėdžio duoti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjos močiutė O. S. priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. S. mirties, faktiškai šį turtą valdydama ir valdė jį kaip savą iki savo mirties. Tuo tarpu pareiškėja J. S. priėmė palikimą, likusį po jos senelės O. S. mirties, faktiškai šį turtą valdydama ir valdo faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.